Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Paskelbtų naujų šventųjų įkvepiantis pavyzdys Evangelijai skelbti ir liudyti
Mindaugas BUIKA
|
Popiežius Benediktas XVI paskelbė
šventaisiais tris daug Evangelijos
skelbime nusipelniusius Katalikų
Bažnyčios palaimintuosius,
vienuolijų įkūrėjus. Spalio
23 dieną Šv. Petro aikštėje
celebruotose iškilmėse kanonizuoti
buvo: italas arkivyskupas Gvidas
Marija Konfortis (18651931),
įsteigęs Šv. Pranciškaus Ksavero
užsienio misijų draugiją, italas
kunigas Luidžis Guanela (18421915),
dviejų ligonių globos kongregacijų,
ypač besirūpinančių migrantais,
Artimo meilės tarnų kunigų
ir Apvaizdos Dievo Motinos
dukterų steigėją, bei ispanę
vienuolę Bonifaciją Rodriges
de Kastro (18371905), įkūrusią
Šv. Juozapo tarnaičių kongregaciją.
|
Popiežiaus įžvalgos Pasaulio misijų sekmadieniui Pratęsiant dabartiniam bažnytiniam gyvenimui aktualią evangelizavimo temą, norisi išsamiau aptarti praėjusio Pasaulinio misijų sekmadienio įvykius Romoje, kai popiežius Benediktas XVI paskelbė šventaisiais tris daug šioje srityje nusipelniusius Katalikų Bažnyčios palaimintuosius, vienuolijų įkūrėjus. Spalio 23 dieną Šv. Petro aikštėje celebruotose iškilmėse kanonizuoti buvo: italas arkivyskupas Gvidas Marija Konfortis (18651931), įsteigęs Šv. Pranciškaus Ksavero užsienio misijų draugiją, italas kunigas Luidžis Guanela (18421915), dviejų ligonių globos kongregacijų, ypač besirūpinančių migrantais, Artimo meilės tarnų kunigų ir Apvaizdos Dievo Motinos dukterų steigėją bei ispanę vienuolę Bonifaciją Rodriges de Kastro (18371905), įkūrusią Šv. Juozapo tarnaičių kongregaciją.
|
|
Kaip pasitikti Jaunikį?
Kun. Vytenis Vaškelis
Rašytojas A. J. Croninas rašė apie medicinos seselę, kuri daugiau nei dvidešimt metų ištikimai ir kantriai, ramiai ir meiliai tarnavo žmonėms. Jos atlyginimas buvo visai nedidelis. A. J. Croninas stebėjosi jos pasiaukojimu ir kilniaširdiškumu. Jis manė, kad ši seselė nusipelnė geresnio atlygio, todėl paklausė: Kodėl nereikalaujate, kad jums mokėtų daugiau? Juokinga dirbti už tokią mažą pinigų sumą. Ji nusišypsojo ir tarė: Man užtenka, kad galėčiau normaliai gyventi. Rašytojas nenusileido: Tai netiesa, turėtumėte uždirbti nors šiek tiek daugiau. Dievas mato, kad to nusipelnėte. Moteris nutilo. Ji ir toliau šypsojosi, bet jos žvilgsnis pagilėjo. Rašytojau, tarė, jei Dievas žino, kad to nusipelniau, man tai yra svarbiausias dalykas.
|
|
Kauniečiai prisiminė 1956 metų Vengrijos revoliuciją
Vilija ŽUKAITYTĖ
|
Nepaprastasis ir įgaliotasis
Vengrijos ambasadorius Zoltan
Pecze (kairėje) Senosiose Kauno
miesto kapinėse (Ramybės parke)
|
Praėjusią savaitę Kaune, Senosiose miesto kapinėse (Ramybės parke) prie atminimo lentos, skirtos 1956-ųjų Vengrijos revoliucijai ir Kauno vienybės demonstracijai, vyko šio istorinio įvykio minėjimas. Renginyje dalyvavo Nepaprastasis ir įgaliotasis Vengrijos Respublikos ambasadorius Zoltan Pecze, laikinai Kauno miesto mero pareigas ėjęs Kęstutis Kriščiūnas, keli Tarybos nariai, Sąjūdžio judėjimo nariai, miesto moksleiviai.
|
|
Lietuvos ukrainiečių sielovadininkas
Dr. Aldona Vasiliauskienė
|
Ukrainiečiai po susitikimo
Skapiškio vidurinėje mokykloje
2009 m. lapkričio 16 d. prie
koplytstulpio arkivyskupui
Mečislovui Reiniui. Iš dešinės:
tėvas Pavlo Jachimec OSBM,
jo sesuo vienuolė Miroslava
Jachimec SSMI, t. Ivanas
Majkovičius OSBM ir t. Vikentijus
Pelychas OSBM
|
Vilniuje, Aušros Vartų 7 b, veikia Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino (OSBM) vienuolynas, priklausantis Ukrainos provincijai. Vienuoliai bazilijonai iš Vilniaus aptarnauja ukrainiečius Rytų apeigų katalikus, gyvenančius Lietuvoje (Elektrėnuose, Kaune, Jonavoje, Klaipėdoje ir kitur), o Vilniuje Švč. Trejybės bažnyčią, kuri 1991 m. liepos 5 d., taigi prieš 20 metų, sugrąžinta Graikų apeigų katalikų tikintiesiems. Sugrąžinus bažnyčią, tuometinis Haličo provincijos protoigumenas tėvas Vasilijus Mendrun OSBM išsiuntė tėvą Pavlo (Petrą Jachimecą) OSBM ir brolį Vladimirą Pelešką OSBM į Vilnių dirbti sielovados darbo tarp Rytų apeigų katalikų.
|
|
Patriotizmas ir... šarvuočiai
Linas ŠALNA
Seime beveik kas savaitę vyksta kokia nors svarbi, vienai ar kitai visuomenės daliai skirta konferencija ar renginys. Pasirinkti prelegentai parengia reikšmingus pranešimus, jiems užduodami klausimai, o po kelių valandų planuota diskusija dažniausiai neįvyksta visi išsiskirsto į namus. Paprastai renginį pradeda Seimo vadovas ar jo pavaduotojai jie nubrėžia reikalingas gaires, kaip patys numato pagal valstybinius reikalavimus, o paskiau netrukus pasišalina, ir konferencija vyksta jau be Seimo vadovų, netgi be kokių nors politikų. Spalio 27 d. Seime vykusios konferencijos Pilietiškumo ugdymas mokykloje: ar įmanoma paveldėti meilę tėvynei? pradžioje Seimo Pirmininkė Irena Degutienė irgi pasakė reikšmingą kalbą. Parlamento vadovė stebėjosi, kaip galima dėl gyvenimo užsienyje prarasti savo tautiškumą, savo kalbą, jos atsisakyti, integruotis į kitą visuomenę. Senųjų emigrantų šeimose patriotiškumas ir tėvynės meilė yra puoselėjami iš kartos į kartą: Tų emigrantų, kurie bėgo nuo okupacijos, bėgo nuo karo ir atsidūrė Amerikoje, Australijoje ar kitose valstybėse, meilė tėvynei po šiai dienai egzistuoja, šeimose perduodama jų vaikams ir anūkams. Tačiau naujieji emigrantai kartais net gėdijasi kalbėti lietuvių kalba, ir jau vien tai, kad jie paliko savo gimtą šalį, priremti laikinų ekonominių sunkumų, verčia susimąstyti. Anot Seimo pirmininkės, galbūt tik mokytojai, kuriems ir buvo skirta ši konferencija, gali atsakyti, kodėl lietuviai šiuo metu palieka laisvą ir nepriklausomą savo valstybę, kai turėtų padėti po kruopą tvirtinti valstybės pamatus. I. Degutienė taip pat išsakė nuomonę, kad ugdyti patriotiškumą pirmiausia turėtų ne mokykla, bet šeima, tėvai, kurie gimė ir užaugo sovietmečiu ir kuriems meilė tėvynei, patriotiškumas, supratimas, kas yra laisvė, nepriklausomybė, buvo įskiepyta ne mokykloje, bet gauta iš jų tėvų.
|
|
Sunkiausio žmogaus gyvenime įvyko stebuklas
Gintarė Martinaitienė
|
Ir prieš operaciją, ir dabar
ištikimiausia Rolando palydovė
žmona Kristina, pavyzdingai
besirūpinanti beveik 300 kg
sveriančiu vyru
|
Labiausiai pasiilgau savo lovos, prisipažino spalio 21 dieną, penktadienį, iš Santariškių klinikų po operacijos grįžęs sunkiausias ne tik Šakių rajono, bet tikriausiai ir visos Lietuvos žmogus Rolandas Onusaitis. Jis džiaugiasi, kad už geraširdžių žmonių suaukotus pinigus pagaliau jam buvo atlikta gyvybiškai svarbi operacija. Jo žmona Kristina tikina, kad jei ne operacija, Rolandas ilgai būtų negyvenęs, nes buvo pasiekta kritinė riba.
|
|
Gyvenimas užgrūdino
Vytautas BAGDONAS
|
Retkarčiais Mindaugas Antanėlis
dar pagroja armonika
|
Pernai Anykščių rajono Svėdasų miestelio gyventojas Mindaugas Antanėlis sulaukė savotiško jubiliejaus. Prieš 35-erius metus įvykęs nelaimingas atsitikimas visiškai pakeitė Mindaugo likimą ir visam gyvenimui prikaustė prie invalido vežimėlio... Lemtinga autoavarija įvyko posūkyje prie Kupiškio rajono Adomynės miestelio. Tame posūkyje pasitaikė didžiulis akmuo, į kurį trenkėsi Mindaugo vairuojamas motociklas... Vaikinas liko gyvas, tačiau savo kojomis vaikščioti jau nebegalėjo.
|
|
|