2011 m. lapkričio 4 d.
Nr. 79
(1959)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Lietuvos ukrainiečių sielovadininkas

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Ukrainiečiai po susitikimo
Skapiškio vidurinėje mokykloje
2009 m. lapkričio 16 d. prie
koplytstulpio arkivyskupui
Mečislovui Reiniui. Iš dešinės:
tėvas Pavlo Jachimec OSBM,
jo sesuo vienuolė Miroslava
Jachimec SSMI, t. Ivanas
Majkovičius OSBM ir t. Vikentijus
Pelychas OSBM

Susitikime su Lucko
gubernatoriumi, buvusiuoju
Ypatinguoju ir Įgaliotuoju
Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje
Borisu Klimčiuku. Iš kairės:
t. Pavlo Jachimec OSBM,
t. Terentijus Capčiukas OSBM,
Lucko gubernatorius Borisas
Klimčiukas ir dr. Aldona
Vasiliauskienė

Prie Krechivo bazilijonų
vienuolyno netoli Šv. Jobo
uolos prie t. Pavlo iš Lietuvos
atvežtos Švč. Mergelės Marijos
statulos. Iš kairės: Bazilionų
vidurinės mokyklos (Šiaulių raj.)
direktorius Rimantas Gorys,
dr. Aldona Vasiliauskienė,
t. Pavlo Jachimecas OSBM,
prof. Petro Škrabiukas ir
„Mokslo Lietuvos“ redaktorius
Gediminas Zemlickas

Vilniuje, Aušros Vartų 7 b, veikia Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino (OSBM) vienuolynas, priklausantis Ukrainos provincijai. Vienuoliai bazilijonai iš Vilniaus aptarnauja ukrainiečius – Rytų apeigų katalikus, gyvenančius Lietuvoje (Elektrėnuose, Kaune, Jonavoje, Klaipėdoje ir kitur), o  Vilniuje – Švč. Trejybės bažnyčią, kuri 1991 m. liepos 5 d., taigi prieš 20 metų, sugrąžinta Graikų apeigų katalikų tikintiesiems. Sugrąžinus bažnyčią, tuometinis Haličo provincijos protoigumenas tėvas Vasilijus Mendrun OSBM išsiuntė tėvą Pavlo (Petrą Jachimecą) OSBM ir  brolį Vladimirą Pelešką OSBM į Vilnių dirbti  sielovados darbo tarp Rytų apeigų katalikų.

Petro Jachimeco pašaukimo kelias

Starjavos kaime, Mostyskio rajone (Lvovo sritis), Rytų apeigų katalikų Ivano (1913–1996) ir Praskovijos (1924–1991) Jachimecų šeimoje, 1961 m. birželio 8 d. gimęs ketvirtas vaikelis buvo pakrikštytas Petro vardu. Be Petro šeimoje augo dar keturi vaikai:  Stepanas  (g. 1955 m.), Ana (g. 1957), Volodymyras (g. 1959)  ir Marija (g. 1966). Vaikai buvo auklėjami katalikiškai. Visa šeima bendravo su dvasininkais, nepaisant to, kad Graikų apeigų katalikų Bažnyčia Ukrainoje sovietinės okupacinės valdžios oficialiai buvo panaikinta, o patys tikintieji žiauriai persekiojami. Pamaldos vykdavo slapta privačiuose butuose. Tokio tėvų auklėjimo rezultato gražūs vaisiai: du vaikai pasirinko tarnystės Dievui ir žmonėms kelią. Petro pavyzdžiu pasekė ir jauniausioji sesuo Marija, 1981 m. sausio 12 d. įstojusi į Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Graikų apeigų katalikų kongregaciją (tada ji pasirinko vienuolinį vardą Miroslava), o 1991 m. rugpjūčio 28 d. davė amžinuosius įžadus.       

1976 metais Petras, baigęs Starjavos aštuonmetę mokyklą, staliaus specialybės mokėsi Lvovo proftechnikos mokykloje Nr. 48. 1979 m. ją baigęs, pagal paskyrimą dirbo Statybinių medžiagų gamykloje Lvove. Kasdien dalyvavo šv. Mišiose Lotynų apeigų katalikų bažnyčioje Lvove (dabar – Katedra). Į pamaldų, rimtą dvidešimtmetį jaunuolį atkreipė dėmesį vienuoliai. Kartą vienas jų paklausė, ar Petras nenorėtų tarnauti Dievui, tapti vienuoliu, o vėliau ir kunigu. Jaunuolis apsidžiaugė. Jis buvo supažindintas su naujokų magistru (dvasios vadu) kun. Vasilijumi Mendruniu OSBM, kuris pasikvietė jį į susitikimus su kitais vienuoliais. Susitikimuose buvo bendrai meldžiamasi, vyko įvairios dvasinės konferencijos. Taip Petras tapo kandidatu į vienuolius, o 1980 m. rugsėjo 5 d. įstojo į Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną. Po metų įstojo į pogrindinę kunigų seminariją Lvove. 1983 m. spalio 9 d. davė pirmuosius, o 1988 m. sausio 12 d. – amžinuosius įžadus. Įstojęs į Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną pasirinko vienuolinį vardą Povilas (Pavlo). Kad turėtų daugiau laiko dvasiniam gyvenimui, P. Jachimecas įsidarbino Lvovo geležinkelio pašto skyriuje. Čia dirbo iki 1989 metų, kol Bažnyčia Ukrainoje galėjo išeiti iš pogrindžio. Pogrindžio seminarija Lvove veikė daugelyje vietų – patikimų žmonių butuose – ir buvo griežtai įslaptinta: seminaristai net nepažinojo besimokančių kituose kursuose. Kartu su Pavlo pradėjo mokytis septyni jaunuoliai, o baigė penki.

Kelionės į Lietuvą

Mokydamasis pogrindžio seminarijoje klierikas P. Jachimecas jau nuo 1987 m. pabaigos pradėjo keliones iš Ukrainos į Lietuvą ir atgal. Jis tapo savotišku kurjeriu, į Ukrainą slapta gabenančiu religinę literatūrą. Graikų apeigų katalikų Bažnyčiai veikiant pogrindyje Lietuvoje, slapta buvo spausdinamos religinio turinio knygos ukrainiečių kalba. Šiame darbe daug talkino jau miręs Vilniaus arkivyskupijos kunigas Jonas Vaitonis (1941 02 03–1970 05 23–1999 08 30), Petras Gražulis, dabar Lietuvos Seimo narys ir kiti. P. Jahimecui ne kartą tik Dievo Apvaizdos dėka pavyko išvengti saugumiečių, jau „belipančių  jam ant kulnų“. Tarkim 1988 metais, Lvovo geležinkelio stotyje pradėjus  intensyviai tikrinti keleivių daiktus, dokumentus, Pavlo, jausdamas pavojų, iš Vilniaus pirkdavo bilietą į Lvovą, o išlipdavo Krasne. Iš čia Lvovą pasiekdavo autobusu ir taip apsisaugojo nuo gresiančio lagaminų ir kuprinių tikrinimo, taigi nei viena jo vežta religinio turinio knyga nepateko į saugumiečių rankas.

1988 m. gruodžio 4 d. vyskupas Safronas Dmyterko (Sofron Dmyterko) OSBM  Pavlo Jachimecą  OSBM įšventino į kunigus, tačiau šv. Mišias, dalyvaujant tėvams ir artimiesiems, galėjo aukoti tik beveik po pusės metų. Bažnyčiai išėjus iš pogrindžio kun. P. Jachimecas OSBM, gyvendamas Zoločivo bazilijonų vienuolyne, klebonavo Pidhircuose ir aptarnavo gretimų kaimų tikinčiuosius. Stengėsi, kad Pidhircuose kuo greičiau būtų sugrąžintas kadaise čia veikęs bazilijonų vienuolynas.

 Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas

1991 m. birželio 27 d. tėvas Pavlo Jachimecas OSBM paskirtas Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonu, o liepos 5 d. Švč. Trejybės bažnyčia oficialiai perduota Graikų apeigų katalikų tikintiesiems.  Nuo tada pradėtos kasdien  aukoti šv. Mišios. Švč. Trejybės bažnyčioje šv. Mišias P. Jachimecas OSBM pirmąkart aukojo liepos 6 d., tad Lietuvoje kunigas Pavlo darbuojasi jau 20 metų.

Sovietmečiu bažnyčia ir vienuolynas buvo labai nuniokoti. Tik nedidelės parapijos maldų, pastangų ir aukų dėka pavyko suremontuoti zakristiją bei Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos koplyčią, kurioje ilgą laiką buvo aukojamos šv. Mišios. Parapijiečiai dėkingi už dosnias aukas visiems geradariams: ir organizacijoms, ir privatiems asmenims, labiausiai – „Kirche in not“. Pagalbą teikė ir Ukrainos ambasada Lietuvoje.

Tėvui Pavlo Jachimecui OSBM dirbant Vilniuje, įsitvirtino bazilijonų ordinas bei Graikų apeigų katalikų Bažnyčia. 1992 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės potvarkiu Nr. 1966 p., kurį pasirašė ministras pirmininkas Gediminas Vagnorius, Lietuvoje oficialiai įregistruota Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino atstovybė, o  jos veiklą palaimino kardinolas Vincentas Sladkevičius. 1999 m. birželio 8 d. bendruomenė buvo perregistruota į Graikų apeigų katalikų Bažnyčią, o 2000 m. gruodžio 27 d. ordino atstovybė tapo Šv. Juozapato bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynu. 

Dar 1994 m. sausį Lietuvos Vyriausybė Romos Katalikų Bažnyčios Vilniaus kurijai sugrąžino dalį tėvų bazilijonų vienuolyno, o 2002 m. gruodį bazilijonams  sugrąžinta ketvirtadalis viso buvusio vienuolyno komplekso.

Švč. Mergelės Marijos skulptūros Ukrainoje

Pirmaisiais darbo metais Lietuvoje  tėvas Pavlo OSBM susipažino su skulptoriumi Eduardu Podberiozkinu ir jo sukurtomis žmogaus dydžio Švč. Mergelės Marijos statulomis. Apie šias skulptūras jis papasakojo vienuoliams bazilijonams Ukrainoje. Vienuoliai susidomėjo ir prašė atvežti jų į Ukrainą. Taigi ukrainiečių pageidavimu ir užsakymu daugiau kaip dešimt Švč. Mergelės Marijos statulų kun. P. Jachimecas OSBM savo transportu nuvežė į Červonogradą, Pidhircus, Bučiačį, Užkarpatę, Ulaškivcus, Krechivą  ir kt. Krechive Švč. Mergelės Marijos statula pastatyta prie Šv. Jobo uolos, ten, kur iš uolos veržiasi stebuklingas šaltinis. Mažesnių Švč. Mergelės Marijos statulų nuvežta daugiau nei 20 – jų pageidavo ir vienuolynai, ir bažnyčios, ir tikintieji asmeniškai. Be to, kunigas iš Lietuvos į Ukrainą yra nuvežęs septynis iš plastiko bei betono pagamintus kryžius su Nukryžiuotu Kristumi, taip pat Aušros Vartų paveikslų. Vėliau kun. P. Jachimeco OSBM pavyzdžiu skulptūrų, kryžių bei paveikslų į Ukrainą yra nuvežę ir kiti. Taigi tėvo Pavlo OSBM dėka Ukrainoje skulptūromis tarsi įamžintas Lietuvos vardas.

Tėvų bazilijonų veikla Lietuvoje

Šiuo metu vienuolyne gyvena tėvas Pavlo Jachimec OSBM ir Šv. Juozapo kunigų seminarijos Vilniuje klierikas brolis Terentijus (Romanas Tertula) OSBM. Parapijai ilgą laiką talkino baltarusių kunigas Ivanas Davkšis (1952 08 19–2009 12 07).

Graikų apeigų katalikų Švč. Trejybės bažnyčioje, kaip ir Lotynų katalikų apeigų bažnyčiose, krikštijami vaikai, parengiami ir priima Pirmąją Šv. Komuniją, tuokiamos poros, suteikiami paskutiniai sakramentai. Bažnyčioje vyko dviejų diakonų ir kunigo įšventinimai, brolis Natanailas davė amžinuosius įžadus.

Švč. Trejybės bažnyčios parapijiečiai vyko į piligrimines keliones, aplankė Lurdą, Hošivą, Zarvanycą, Krylos, Černivcus, Šiluvą, Kryžių kalną. Jubiliejiniais krikščionybės metais ukrainiečių tikinčiųjų bendruomenė ir vežė, ir nešė savo kryžių, kaip padėką Dievui, į Kryžių kalną. Kryžių kalne pastatytas ir antras ukrainiečių kryžius – Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino konferencijoms atminti.

Parapijiečiai turi savas tradicijas. Kūčių vakare, po šv. Mišių, susirinkę vienuolyne, vaišinasi dvylika patiekalų, įsijungia į  specialų vaidinimą (vertepą). Parapijoje svarbi jaunimo ir vaikų veikla. Vasarą jiems organizuojama katalikiška stovykla, kurioje ne kartą dirbo iš Ukrainos atvykusios vienuolės – seserys Tarnaitės ir Šv. Šeimos seserys.

Rytų apeigų katalikų yra ne tik Vilniuje, bet ir Jonavoje, Kaune, Klaipėdoje, Visagine, Elektrėnuose, Panevėžyje, šiek tiek – kituose miestuose. Daugelį metų (iki 2002 m.)  tėvas P. Jachimec OSBM aptarnavo ukrainiečių tikinčiuosius ir Estijoje.

Švč. Trejybės bažnyčia priklauso Vilniaus arkivyskupijai. Taigi neatsitiktinai Vilniaus arkivyskupijos kurijos atstovai dalyvauja svarbių švenčių metu aukojamose šv. Mišiose, susitikimuose su parapijiečiais. Ne kartą meldėsi ir Apaštalinis nuncijus, vyskupas Juozas Tunaitis bei kiti dvasininkai. Šiuo metu Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje kasdien aukojamos šv. Mišios. Kiekvienas tikintysis gali prašyti Dievo malonių bei dėkoti už kiekvieną gyvenimo dieną.

1992 m. išleistas specialus laikraštis „Naša cerkva“, skirtas supažindinti su Švč. Trejybės bažnyčios istorija, jos restauravimo eiga. Prie bažnyčios veikęs jaunimo religinis centras kurį laiką leido daugiatiražinį leidinį „Dzvin“.

Nuo  2000 m. Švč. Trejybės bažnyčia ukrainiečių kalba leidžia savaitraštį „Parapijos žodis“ (redaktorius Vasilijus Kapkanas). Pirmasis numeris išleistas birželio 16 d. Iš pradžių šis savaitraštis buvo nedidelio formato ir leidžiamas kartą per dvi savaites, tačiau prieš pat Kalėdas išleistas dabartinio mašinraščio lapo formato ir pradėtas leisti kas savaitę.

Svarbi kun. Pavlo Jachimeco OSBM švietėjiška veikla: paskaitos pedagogams bei moksleiviams Bazilionų (Šiaulių r.), Skapiškio (Kupiškio r.) vidurinėse mokyklose, buvusioje Rietavo „Aušros“ katalikiškoje mokykloje, Kupiškio miesto mokyklose ir kt. Dvasininkas sugeba visus uždegti savo entuziazmu, į parapijos veiklą įtraukti ir lietuvius.

Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino jubiliejų pasitinkant

Itin reikšmingas tėvo Pavlo indėlis organizuojant Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui (Ordo Sancti Basilii Magnum – OSBM) skirtas tarptautines mokslines konferencijas, kurios sustiprino lietuvių ir ukrainiečių mokslo bei kultūros ryšius – pasirašytos bendradarbiavimo sutartys tarp Šiaulių universiteto ir aukštųjų mokyklų Ukrainoje.

Rytų (Graikų) apeigų katalikų Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas 2017 m. minės 400 metų savo veiklos jubiliejų. Šis unitų ordinas siekė įgyvendinti 1596 m. Brastos Bažnytinės unijos nutarimus. Ukrainiečių įkurto ordino (tai vienintelis ordinas, įkurtas Lietuvoje) lopšys – Vilnius. Ordino kūrimo iniciatorius ir dvasinis vadovas Ivanas Kuncevičius – šv. Juozapatas (Ivan Kuncevič – šv. Josafat, 1580–1623)  ir jo aktyviausias bendradarbis Juozapas Veljaminas Rutskis (Josif Veljamin Rutskij, 1574–1637). Reikia priminti, kad šv. Juozapatas, Vilniuje gyvenęs 21 metus (1596–1617), išvyko į Polocką. 1623 m. lapkričio 12 d. ganytojiškos vizitacijos Vitebske metu jis buvo nužudytas prieš Bažnyčios vienybę kovojusių priešų. 1643 m. Juozapatas paskelbtas palaimintuoju, 1867 m. – šventuoju. Tai pirmasis ukrainietis, kanonizuotas Katalikų Bažnyčios.

Lietuvoje įkurto ordino vienuoliai tapo žinomi pastoracine, šviečiamąja veikla – statė bažnyčias (cerkves), vienuolynus, kūrė mokyklas, spaustuves, organizavo leidybinę veiklą. Išgarsėję vienuoliai bazilijonai iš Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino centro – Švč. Trejybės vienuolyno Vilniuje, buvo kviečiami į įvairias vietoves kelti dvasinį-kultūrinį gyvenimą: kūrėsi bazilijonų vienuolynai ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Ukrainos ir dabartinės Baltarusijos teritorijose. Taip netoli Šiaulių, Padubysyje išaugo Bazilionų miestelis – vienintelė vietovė pasaulyje, įamžinusi vienuolių bazilijonų vardą.

Švč. Trejybės bažnyčios, kurioje kadaise dirbo šv. Juozapatas, klebonui tėvui Pavlo labai svarbu, kad būtų tinkamai pasirengta būsimam jubiliejui. Jis daug talkina lietuvių, ukrainiečių istorikų asociacijai organizuojant konferencijas, skirtas vienuolių bazilijonų ordinui, kurios susiformavo į Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino konferencijų ciklą. Ir ne tik talkina, bet geba į organizacinį darbą įtraukti ir bazilijonų vienuolynus Ukrainoje, atsakingas institucijas Lietuvoje bei pats skaito pranešimus, vadovauja konferencijų posėdžiams, taria sveikinimo žodį. 2001–2011 metais šia tema organizuotos devynios konferencijos: penkios Lietuvoje ir keturios Ukrainoje. X tarptautinė mokslinė konferencija „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas Bažnyčios istorijoje“ (penktoji Ukrainoje) 2011 m. spalio 6–8 d. vyko Lucko Lesės Ukrainos pedagoginiame universitete.

Įvertinimai

Už nuoširdžią dvasinę bei visuomeninę mokslinę-kultūrinę veiklą tėvas P. Jachimecas OSBM sulaukė dėmesio – padėkų, garbės raštų iš buvusio Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio (2009 m. spalio 9 d.), Šiaulių universiteto rektorių prof. Vinco Lauručio (2007 m. gegužės mėn.) ir prof. Vido Lauruškos  (2009 m. spalio 9 d.), Kupiškio rajono Pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centro direktorės Jurgitos Trifeldienės (2010 m. sausio 26 d.) ir kitų institucijų.

50-mečio proga Lietuvos Vyriausybės vardu tėvą P. Jachimecą OSBM pasveikino ministras pirmininkas Andrius Kubilius (2011 m. birželio 8 d.) ir Seimo narys Kazimieras Uoka. Už Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino garsinimą, konferencijų organizavimą tėvas Pavlo yra gavęs ir Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino vadovybės padėkų: protoigumeno Josifo Budajaus (2002 m. gegužės 16 d.), Vladymyro Volynsko bazilijonų igumeno  (2002 m.) ir kt.

1996 m. rugpjūčio 24 d. t. P. Jachimecas OSBM sulaukė Ukrainos prezidento Leonido Kučmos sveikinimo rašto su penktuoju Ukrainos nepriklausomybės jubiliejumi. Už reikšmingą indėlį stiprinant ryšius su Ukraina, Ukrainos nepriklausomybės dešimtmečio proga Ukrainos Aukščiausiosios Rados (parlamento) vadovas Volodymyras Litvinas 2002 m. lapkričio 26 d. apdovanojo Atminimo medaliu, o 2009 m. rugpjūčio 18 d. Ukrainos Prezidentas Viktoras Juščenko – medaliu „Už darbą ir laimėjimus“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija