|
Skaitykla
Su lietuvių tautos kančia
per pasaulį
Vytautas Visockas
|
Ruta Sepetys susitikime
Seimo konferencijų salėje
|
Perskaičiau knygą, leidžiamą keliolikoje pasaulio
šalių, dar septyniose šalyse deramasi dėl jos leidimo. Kai kur,
pavyzdžiui Italijoje, Portugalijoje, ji tapo bestseleriu. Jau pasirodė
ir pakartotinių leidimų.
Knygos autorė važinėja po pasaulį, susitinka su
skaitytojais, moksleiviais, pasakoja apie Lietuvą, knygos atsiradimo
istoriją. Jau lankėsi daugelyje Europos šalių, taip pat Brazilijoje.
Šiuo metu ji galbūt Latvijoje, Estijoje ar Didžiojoje Britanijoje.
|
|
Skaitykla
Knyga apie žymią kraštietę,
režisierę
Rūta Averkienė
|
Knygos autorė Ramunė Marcinkevičiūtė
ir aktorius Kostas Smoriginas
|
Varėnos viešojoje bibliotekoje skaitytojams pristatyta
teatrologės, humanitarinių mokslų daktarės Ramunės Marcinkevičiūtės
šiais metais išleista knyga apie žymią kraštietę, legendinę režisierę
Dalią Tamulevičiūtę Patirčių realizmas. Dalios Tamulevičiūtės kūrybinės
biografijos studija. Šios knygos pristatymas vainikavo antrąjį
Varėnoje vykusį D. Tamulevičiūtės vardo profesionalių teatrų festivalį,
kuris į režisierės gimtinę sukvietė visus, neabejingus scenos menui.
|
|
Naujienų vaivorykštė
Pirmoji paroda gimtajame
mieste
Bronius VERTELKA
|
Iš kairės: dailės galerijos
direktorė Jolanta Lebednykienė,
stiklo menininkas Remigijus
Kriukas ir jo žmona
|
Spalio 26-ąją į stiklo menininko panevėžiečio Remigijaus
Kriuko kūrybos parodos atidarymą Panevėžio Dailės galerijoje susirinko
gausus kūrėjo draugų būrys, atėjo daug jo talento gerbėjų. Iškilmėje
dalyvavo ir kalbėjo miesto meras Povilas Vadapolas, jo pavaduotojas
Gintaras Šileikis. Dainavo Gytis Paškevičius.
Vilniaus ceremonmeisteriu pristatytas Saulius Pilinkus
tikėjo, jog kitais metais antrosios R. Kriuko kūrybos parodos sulauks
sostinės gyventojai. Etnokosmologijos muziejaus direktorius Gunaras
Kakaras su humoru kalbėjo, jog trečioji panevėžiečio stiklo dailininko
paroda turėtų būti jo vadovaujamame muziejuje. Norinčių išreikšti
nuomonę apie Panevėžyje augusį, Kaune aukštuosius dailės mokslus
išėjusį ir vėl į gimtąjį miestą grįžusį R. Kriuką buvo tikrai daug.
|
|
Naujienų vaivorykštė
Skirtingi
Laimutė Vasiliauskaitė
|
Parodos atidarymo akimirka:
UNESCO komisijos sekretoriato
kultūros programų vadovas
Arūnas Mark ir Lietuvos
menininkė Rolana Čečkauskaitė
prie Nikos Terzio darbų
|
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje
veikia tarptautinė tapybos paroda Trys skirtingi (Three different).
Joje rodomi trijų skirtingo stiliaus ir skirtingos technikos menininkų,
susijusių su Lietuva, Graikija, Švedija ir Lenkija, darbai. Parodos
autoriai Rolana Čečkauskaitė, Sarantis Gagas ir Nikos Terzis.
Tiesa, atidarant parodą iš visos trijulės dalyvavo tik viena Rolana,
nes kitų nebuvo Lietuvoje.
|
|
Naujienų vaivorykštė
Smuikavo medikams
Džiuljeta Kulvietienė
Kauno klinikų darbuotojams ir pacientams koncertą
dovanojo vienas žymiausių Lietuvos kultūros ir meno žmonių, smuiko
virtuozas Vilhelmas Čepinskis. Fortepijonu akomponavo Loreta Haidari.
Maestro atliko H. Wieniavski, J. Suk, E. Ysaye, I. Albeniz, P. Sarasate
ir kitų kompozitorių kūrinius.
V. Čepinskio kūrybinė biografija spalvinga kaip
ir jo griežimas smuiku. Koncertai įtakingiausių pasaulio valstybių
oficialiems asmenims ir padėkos koncertas už išsaugotą liepų alėją
eiliniams prospekto gyventojams, labdaros koncertai bažnyčiose.
Būsimas pasaulinio garso smuiko virtuozas ir dirigentas V. Čepinskis
septynerių pirmąkart debiutavo Kauno filharmonijoje. Būdamas dešimties,
pirmą kartą atliko H. Wieniavskio Antrąjį koncertą smuikui su Lietuvos
nacionaliniu simfoniniu orkestru kaip solistas. Vėliau debiutai
Tilles centre Niujorke, Carnegie Hall (Niujorkas), Concertgebouw
(Amsterdamas) ir Maskvos Didžioji konservatorijos salė. Smuikininko
koncertai per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją transliuojami
nuo tada, kai jam sukako 11 metų. V. Čepinskis buvo pakviestas groti
Švedijos ir Norvegijos karališkų šeimų oficialių vizitų į Lietuvą
metu. 1991 metais grojo Lietuvos narystės Jungtinėse Tautose suteikimo
ceremonijoje. 1991 metais Madride Jos Didenybė Ispanijos karalienė,
dalyvaujant Jordanijos ir Graikijos karalienėms, už meno sklaidą
Europoje apdovanojo iš Kauno kilusį smuikininką V. Čepinskį Maria
Pia Fanfani fondo Kartu už taiką medaliu. 1998 metais V. Čepinskis
gavo asmeninį lordo Yehudi Menuhino kvietimą koncertuoti su Londono
simfoniniu orkestru. 1998 m. išrinktas įsimintiniausiu Kauno menininku.
2003 metais už nuopelnus savo šaliai Lietuvos Respublikos prezidentas
Valdas Adamkus įteikė Vilhelmui Čepinskiui Riterio kryžių. 2004
metais V. Čepinskis subūrė trylikos styginių instrumentų kamerinį
orkestrą, kuriame groja jauni, talentingi muzikai iš visos Lietuvos.
2005 metais šiam kolektyvui suteiktas Camerata Klaipėda vardas.
Specialią apybraižą apie orkestrą parengė tarptautinis televizijos
žinių tinklas CNN. 2005 metais V. Čepinskis išrinktas atstovauti
Lietuvai parodoje EXPO 2005, kuri vyko Japonijoje. Nemokamą koncertą
Kauno Draugystės parke smuikininkas surengė 2011 metų rudenį atsidėkodamas
už tai, kad buvo sureaguota į prašymą išsaugoti apie tuziną liepų
prie daugiabučio V. Krėvės prospekte. O netrukus vieną penktadienio
popietę dovanojo savo muziką Kauno klinikoms ir artimai bendravo
su klausytojais.
|
|
Naujienų vaivorykštė
Ebru menas piešimas
ant vandens
Džiuljeta Kulvietienė
|
Ebru technika dirba
Eglė Veršinienė
|
LSMU MA Vaikų ligų klinikos onkohematologinio poskyrio
mažuosius pacientus ir personalą aplankė išties ypatingos dailininkės
jos tapo ant vandens, bet su vandeniu jų tapyba neišgaruoja. Atvirkščiai,
kai kurie šia tapymo technika atlikti paveikslai gyvuoja ne vieną
šimtmetį.
VšĮ Meda project vykdo projektą Už spalvingą
ir teisingą vaikystę. Jo metu bendrauja su onkologinėmis ligomis
sergančiais vaikais, pristato jiems Ebru meną, kaip relaksacinę,
terapinę priemonę. Projekto metu poskyryje besigydantys vaikai galės
patys jį išbandyti. VšĮ Meda projekt direktorės Eglės Veršinienės
teigimu, Ebru menas siekia 500 metų istoriją ir net patys pirmieji
darbai išlaikė nė kiek nepakitusį spalvų ryškumą.
|
|
Atmintis
Tėvynės meilė, atsiskleidusi
dailininko kūryboje
Dailininko Jurgio Juodžio 100-osioms gimimo metinėms
Vilmantas KRIKŠTAPONIS
|
Dailininkas Jurgis Juodis
(1911 1986 )
|
Menas niekad nemiršta. Menas yra, kaip ir mokslas,
žmogaus didybė. Be meno pasaulis būtų nuobodus, niūrus, juodas ir
varganai neturtingas. Taip apie meną kažkada rašė lietuvis dailininkas
ir patriotas Jurgis Juodis, nuo kurio gimimo jau prabėgo 100 metų.
J. Juodis gimė 1911 m. spalio 22 dieną Kebliškių
kaime, anuometiniame Pakuonio valsčiuje, dabartiniame Prienų rajone.
Būdamas be galo pastabus, vos kelerių metų sulaukęs, radęs kur anglies
ar kreidos gabaliuką, Jurgiukas piešė įvairius vaikiškus piešinėlius
ant ko tik pakliūdavo ant sienų, durų ir kitur. Piešė įvairias
figūras, gyvulius, o ypač mėgo piešti žirgus.
|
|
Naujienų vaivorykštė
Ikonos ant stiklo
Dr. Aldona Vasiliauskienė
|
Prie ikonų ant stiklo ekspozicijos
Antanas Vilūnas (kairėje)
ir Utenos Kristaus Žengimo
į dangų vikaras
kun. Vitalijus Kodis
|
Lapkričio 3 dieną Utenoje lankėsi Ypatingasis ir
Įgaliotasis Ukrainos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Valerijus
Žovtenko, Kultūros atašė Olena Masneva ir juos atvežęs ambasados
vairuotojas Mykolas Dziadin. Šią kelionę paakino iš Ukrainos atvežtos
ikonos ant stiklo ir jų ekspozicija paroda Utenoje Antano ir Motiejaus
Miškinių bibliotekoje.
Ukrainiečiai, prieš apžiūrėdami parodą, susipažino
su spaustuve-leidykla Indra. Apie jos įkūrimą, veiklą, atliktus
ir numatytus darbus įdomiai pasakojo Žaneta Kibickienė.
|
|
|