|
Mieli XXI amžiaus skaitytojai!
Prenumeratos belaukiant
Įvertindami sunkią ir vis dar labiau sunkėjančią mūsų padėtį, nuo 2012 metų sausio 1-osios turime stabdyti XXI amžiaus trečiadienio numerio leidimą. Mūsų padėtis yra tokia sunki, kad pagal finansinius mūsų pajėgumus, tiksliau, pagal tą despotišką spaudimą mokesčiais, kurį patiriame iš valdžios, laikraščio XXI amžius leidybos tęsti išvis negalime. Tačiau negalėdami nuvilti tų kelių mūsų bičiuliškų, krikščioniško solidarumo nuostatomis besivadovaujančių rėmėjų, padėjusių mums sunkioje padėtyje, stengsimės kitais metais išlaikyti XXI amžių, leisdami bent penktadienio numerį. Tik tada, jeigu sulauksime tinkamos paramos iš Spaudos rėmimo fondo, galėsime atnaujinti kultūrinio trečiadienio numerio leidimą.
Sunkaus lietuviškos spaudos leidimo priežastys yra suprantamos. Nepavydėtina padėtis leidžiant krikščioniškos krypties laikraštį susidarė nuo 2009 metų, kai naujoji valdžia įvedė didžiulį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą vietoj iki tol buvusio 5 proc. jis išaugo iki 21 proc., o kartu su kitais padidintais mokesčiais mes buvome apkrauti penkis kartus didesniais mokesčiais nei iki tol. Buvome prilyginti kažkokiems verslininkams benzino, dešrų, pieno ar avalynės gamintojams ar pardavėjais, be kurių pagamintos produkcijos įsigijimo niekas negali apsieiti. Ar savo produkciją (laikraštį) mes galime eksportuoti, pavyzdžiui, į Rusiją ir taip užsidirbti pinigų iš eksporto? Tokią išeitį savo patarimuose verslininkams (tokiais ir mes dabar padaryti) siūlo dabartinė valdžia. Tačiau spauda nėra tas biznis, kuris padaro milijonus, ypač spaudą pamirštančioje kažkada buvusioje knygnešių tautoje. Tad vietoj iki tol per metus susidarančio įsiskolinimo, siekusio 5070 tūkst. litų, 2010 metais jau turėjome beveik 200 tūkst. litų įsiskolinimą. Jau 2009 metų viduryje turėjome nutraukti vienintelio katalikiško tautinio savaitinio laikraščio vaikams Kregždutė leidybą. Nepadėjo prašymai pagelbėti nei mus diskriminuojančiam Spaudos rėmimo fondui, nei Bažnyčios vadovams, nei politikams Seimo nariams, ministrui pirmininkui. Netrukus turėjome sumažinti XXI amžiaus trečiadienio numerio apimtį ir prarasti daug prenumeratorių. Dar naujas smūgis pašto įkainių prenumeratai nepasotinamas didinimas, įvestas susisiekimo ministro E. Masiulio, pritariant Vyriausybei. Patirdami tokius nuostolius, mes esame tiesiog dusinami ir smaugiami.
Kita sunkios mūsų finansinės padėties priežastis jokios paramos negavimas iš valstybės, konkrečiai, iš jos įkurto Spaudos rėmimo fondo. Per tuos 15 metų, kai veikia Spaudos rėmimo fondas, nei XXI amžius, nei laikraštis vaikams Kregždutė negaudavo jokios paramos. Visas iš biudžeto gaunamas milijonines lėšas išsidalindavo keletas leidinių, dar keliems buvo numetamos nedidelės sumos. Ir dar šie leidiniai garsiai triukšmauja, taip pat rašo skundus Seimui, kad esą gauna labai mažą paramą. Įsitvirtinę fondo valdymo struktūrose ir pasiimdami beveik visas valstybės skiriamas spaudai lėšas, jie visai nemato vargstančių leidinių, visai negaunančių jokios paramos ir akivaizdžiai diskriminuojamų. Tik paskutinius dvejus metus, kai jau sužlugdyta Kregždutė, kai XXI amžius priverstas sumažinti apimtį, kai atleidome keletą darbuotojų, ypač žurnalistų, kai patyrėme didžiausius įsiskolinimus, pradėjome gauti šiokią tokią minimalią paramą iš fondo. Aišku, mūsų paraiškos patenkinamos tik labai nežymiai. Nors ir pernai, ir šiemet pateikėme net tris kultūros ir šviečiamuosius projektus, bet mums skiriama parama tik vienam projektui, ir toji parama sudaro tik 6 proc. visų mūsų leidybos metinių išlaidų. Gaunant tokią paramą, projekto negalima vykdyti kokybiškai, negalima ir tinkamai išlaikyti laikraščio. Taip ši valstybinė institucija tiesiog tyčiojasi iš mūsų. Diskriminacija tokia akivaizdi, kad tik aklas ir priešiškai nusiteikęs asmuo negali to nesuprasti. Kai kurie privilegijuoti fondo remiami leidiniai gauna paramą, siekiančią net 75 proc. (kartais net 100 proc.) visų metinių išlaidų, ir jie dar veidmainiškai dejuoja, iš kur jie gaus kitus trūkstamus 25 proc. lėšų. Fondas gali vykdyti tokią savivalę, nes jo vadovai žino: jie yra kontroliuojami tik formaliai. Toks teisingumas Lietuvoje reikalauja: parsiduok, atsisakyk bet kurių moralės principų, neugdyk skaitytojo nei krikščioniškai, nei tautiškai, tada būsi geras, gausi pakankamą paramą savo leidiniui ir, turėdamas gal tik kelis šimtus skaitytojų, galėsi laimingai gyvuoti. Kadangi nepaklūstame tokiems reikalavimams, mes ir esame skaudžiai baudžiami.
Mažiau gavome ir išeivijos paramos, nors jos dėka kaip tik ir galime leisti laikraštį, vargais negalais sumokėti didžiulius mokesčius, spausdinti, galime netgi atsivežti laikraštį, spausdinamą Lenkijoje, taip pat jį išsiuntinėti ar išvežioti platintojams. Nors antroje metų pusėje prašytos papildomos paramos nesulaukėme, tačiau, reikia pastebėti, kad išeivijos parama yra kelis kartus didesnė nei Lietuvos valstybinio fondo, ir tik jos dėka galime leisti XXI amžių.
Šiemet žymiai mažiau gavome ir iš skaitytojų 2 procentų pajamų mokesčio. Jeigu anksčiau gaudavome iki 15 tūkst. litų paramą, tai šiemet ji nesiekė nė 5 tūkst. Taip gražiai suveikė ir dirbtinis valdžios įvestas pajamų mokesčio sumažinimas iki 15 proc., ir tautos skurdinimo politika.
Dažnai kreipiamės į jus, mieli skaitytojai, nebandydami nuslėpti savo sunkios padėties ir apvilti jūsų. Dažnai susilaukiame pritarimo, pagalbos, aukų. Dėkojame tiems, kurie mums padėjote sunkią valandą. Kai kurie paaukojote net didelę sumą 1020 kartų didesnę už tą, kurios prašėme iš kiekvieno skaitytojo. Daug kam jūsų, aukojusių didesnę ar mažesnę sumą, dėkojome per laikraštį (išskyrus keletą, nenorėjusių viešos padėkos). Tačiau sulaukti vienokios ar kitokios paramos tikėjomės iš daugiau skaitytojų. Tikėjomės, kad dauguma skaitytojų, būdami krikščionys, elgdamiesi krikščioniškojo solidarumo principais, atsvers tą paramą, kurios negauname, pavyzdžiui, iš Spaudos rėmimo fondo. Tad tie keletas jūsų, paaukojusių didesnę ar mažesnę sumą, neatsveria kitų skaitytojų pastangų, kurios būtų galėjusios atsverti iš fondo negaunamą paramą. Tad mūsų padėtis, nors ir palengvėjo dėka kelių didesnių ar mažesnių aukų, už kurias esame labai dėkingi, tačiau esminių persilaužimų neįvyko. Kartu dėkojame tiems skaitytojams laikraščio gerbėjams (tarp kurių daugiausia yra kunigai), kurie užprenumeruoja XXI amžių arba savo pažįstamiems, arba bibliotekoms. Prašytume ir kitus skaitytojus įsitraukti į šią krikščionišką solidarumo akciją, kaip kalėdinę dovaną padovanojant XXI amžiaus prenumeratą kitiems.
* * *
Būtina pasakyti keletą žodžių dėl būsimos prenumeratos pradžios. Kai kurie prenumeratoriai skambina, teiraudamiesi, kodėl dar neskelbiame XXI amžiaus prenumeratos 2012 metams. Labai skaudu, kai valstybėje nėra tvarkos. Anksčiau prenumeratos sutartys su paštu buvo pradedamos sudarinėti rugsėjo viduryje taip mums, leidėjams, likdavo laiko viską normaliai suskaičiuoti. Tada jau spalio viduryje būdavo pasirašomos sutartys su Lietuvos paštu, išspausdinami kainoraščiai ir spalio pabaigoje lapkričio pradžioje žmonės paštuose galėdavo prenumeruoti. Dabar viskas kitaip. Tik praėjusią savaitę, lapkričio pabaigoje, gavome pašto įkainius ir privalėjome per kelias dienas viską suskaičiuoti ir į Vilnių nuvežti pasirašyti sutartį. Aišku, tie įkainiai padidinti, prenumeratos kaina padidėja. Dar daugiau jau bevažiuodami į Vilnių gavome pranešimą, kad paštas dar uždeda kažkokį naują antkainį ir reikia viską perskaičiuoti. Štai tas malonus pasisveikinimas lapkričio 18-ąją: Sveiki. Informuojame, kad AB Lietuvos paštas priėmė sprendimą pridėti antkainį prie leidinių prenumeratos kainų. Įvertinkite tai, planuodami rinkodaros akcijas bei skelbdami prenumeratos kainas savo leidiniuose. Geros dienos. Klientų aptarnavimo departamento Prenumeratos paslaugų grupė, Akcinė bendrovė Lietuvos paštas. Dar prieš dieną buvome priversti kažkokį antkainį pridėti prie prenumeratos kainos, o dabar štai vėl naujas ministro potvarkis apie papildomą antkainį. Mes negalėjome jo įvertinti, nes jau vežėme pasirašyti sutartį. Atvykę į paštą jame radome didžiausią suirutę. Prenumeratos skyriaus vedėja, išdirbusi 20 metų, nesusitvarkydama su netvarka, priversta klausytis susisiekimo ministro E. Masiulio kas savaitę besikeičiančių nurodymų ir reikalavimų iš leidėjų išplėšti paskutinį kraują, negalėdama įvykdyti jo reikalavimų, išeina iš darbo. Kiti ilgai išdirbę darbuotojai jau išėję anksčiau, keikia ministrą, kuris daro grynas nesąmones. Taip buvome priversti pridėti kažkokį ministro E. Masiulio (ne Lietuvos pašto) reikalaujamą antkainį ir perskaičiuoti (padidinti) prenumeratos kainą. Akivaizdu, kad pakilus prenumeratos kainai, dar labiau sumažės prenumeratorių skaičius. Vadinasi, vėl prarasime skaitytojų. Ministras iš mūsų plėšia jau septintą kailį. Bet tą pasiūlymą reikia priimti, nes ne Lietuvos pašto darbuotoja tokias nesąmones sukuria, o ministras, siekdamas apiplėšti mus, leidėjus. Dar labiau piktina Lietuvos pašte ministro įvesta netvarka: dabar prenumeratos katalogai bus atspausdinti geriausiu atveju tik gruodžio 15 dieną. Tuo laiku anksčiau juk jau baigdavosi prenumeratos priėmimas, o dabar tik prasidės. Štai kokią netvarką daro Vyriausybė: ji tiesiog žlugdo lietuvišką spaudą. O juk girsis, kad tai ilgiausiai išsilaikiusi Vyriausybė. Ateis kiti, darys panašiai, bet ši valdžia davė pradžią naikinti spaudą, versti ją parsiduoti. Kaip parodė dienraščio Lietuvos rytas epopėja su Snoro banku, net milijoninius pelnus gaunanti didžioji spauda neišsilaiko ir tampa priklausoma nuo bankų.
© 2011 XXI amžius
|