|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Mindaugas Kuras
Šiomis dienomis visoje šalyje vyko renginiai, skirti Lietuvos kariuomenės įkūrimo 93-ųjų metinių progai paminėti. Toks renginys lapkričio 18 dieną, penktadienį, įvyko ir Griškabūdžio miestelio kultūros centre. Jame aktyviai dalyvavo ne tik miestelio gyventojai, Griškabūdžio vidurinės mokyklos moksleiviai, Lietuvos Šaulių sąjungos Marijampolės apskrities šaulių 4-osios rinktinės šauliai, bet ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM), Pagėgių rinktinės pareigūnai, aktyviai bendradarbiaujantys su Lietuvos Šaulių sąjungos Marijampolės apskrities šaulių 4-ąja rinktine. VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos vadas majoras Dainius Stepšys ir vyresnysis pasienietis Vygintas Kuras perskaitė pranešimus apie Lietuvos kariuomenės ir pasienio tarnybos įkūrimą Lietuvoje, šių tarnybų raidą Lietuvos istorijoje ir tolimesnes perspektyvas. Majoras D. Stepšys pakvietė jaunuosius šaulius ir kitus šventėje dalyvavusius moksleivius ateityje rinktis garbingas kario ir pasieniečio profesijas, palinkėjo sėkmės garbingai vykdyti duotus jaunojo šaulio pasižadėjimus. Renginio metu 40 Šakių rajono moksleivių (20 iš Kudirkos Naumiesčio ir 20 iš Lekėčių), kandidatų į jaunuosius šaulius, iškilmingoje aplinkoje davė pirmąjį savo gyvenime pasižadėjimą ir tapo jaunaisiais šauliais. Šia proga juos pasveikino ir tolimesnės šauliškos sėkmės palinkėjo Lietuvos Šaulių sąjungos Marijampolės apskrities šaulių 4-osios rinktinės vadas Raimundas Mertinkaitis, šaulių 4-osios rinktinės Kudirkos Naumiesčio 10-osios kuopos vadas Antanas Varankovas, vienas iš septynių Lietuvos vyriausiųjų policijos komisariatų kapelionų Griškabūdžio parapijos klebonas kun. Sigitas Bitkauskas, kuris jaunuosius šauliukus pasveikino, linkėdamas Dievo palaimos jų tolimesniame kelyje. Marijampolės apskrities šaulių 4-osios rinktinės vadas R. Mertinkaitis ir 10-osios kuopos vadas Antanas Varankovas jauniesiems šauliams įteikė jaunojo šaulio pažymėjimus ir atminimo raštus. Vėliau padėta gėlių ir uždegtos žvakutės prie paminklo, atminti tragiškai žuvusius ir NKVD nukankintus Lietuvos partizanus ir patriotus Griškabūdyje, jų atminimas pagerbtas tylos minute, šaulys Jonas Matijošaitis paskaitė keletą poezijos posmų. Šventės pabaigoje VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės kinologų grupės pareigūnai renginio dalyviams papasakojo apie tarnybinių šunų dresavimą ir panaudojimą tarnyboje, parodė programėlę, kurioje aktyviai dalyvavo ir patys moksleiviai: jiems buvo leista pabandyti duoti tarnybiniams šunims komandas, juos pavedžioti, dalyvauti žmogaus paieškoje. |
||
|
|
||
Pirmajai lietuviškai mokyklai Vilijampolėje 100 metų Dr. Raimundas Kaminskas Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas Istorijos šaltiniuose žinių apie lietuvišką mokyklą Vilijampolėje rasime nedaug. Pirmoji lietuviška mokykla čia pastatyta 1911 m. lietuvių bendruomenės lėšomis ir pavadinta kun. A. Dambrausko vardu. Jai vadovavo Saulės draugija. Iniciatyva statyti lietuvišką mokyklą Vilijampolėje kilo Kaune 1908 metais. Kun. A. Dambrausko Jubiliejaus komitetas 1909 m. išleido atsišaukimą Nepraleiskime geros progos, kuriame pažymima, kad sukanka 25 metai raštiško darbo kun. Aleksandro Dambrausko-Jakšto. Komitetas surinko 1800 rublių ir nusprendė kun. A. Dambrausko darbus įamžinti įsteigiant jo vardo mokyklą. Vietą jai rado, kaip rašoma, Vilijampolės Slabadoje, kurią šiemet geležinis tiltas sujungs su Kaunu. Surastas ir plecus su dideliais namais mokyklai... |
||
|
|
||
|
Kun. Petras Dumbliauskas SDB
Marksistinė klaidatikystė, paniekinusi tikėjimą į Dievą, pakeitė jį tikėjimu į šviesaus komunizmo rytojaus, proletariato diktatūros abstrakcijas. Rusijoje po 1917 m. perversmo per imperialistinę politiką tapusioje SSRS, marksistinės ideologijos įgyvendintoja tapo vienintelė komunistų (bolševikų) partija. Savo siekiams įgyvendinti ji sukurpė sau ištikimą represinę valstybės saugumo struktūrą, kuri savo kelią septynis dešimtmečius ženklino atviru ir maskuojamu smurtu, be atvangos liejamu nekaltų žmonių krauju. Kai sakoma, kad buvusių čekistų nebūna, jų veiklą ne tik buvusioje SSRS teritorijoje, bet ir šiais laikais pasaulyje liudija nunuodijimai, imituoti nelaimingi atsitikimai. Čekistų veiklos braižas nesunkiai atpažįstamas iš skaudžios patirties. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |