| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Sodybvietę primins kryžius Bronius VERTELKA
Spalio 29-ąją Linonių kaime, kur kadaise stovėjo Jono ir Elžbietos Viščių sodyba, Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vikaras kun. Jonas Morkvėnas pašventino paminklinį kryžių. Jo autorius Stumbriškyje gyvenantis tautodailininkas Jonas Matulis. Šventinimo ceremonijoje dalyvavo šauliai. Nuo Tauragnų kilęs Jonas Viščius 1908 metais gavo eigulio vietą Spirakių girininkijos Bernatonių eiguvoje. Kadangi eigulio sodyba miške, tai joje baigiantis karui buvo įrengta partizanų slėptuvė. 1945 metų gegužę, sužinojęs apie J. Viščiaus ryšius su partizanais, NKVD baudžiamasis būrys sudegino sodybą su joje buvusia jo žmona Elžbieta. Pats eigulys buvo suimtas, išvežtas į Archangelsko srities lagerius ir ten mirė 1957 metais. Gaisro nusiaubtos sodybos vietoje1989 metais pastatytas tragediją liudijantis paminklinis kryžius. Laikui bėgant, nutarta pastatyti jį naują daug didesnį ir gražesnį. Šio darbo ėmėsi garsus medžio drožėjas Jonas Matulis iš Stumbriškio. Dovanotą ąžuolą vežė iš Gustonių girininkijos (girininkas Jonas Masiokas), jį išpjovė Miežiškiuose. Kryžiaus pagrindas suveržtas tarp metalo plokščių, tad jam garantuotas ilgas amžius. Statant prisidėjo Spirakių kaimo vyrai. Į miško apsuptą aikštelę iš įvairių vietų rinkosi visi, kam iki grabo lentos išliks ši vieta brangi. Suvažiavo J. ir E. Viščių artimieji, giminės, buvę kaimynai. Nebuvo girdėti ugningų kalbų ar vienas kitą liaupsinančių žodžių. Stovėjo tylūs, susikaupusiais veidais. Kūrenosi laužas, priminęs, kad šioje aikštelėje gyveno žmonės. Iš Varėnos rajono atvyko 87 metų Zinaida Viščiūtė-Bujanauskienė. Kiek teko jai išgyventi, aprašymas nesutilptų į storą knygą. Jos akyse baudėjai sudegino gimtuosius namus. Gaisro metu žuvo mama. Rado ją sukniubusią bunkeryje, apsiklojusią tėvo paltu ir rankas tarsi poilsiui po galva pasidėjusią. Laidojo slapčiomis, be karsto ir be varpų skambesio. Iš šešių vaikų Zinaida buvo vienintelė. Jai teko išgyventi partizanės dalią. Suimta iškentė sovietinių lagerių baisybes. Vos ne šunimi pjudė ir grįžusią į Lietuvą. Dirbo buhaltere Matuizų statybinių medžiagų gamykloje, ten ir dabar gyvena. Susikaupusi buvo iš Kauno atvykusi gydytoja Violeta Majauskienė, gimusi Linonių kaime. Ar nebus per sunki kelionė Marijai Bručaitei-Klevečkienei, nerimavo jos artimieji. Visgi vilnietei 92 metai. Senolė tiesiog veržėsi į gimtinę. Pasiramsčiuodama lazdele, norėjo daug kur apeiti ir daug ką sužinoti. Po to visi vyko į Spirakių kapines. Tylėdami pastovėjo prie J. ir E. Viščių atminimui pastatyto paminklo (kur ilsisi Jono palaikai, nežinoma). Pabendrauti važiavo į kaimo turizmo sodybą šalia Berčiūnų. Čia dėkota tiems, kas prisidėjo prie kryžiaus statymo, dalyvavo talkose tvarkant Viščių sodybvietę. Varėniškė Z. Viščiūtė-Bujanauskienė supažindino su Linonių kaimo istorija, jame gyvenusiais savo tėvais, padeklamavo Kazio Bradūno eilėraštį Sibiro kapinės. Jaunosios kartos atstovė pažadėjo aikštelės apie paminklinį kryžių neužleisti dilgėlėmis ir krūmokšniais.
Linonių kaimas,
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |