Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Vetygaloje – milijonų metų senumo radiniai

Vytautas BAGDONAS

Tokiais laiptais nuo stataus skardžio nusileidžiama žemyn ir pakylama į viršų

Štai ji – Vetygalos atodanga, kurioje matomi milijonus metų skaičiuojantys ikiledyniniai sluoksniai

Nuo aukštos kalvos atsiveria gražus ir paslaptingas vaizdas į Šventąją

Labai sumaniai, originaliai ir taupiai įrengta mašinų stovėjimo aikštelė – tam puikiai pasitarnavo akmenys ir rąstai

Vetygala – nedidelis kaimas Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje. Penkios sodybos su keturiolika gyventojų priklauso Kavarsko parapijai, Zaviesiškio seniūnaitijai. Nuo 1949-ųjų iki 1991-ųjų Vetygalos kaimo gyventojai kartu su aplinkinių vietovių sodiečiais triūsė kolūkyje. Dabar vetygaliečiai gyvena „ant savęs“ – kas ūkininkauja, kas mėgaujasi užtarnautu poilsiu, kas darbą susiradęs kitur.

Šią vietovę išgarsino labai unikalus valstybės saugomas gamtos geologinis paminklas – Vetygalos atodanga.

Nuo 1964 metų gamtos geologiniu paminklu paskelbta Ji yra dešiniajame Šventosios upės šlaite, žemiau Šventosios ir Susienos bei Šventosios ir Virintos upių santakų. Atodanga dar vadinama Žėbos kalnu, nes sudaro pietinę 420 metrų ilgio Žėbos kalno dalį.

Pirmuosius atodangos tyrimus 1926 metais atliko prof. J. Dalinkevičius. Vėliau čia dirbo daug žymių mokslininkų ir iki šiol ta vietovė yra lankoma tiek Lietuvos, tiek tarptautinių tyrinėtojų ekspedicijų.

Pasak geologų, unikali Vetygalos atodanga – atversta Anykščių krašto gamtos knyga, kurioje matomi ikiledyniniai, apie 400 mln. metų senumo Devono periodo sluoksniai, sudaryti iš šviesaus kvarco ir žėručio smėlio. Ši atodanga yra viena didžiausių ikikvarterinių darinių atodangų Lietuvoje – 20–30 metrų aukščio ir 25 metrų pločio. Įspūdinguose uolienų sluoksniuose aptinkama šarvuotų žuvų liekanų, kurių amžius – net 300–350 mln. metų. Šios žuvys – Asterolepis radiata Rohon – yra menkai išsivysčiusios, be skeleto. Jos 1993 metais  įrašytos į Lietuvos rekordų knygą kaip seniausios Lietuvoje rastos žuvys.

Anykščių regioninis parkas pasirūpino, kad Vetygalos atodangą be didelio vargo galėtų aplankyti visi to pageidaujantys. Kadangi skardžio aukštis nuo Šventosios lygio yra 25 metrai (o absoliutus aukštis virš jūros lygio – apie 85 metrai), nusileisti žemyn prie upės ir pasigrožėti būtų sudėtinga. Todėl įrengti patogūs mediniai laiptai su turėklais, kuriais galima be didelio vargo pasiekti ir upę, ir šalia jos visu gražumu ir paslaptingumu atsiveriančią atodangą. Tais laiptais patogu pasiekti ir šlaito viršų. Nebereikia turistams, gamtos mylėtojams laipioti it beždžionėms kur pakliūva ir kaip pakliūva. Tai nesaugu, be to galima suniokoti patį gamtos geologinį paminklą.

Kas nenori leistis žemyn į apačią, gali pasigrožėti Šventosios vingiu, gražiais gamtos peizažais nuo specialiai įrengtos apžvalgos aikštelės. Regioninio parko darbuotojai pasirūpino rodyklėmis į šį objektą, įrengė informacinį stendą su smulkiu paminklo aprašymu. Prie Vetygalos atodangos labai originaliai įrengta ir automobilių stovėjimo aikštelė. Ant masyvių lauko akmenų uždėti medžio rąstai, tad pro tokią „kliūtį“ transporto priemonės jau nepravažiuos. O ir kuriems galams toliau važinėti automobiliais, keturračiais ar motociklais, jei toliau nebėra jokio kelio? Į mišką, kur ir prasideda Vetygalos atodanga, atveda visai neblogas pėsčiųjų takas. Atvažiavai – būk malonus pasistatyti transporto priemonę ir pavaikštinėti pėsčiomis.

Neseniai grupę Lietuvos Seimo narių į ekskursiją po Vetygalos atodangą atlydėjo pats Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. Būdamas geologijos specialistas ir ne kartą tyrinėjęs šį paminklą, anykštėnas parlamentaras labai įdomiai apie atodangą papasakojo ir kitiems kolegoms.

Anykščių rajonas
Autoriaus nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“