| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Žūčių braižas kagėbistinis Kun. Petras Dumbliauskas SDB
Marksistinė klaidatikystė, paniekinusi tikėjimą į Dievą, pakeitė jį tikėjimu į šviesaus komunizmo rytojaus, proletariato diktatūros abstrakcijas. Rusijoje po 1917 m. perversmo per imperialistinę politiką tapusioje SSRS, marksistinės ideologijos įgyvendintoja tapo vienintelė komunistų (bolševikų) partija. Savo siekiams įgyvendinti ji sukurpė sau ištikimą represinę valstybės saugumo struktūrą, kuri savo kelią septynis dešimtmečius ženklino atviru ir maskuojamu smurtu, be atvangos liejamu nekaltų žmonių krauju. Kai sakoma, kad buvusių čekistų nebūna, jų veiklą ne tik buvusioje SSRS teritorijoje, bet ir šiais laikais pasaulyje liudija nunuodijimai, imituoti nelaimingi atsitikimai. Čekistų veiklos braižas nesunkiai atpažįstamas iš skaudžios patirties. Lapkričio 24-ąją sukanka 30 metų, kai Vilniuje po sunkvežimio ratais, pastumtas dviejų vyriškių, žuvo kunigas Bronius Laurinavičius. Jis buvo ne tik darbštus Katalikų Bažnyčios tarnas, visas savo jėgas atidavęs okupanto agresyviai slopintoms dvasinėms žmonių vertybėms žadinti, bet ir karštas savo krašto, užguitos Tėvynės patriotas, vienas ryškiausių okupuotos Lietuvos disidentų, Lietuvos Helsinkio grupės narys, sovietų laikais kovojęs už žodžio laisvę, teisę į religinius įsitikinimus ir jų reiškimą. Vairuotojui byla nebuvo iškelta, o liudytojai, matę, kaip kunigas dviejų vyriškių buvo išstumtas į gatvę, bijodami KGB represijų, nedrįso to liudyti. Nors, jau atkūrus nepriklausomybę, 1992 metais mėginta kun. B. Laurinavičiaus žūties tyrimą atnaujinti, nenuodugniai jį vedant, nepavykus sukaupti naujų faktų, byla buvo nutraukta. Taigi greta nelaimingų atsitikimų, kitas kagėbistinės veiklos bruožas nusikaltimo įrodymų stoka. Ateinančių metų vasario 5 dieną minėsime kunigo Juozo Zdebskio, kuris pasižymėjo kaip aktyvus dvasininkas, tikinčiųjų teisių gynėjas ir religinės literatūros platintojas, žūties 26 metų sukaktį. Kelių kagėbistų nuolat sekamas, kalintas, jis drauge su kunigais Jonu Kaunecku, Sigitu Tamkevičiumi, Alfonsu Svarinsku, Algimantu Keina, Vincu Vėlavičiumi, Kazimieru Žiliu, Leonu Kalinausku, Jonu Boruta, Vaclovu Stakėnu, Antanu Gražuliu ir šių eilučių autoriumi aktyviai įsitraukė į 1978 metais įkurto Katalikų komiteto tikinčiųjų teisėms ginti veiklą. Tokios veiklos kagėbistai negalėjo toleruoti, todėl ėmėsi atvirų ir maskuotų represijų. Kunigui J. Zdebskiui remontuojant Rudaminos bažnyčią, prireikė statybinių medžiagų, kurių pirkti kunigas nusprendė važiuoti į Lydą. Kadangi naktį buvo stipri lijundra, kunigas Juozas kelionę norėjo atidėti, tačiau ten buvusiam saugumo agentui pavyko įkalbėti važiuoti. Kelyje Juozo automobilį sekė Volga. Važiuojant per Šalčininkų rajoną, EišiškiųKalesninkų keliu, prie Valkininkų kryžkelės į jo automobilį trenkėsi pienovežis. Kunigas ir dar vienas jo bendrakeleivis žuvo vietoje, kitas kartu važiavęs žmogus buvo sunkiai sužeistas. Šio autoįvykio tyrimas buvo paviršutiniškas, visą tyrimo eigą kontroliavo KGB. Akivaizdu, kad už aktyvaus kunigo mirtį yra atsakingas sovietinis saugumas. Paminėtų kunigų žūtys neatsitiktinės. Lietuvoje be kaltės įrodymo, be teismo buvo nužudyta daug sovietinei valdžiai nepalankių žmonių kalbininkas profesorius Jonas Kazlauskas, rašytojas Raimundas Samulevičius, filosofas Mindaugas Tomonis, daug disidentų ir aktyvių inteligentijos atstovų. Dabar sostinės Kalvarijų, Žalgirio ir Verkių gatvių sankryžoje esančiame skvere stovi Antano Kmieliausko rausvo granito skulptūra kunigo disidento B. Laurinavičiaus atminimui, o jo palaikai ilsisi Švenčionėlių bažnyčios šventoriuje. Bronius Laurinavičius 2000-aisiais įrašytas į Katalikų Bažnyčios pasaulio kankinių sąrašą. Kun. J. Zdebskio palaikus priglaudė Rudaminos (Lazdijų r.) Švč. Trejybės bažnyčios šventorius.
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |