Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Teisingumo ir taikos linkėjimas Afrikai

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas bučiuoja mažą Benino mergaitę

Popiežius Benediktas XVI džiugiai sutinkamas vaikų

Afrikiečiai šv. Mišiose, kuriose paminėtos Benino evangelizavimo pradžios 150-osios metinės

Popiežius Benediktas XVI su Benino prezidentu Boniu Jaju

Šventasis Tėvas meldžiasi prie kardinolo Bernardino Gantino kapo

Vyskupai ir pasauliečiai sekmadienio šv. Mišiose, kuriose paminėtos Benino evangelizavimo pradžios 150-osios metinės

Dalijama Šv. Komunija

Posinodinio dokumento paskelbimas

Nors praėjusioje 22-ojoje savo apaštalinėje užsienio kelionėje popiežius Benediktas XVI aplankė tik vieną Afrikos šalį – Beniną – tačiau tas vizitas buvo reikšmingas visam žemynui. Kulminaciniame kelionės renginyje lapkričio 20 dieną Kristaus Karaliaus iškilmėje aukotose šv. Mišiose, kuriose paminėtos Benino evangelizavimo pradžios 150-osios metinės, Šventasis Tėvas įteikė Afrikos Bažnyčiai posinodinį apaštalinį paraginimą „Africae Munus“ („Afrikos užduotis“), kuris yra 2009 metais Vatikane vykusio Afrikai skirto Vyskupų Sinodo oficialus baigiamasis dokumentas. Tai – jau antroji šio žemyno Bažnyčios klausimus nagrinėjusi Vyskupų Sinodo asamblėja: pirmąją 1994 metais buvo sušaukęs palaimintasis Jonas Paulius II su atitinkamo posinodinio paraginimo „Ecelesia in Africa“ paskelbimu.

Toks ypatingas Visuotinės Bažnyčios dėmesys Afrikai visiškai suprantamas tiek dėl didelių visuomeninio gyvenimo problemų, skaudžių nelaimių – bado, dažnų konfliktų ir AIDS epidemijos, – tiek ir džiugaus katalikybės augimo. Štai per XX amžių katalikų skaičius Afrikoje išaugo net 70(!) kartų: nuo 2 iki 140 milijonų (dabar Afrikoje jau daugiau kaip 165 milijonai katalikų) kartu su rekordiniu dvasinių pašaukimų augimu, ir tai stiprina viltį dėl pačios katalikybės ateities pasaulyje. Didžiulį afrikiečių katalikų entuziazmą patvirtina ir tai, jog popiežiaus Benedikto XVI vadovautose lapkričio 20 dienos pamaldose Benino didžiausiame – „Draugystės“ – stadione, turinčiame 30 tūkstančių vietų, dalyvavo dvigubai daugiau tikinčiųjų ir dar dešimtys tūkstančių meldėsi arenos prieigose.

Kartu su Šventuoju Tėvu to sekmadienio šv. Mišias koncelebravo daugiau kaip 200 iš visos Afrikos atvykusių vyskupų, iš kurių daugelis dalyvavo ir 2009 metų Vyskupų Sinode. Šiuo metu Afrikoje veikia 36 nacionalinės vyskupų konferencijos, 7 regioninės ir visos Afrikos episkopatų taryba (SE CAM). Šių ganytojiškų struktūrų atstovai gausiai dalyvavo šeštadienį, lapkričio 19 dieną, Benino didžiausioje Uidos miesto bažnyčioje – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo katedroje  – vykusioje dokumento „Africae Munus“ pasirašymo ceremonijoje. Popiežius Benediktas XVI tuomet pasirašė keturias posinodinio apaštalinio paraginimo kopijas: vieną, paskelbtą Bažnyčios visuotine lotynų kalba, ir tris, publikuotas Afrikoje labiausiai paplitusiomis kalbomis: anglų, prancūzų ir portugalų.

Evangelizavimo poreikis

Toje pasirašymo ceremonijoje, kalbėdamas minėtomis trimis kalbomis, Šventasis Tėvas priminė, kad ir prieš Vyskupų Sinodo pradžią, 2009 metų pavasarį, pirmą kartą lankydamasis Afrikoje – Kamerūno ir Angolos valstybėse – jis žemyno vyskupų konferencijų pirmininkams pristatė tų metų rudenį vykusios asamblėjos darbo dokumentą „Instrumentum laboris“. Dabar baigiamojo dokumento, apaštalinio paraginimo „Africae Munus“, pasirašymas vėl vyko ne Romoje, bet istorinėje Uidos katalikų šventovėje, seniausioje Vakarų Afrikos Katedroje, ir regiono evangelizavimo centre. Visa tai patvirtina, kad pats popiežius Benediktas XVI, kaip apaštalo šv. Petro įpėdinis ir visuotinės Katalikų Bažnyčios vadovas, rodo išskirtinį asmeninį artumą Afrikos tautoms, jų tikėjimo ir visuomeninio gyvenimo reikalams.

Žemyną reikia toliau neatidėliotinai evangelizuoti – krikščionys vis dar sudaro tik apie penktadalį Afrikos gyventojų, todėl potencialas misijų veiklai yra didelis. Ši bažnytinė veikla neatsietina nuo jos socialinių uždavinių įgyvendinimo bei dialogo ir bendradarbiavimo su kitomis kontinente esančiomis tikybomis. „Bažnyčia, siūlydama tarnystę kiekvienam, yra atvira bendradarbiavimui su visais visuomenės komponentais, pirmiausia – su Bažnyčiomis ir bažnytinėmis bendruomenėmis, kurios dar nėra visiškoje vienybėje su Katalikų Bažnyčia, taip pat ir su nekrikščioniškų religijų atstovais, tiek tradicinių (Afrikoje dar stiprių pagoniškų) tikybų, tiek ir islamo (kuris sparčiai plinta žemyne)“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.

Tai, kad Afrikoje jis akcentavo susitaikymo, teisingumo ir taikos klausimą, yra suprantama, nes šis žemynas, deja, iki šiol pasaulyje „pirmauja“ įvairiomis smurto, konfliktų, karų, neteisingumo apraiškomis ir tai neleidžia jam išbristi iš skurdo bei kitų problemų. „Bet Bažnyčia, suvienyta savyje ir tarp savo narių, gali ir turi tapti pranašišku susivienijimo ženklu kiekvienos šalies ir viso žemyno visuomenei“, – aiškino Popiežius, atkreipdamas dėmesį į Vatikano II Susirinkimo mokymą, kad Bažnyčia pačia savo prigimtimi tarsi „yra giliausios vienybės su Dievu ir visos žmonijos vienybės sakramentas – arba ženklas ir įrankis“ („Lumen Gentinum“, 1). Todėl niekada negalima liautis ieškoti naujų kelių į taiką ir santarvę, kuri turi remtis „atleidimu, noru gyventi tikroje vienybėje, dalintis ateities vizija ir siekimu įveikti visus sunkumus“, – nurodė Benediktas XVI.

Misionierių nuopelnai

Jis taip pat pastebėjo, kad tik susitaikę su Dievu ir savo artimu, žmonės gali kartu  darbuotis dėl teisingumo visuomenėje. Neužmirškime, jog Evangelija moko, kad teisingumas pirmiausia reiškia Dievo valios įgyvendinimą kasdienybėje, rūpinantis silpniausiais ir nuskriaustaisiais, kuriant darbo vietas, statant ligonines, steigiant mokyklas, – mokė Šventasis Tėvas. Kviesdamas Afriką, „naujųjų Sekminių žemę“, visiškai pasitikėti Dievu, jis reiškė įsitikinimą, kad per susitaikinimą ir teisingumą žengdamas pažangos keliu, žemynas taps „gerąja naujiena Bažnyčiai ir visam pasauliui“. Kitą dieną, po šv. Mišių „Draugystės“ stadione įteikdamas išvakarėse Uidos Dievo Motinos katedroje pasirašytą posinodinį paraginimą „Africae Munus“, popiežius Benediktas XVI dar kartą pakvietė „brangią Bažnyčią Afrikoje vis labiau tapti druska žemės“, palaimintos daugelio kankinių, krikščionišką tikėjimą paliudijusių aukščiausia gyvybės auka, krauju.

Tarp pastarųjų, žinoma, buvo ir yra daug misionierių – kunigų, vienuolių ir pasauliečių, – kurie iki šiol praranda gyvybes, besidarbuodami evangelizacijos baruose, vykdydami socialinę ir humanitarinę tarnystę kenčiančioms Afrikos tautoms. Sekmadienio šv. Mišių homilijoje nurodęs Benino evangelizavimo pradžios – „kai Kristaus kryžius buvo iškeltas šioje šalyje“ – 150 metų sukaktį, Šventasis Tėvas sakė, kad reikia dėkoti už tai, ką misionieriai, „apaštaliniai darbininkai“, atliko šiame krašte ir visame žemyne. „Atvykę iš tolimų šalių vyskupai, kunigai, vyrų ir moterų vienuolijų nariai, katechetai pasauliečiai, įgalina tikėjimo į Jėzų Kristų augimą Afrikos žemyne“, – pripažino Popiežius. Kiekvieno, gavusio tą tikėjimo dovaną ir visos Bažnyčios, kuri tam ir egzistuoja, kad skelbtų Gerąją Naujieną, evangelizacinė misija toliau lieka svarbi.

Juk ir praėjus 150 evangelizacijos metų Benine ir visoje Afrikoje, dar yra daug tokių, kurie negirdėjo Kristaus išganomojo mokymo. Iš 9 milijonų Benino gyventojų tik trečdalis yra katalikai, o visi krikščionys sudaro apie 50 proc. šalies gyventojų. Kita pusė yra musulmonai bei vietinių pagoniškų tikybų išpažinėjai. Daug tokių – ir tai būdinga ne tik Afrikai, bet ir Europai bei kitiems žemynams, – kurių tikėjimas silpnas, o jų įpročiai, mentalitetas, gyvenimo būdas ignoruoja Evangelijos skelbiamą tikrovę. Daug tokių, kurie mano, kad egoistinės laimės, lengvo uždarbio ar sėkmės valdžioje paieškos yra galutinis žmogaus gyvenimo tikslas. Taip kalbėdamas Šventasis Tėvas palietė „naujosios evangelizacijos“ aktualiąją sritį, pakviesdamas vietos katalikus entuziastingai liudyti savo tikėjimą. „Padarykite, kad mylintis Išganytojo veidas spindėtų visur, ypač tiems, kurie yra jauni ir ieško motyvų gyventi bei turėti viltį šiame sunkumų kupiname pasaulyje!“, – ragino Benediktas XVI.

Padrąsinimas visiems kenčiantiems

Taigi Benino ir visos Afrikos Bažnyčia, tiek daug gavusi iš misionierių, turi toliau „nešti vilties žinią žmonėms, kurie nepažįsta ar jau nepažįsta Viešpaties Kristaus“, – evangelizavimo uždavinį kėlė Šventasis Tėvas, pabrėždamas, jog krikščionis, kaip „vilties žmogus“, negali būti abejingas  jokiems savo brolių ir seserų vargams, nes tai būtų „visiškas prieštaravimas Jėzaus pavyzdžiui“. Koks yra Kristaus Karaliaus, kurio šventė buvo celebruojama praėjusį sekmadienį, pavyzdys, gerai išaiškina Evangelija – jis, Dievo Sūnus, tapo žmogumi, kad iki menkiausių detalių dalintųsi mūsų gyvenimu, mūsų skausmais ir taptų mažiausiųjų brolių tarnu. Sekdamas tokiu Visatos Valdovo artumo mums pavyzdžiu, popiežius Benediktas XVI homilijoje atskirai kreipėsi į AIDS ligonius, kurių ypatingai daug Afrikoje, ir visus užmirštuosius bei visuomenės atstumtuosius.

„Turėkite drąsos! Yra jums artimas savo mintyse ir maldose, – kalbėjo Šventasis Tėvas. – Turėkite drąsos! Jis norėjo save patį tapatinti su vargšais ir ligoniais; Jis norėjo dalintis jūsų kentėjimu ir matyti jus, kaip savo brolius ir seseris, išlaisvinti jus iš kiekvieno pažeidimo, iš visų kančių. Kiekvienas ligonis ir vargingas asmuo nusipelno mūsų pagarbos ir mūsų meilės, kadangi per juos Dievas parodo mums kelią į dangų“. Šis suvokimas yra dar viena paskata autentiškam atsivertimui, nes tik Viešpats gali suteikti tikrą gyvenimą ir išlaisvinti iš bet kokios baimės, nerimo ir kaustančių dvejonių. Kristus valdo nuo Kryžiaus, plačiai iškeldamas rankas visų pasaulio žmonių ir tautų apkabinimui į vienybės glėbį. „Per Kryžių jis nugriauna pasidalinimų sienas, sutaiko mus vieną su kitu ir su tėvu, – baigdamas homiliją sakė popiežius Benediktas XVI. – Todėl mes šiandien meldžiamės už Afrikos žmones, kad visi jie gebėtų gyventi teisingume, taikoje ir Dievo Karalystės džiaugsme“ (Plg. Rom 14, 17).

Apie kai kuriuos kitus popiežiaus Benedikto XVI vizito Benine įvykius bei patį posinodinį paraginimą „Africae Munus“ bus rašoma vėlesniuose „XXI amžiaus“ numeriuose.

AP, Reuters ir Getty nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“