Kultūros zona

2011 metai

Naujienų vaivorykštė

Latvio porcelianas

Benjaminas ŽULYS

Keramikas Juris Bergins (dešinėje) su kolegėmis

Parodos – nuo Rygos iki Naujosios Zelandijos

Kauno keramikos muziejuje buvo atidaryta žymaus keramikos meistro, žinovo ir propaguotojo, taip pat – baltų kultūros, susietos su keramika, žinovo Jurio Bergins jubiliejinė paroda „Porcelianas“. Pats pavadinimas byloja, kad čia eksponuojami porceliano kūriniai. Juris – latvis, gimė ir augo Rygoje. Baigęs Rygos dailės akademiją, netrukus įsijungė į Latvijos kultūrinį gyvenimą, aktyviai dalyvavo tarptautiniuose konkursuose, parodose, taip pat – įvairiose šalyse vykusiuose simpoziumuose. Dabar gyvena ir dirba Kaune, turi savo keramikos dirbtuves. Jis yra įvairių iniciatyvų sumanytojas bei kuratorius. Tarptautinio pripažinimo menininkas sulaukė 1995 metais laimėjęs antrą vietą prestižiniame keramikos konkurse Italijoje, Faenzos mieste. Čia dalyvavo menininkai iš 59 šalių. J. Bergins darbai taip pat buvo eksponuojami Faenzos keramikos kolekcijos parodoje kartu su tokių žymių pasaulio dailininkų kaip Pablo Pikaso, Peter Voulkos ir kitais kūriniais. Jis – Latvijos dailininkų sąjungos narys, Lietuvos dailininkų sąjungos garbės narys, Tarptautinės keramikos asamblėjos Ženevoje garbės narys, įvairių parodų dalyvis. Šios parodos eksponatai – tai tik maža dalis jo kūrinių, nes kiti darbai šiuo metu eksponuojami Japonijoje, Prancūzijoje, Kinijoje, Italijoje, Australijoje, Kanadoje, JAV, Naujojoje Zelandijoje, Danijoje, Vokietijoje, kitose šalyse. Kaip teigė Kaune atidarytos parodos organizatoriai, galima drąsiai tvirtinti, kad J. Bergins yra plataus tarptautinio pripažinimo menininkas. Į Kauną jį prieš keliolika metų atvedė meilė – tuomet dar būsimoji žmona, kaunietė Živilė Barzdilauskaitė, taip pat keramikė. Jie susipažino Latvijoje, Jurmaloje vykusiame simpoziume, ir nuo tada jų keliai eina vienas greta kito. Dabar Juris nesunkiai kalba lietuviškai. Ponia Živilė taip pat dalyvavo Jurio parodos atidaryme.

Naujienų vaivorykštė

Kai fotoreporteris atsiranda laiku...

Laimutė Vasiliauskaitė

Ramūno Danisevičiaus parodos „Būti laiku“ atidarymo ir jo pirmojo fotoalbumo pristatymo Prospekto galerijoje akimirka: Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas, Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas Jonas Staselis, albumo sudarytoja Eglė Deltuvaitė ir parodos „kaltininkas“ fotomenininkas bei spaudos fotografas Ramūnas Danisevičius Autorės nuotrauka

Vilniaus Prospekto galerijoje veikia fotoreporterio (nuo 1993 m.) ir savito fotomenininko (nuo 2001 m. jis – Lietuvos fotomenininkų sąjungos ir kartu Lietuvos spaudos fotografų klubo narys) Ramūno Danisevičiaus fotografijų paroda „Būti laiku“.

Paroda atidaryta spalio pabaigoje, o visai neseniai pratęsta. Ir ne nuostabu – jis, kaip Lietuvos spaudos fotografas, 2001–2008 metais pelnė daugiausia – aštuoniolika – auksinių kadrų, dalyvaudamas įvairiose asmeninėse parodose, konkursuose Lietuvoje ir užsienyje gavo 37 apdovanojimus.

Naujienų vaivorykštė

Dvasingos skulptūros

Laimutė Vasiliauskaitė

Sveikinimai skulptorei Tamarai Janovai

Vilniaus Šv. Jono gatvės galerijoje atidaryta jubiliejinė skulptorės Tamaros Janovos paroda „40 kūrybos metų“ (skulptūra, medaliai), kuri kartu skirta ir jos 70-mečiui. Jubiliatė yra viena iš produktyviausių, įvairiabraižiu talentu apdovanota Lietuvos menininkė (skulptorė, medalininkė), kurios rankoms paklūsta ir bronza, ir medis, ir šamotas; kartu labai kuklus žmogus. Gal todėl jos gausus darbų palikimas sudėtas į mažą juodai baltą lankstinuką, o ne į didelį spalvotą albumą, jubiliejinė paroda surengta ne Nacionalinėje dailės galerijoje, o Šv. Jonų gatvės… Taigi daugelis jos pirmojo kūrybos dvidešimtmečio (1971–1991) darbų rodomi fotonuotraukų pavidalu, o 1991–2011 metų atrinktais įdomiausiais darbais galima gėrėtis visose Šv. Jono gatvės galerijos salėse. Parodoje taip pat eksponuojama apie 20 įvairiu laikotarpiu jos sukurtų teminių medalių.

Skaitykla

Knygą „Tautotyros etiudai“ pasklaidžius

Elena Dekaminavičienė

Knygoje „Tautotyros etiudai“ (Ona Voverienė. Tautotyros etiudai. Prie tautotyros ištakų. V., 2011), naujai pažvelgiančioje į tautotyrą, autorė profesorė Ona Voverienė pastebi, kad pavienių tautotyros faktų Lietuvos kultūroje galima rasti gana daug, tačiau žymių darbų, lėmusių lietuviškos tautotyros raidą šimtmečių istorijoje, nėra daug. Autorė rašo, kad pradėjusi domėtis  lietuvių tautos istorijos ištakomis, nustebo atradusi, jog „lietuvių tauta, kaip sąmoninga bendruomenė, turinti savimonę, pradėjo formuotis  ne dabartinėje Lietuvos teritorijoje, mūsų nutautėjusių ir sulenkėjusių bajorų išduotoje, o Prūsijos žemėje, kai tuometinis Prūsijos  Kunigaikštystės valdovas kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis, paskutinysis Kryžiuočių ordino magistras, pasikvietė iš sulenkėjusio Vilniaus jo šviesuolius Abraomą Kulvietį (1510–1545) ir Stanislovą Rapalionį (1485–1545) ir pavedė jiems įkurti Karaliaučiaus universitetą“ (p.19). Pasak profesorės, nors po Albertinos įsteigimo abu kūrėjai po metų mirė, „jų pasėta lietuvybės sėkla universitete sudygo ir sulapojo jų buvusių studentų Martyno Mažvydo, vėliau Danieliaus Kleino, Kristijono Donelaičio, Liudviko Gedimino Rėzos ir pagaliau Vydūno sielose, jų buvo nešama kaip Prometėjo ugnis ir šviesa po visą Lietuvą“ (p. 20).