Pirmasis puslapis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Globos idėjai – 20 metų

Jurgita ŠEŠTOKAITĖ

Paminklinis akmuo – padėkos simbolis Brešijos vyskupystės „Caritui“

Prie renovuotų „Marijampolės vaiko tėviškės namų“ namelių

Spaudos, knygos atgavimo proga tortą-„knygą“ dalina direktorius Vytautas Šulinskas

Socialinis darbuotojas Artūras Čepavičius namelių gyventojams įteikia kamuolius

Bibliotekos centre – Krylovo pasakėčios veikėjai Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Socialinė pedagogė Edita Vosylienė-„Pepė“ renginį paįvairino pasakų motyvais, vedė viktoriną „Tiesa padarys mus laisvus“

Direktorius Vytautas Šulinskas apdovanoja auklėtinius – knygos mylėtojus enciklopedijomis, padėkos raštais

Prie renovuotų „Marijampolės vaiko tėviškės namų“ namelių fone šeimynų prižiūrimos lysvės

Šeštajame Marijampolė–Kalvarija kelio kilometre, Aviklų kaime, savo tėvų žemėje, šviesios atminties monsinjoras Vytautas Kazlauskas pagal unikalų Vakarų Europos modelį įkūrė vaikų globos namus. 1991 m. vasarą Marijampolės vaiko tėviškės namų kaimelio maketas stovėjo ant monsinjoro darbo stalo. Dabar čia – 14 namų, kaimelyje nuolat gyvena 100 vaikų, kurių auklėjimu rūpinasi 40 darbuotojų, iš jų – 10 mamų-socialinių darbuotojų, nuolat gyvenančių kartu su vaikais, 10 tetų-socialinių darbuotojų – padėjėjų.

Grįždamas į atgimstančią Lietuvą, ilgametis Vatikano radijo lietuviškų programų vedėjas mons. V. Kazlauskas turėjo tikslą pradėti įgyvendinti tarptautinės vaikų kaimo organizacijos „SOS-Kinderdörf International“ projektą. Po susirašinėjimo su šios organizacijos centru Insbruke, jam pavyko įsteigti skyrių Lietuvoje, kuris Lietuvos teisingumo ministerijoje buvo įregistruotas 1991 m. gegužės 24 dieną ir pavadintas SOS vaikų kaimų draugija Lietuvoje. Šios draugijos Lietuvoje steigėjai sužinoję, kad „SOS-Kinderdorf International“ centras numatęs pastatyti po vieną SOS vaikų kaimą Baltijos kraštuose – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, nutarė sukurti naują našlaičių globos sistemą panaudojant vertingą Vakarų Europos patirtį. Taip gimė pagalbos fondas „Vaiko tėviškės namai“. Šio fondo, įkurto 1991 m. vasarą, besirūpinančio našlaičių globa, jų katalikišku auklėjimu ir kuriančio natūralios šeimos modeliu paremtą našlaičių globos ir ugdymo sistemą, mons. V.  Kazlauskas buvo vienu iš steigėjų, dvasios vadu ir pirmininku. Šiam dideliam užmojui pradėti jis ryžosi tikėdamasis užsienio lietuvių paramos ir bendradarbiavimo. Pagalbos fondui aukojo Lietuvos dukterų organizacija iš Čikagos, Kanados lietuvių katalikių moterų draugija, Australijos Sidnio „Caritas“, JAV gyvenantys tautiečiai, kurie savo gerumu ir parama padėjo nušluostyti ne vieno našlaičio ašarą. Lietuvoje taip pat atsirado rėmėjų.

1992 m. liepos 11 dieną buvo pašventinti pirmųjų trijų namų pamatai, o 1997 m. birželio 27 dieną įvyko Marijampolės „Vaiko tėviškės namų“ atidarymo iškilmės. Kanados lietuvių savaitraštis „Tėviškės žiburiai“ nuolat informavo apie kaimelio statybą. Plačiai tai skelbė spauda Lietuvoje, ypač „XXI amžius“, „Katalikų pasaulis“ ir kt.

Baigta kaimelio statyba tebuvo tik pasirengimas tikrajam darbui. O jis tai – meile ir rūpesčiu apgaubti našlaičius arba tėvų globos netekusius vaikus, suteikti jiems supratimą, ką reiškia gyventi šeimoje.

Šiandieninis keturiolikos „Marijampolės vaiko tėviškės namų“ kaimelis pastatytas užsienio lietuvių, Italijos verslininkų, Italijos Brešijos vyskupijos „Caritas“ lėšomis. Tai katalikiški globos namai, išsiskiriantys vykdoma dvasinio ugdymo programa, turintys savo koplytėlę bei kapelioną. Šiuo metu įstaigoje vykdoma: rengimo šeimai, dvasinio ugdymo, tautiškumo, savanorystės, socialinės adaptacijos bei integracijos į visuomenę ir psichologinio atsparumo ugdymo programos. Įstaigoje veikia anglų kalbos, mechanikos, rankdarbių, keramikos, muzikos, sporto būreliai, vyksta dailės terapijos užsiėmimai. Kiekvienais metais organizuojami įvairūs prevenciniai renginiai, išvykos, šventės, turistiniai žygiai, stovyklos.

Anot direktoriaus Vytauto Šulinsko, „nereikia nusivilti vaiku, jeigu jis elgiasi netinkamai. Ilgesnį laiką dirbant su juo, jį globojant, sukuriama pasitikėjimo atmosfera ir keičiasi vaiko nuostatos – svarbiausia, kad jis jaustųsi saugus ir mylimas“.

Kiekviena šeimyna gyvena atskirame name, turi savo žemės sklypą, šiltadaržį. Artima šeimai aplinka suteikia vaikams stabilumo, saugumo, padeda pasirengti savarankiškam gyvenimui. Čia neretai sugrįžta suaugusieji globotiniai pasimatyti su savo mylimais, juos globojusiais darbuotojais, pasiteirauti, kaip sekasi jaunėliams.

Jaukioje bibliotekoje ne vienas auklėtinis randa sau mėgstamą knygą. Ypač aktyviai skaito knygas Evaldas Šlapys, Gintarė Gvazdinskaitė, Milena Jurėnaitė, Gaiva Stankevičiūtė, Marija Bondoreva, Eglė Dimšaitė, Paulina Kutkevičiūtė, Lukas Lapaitis. Įvairiomis progomis knygos mylėtojai sukuria savo eiles. Tai Paulina Kutkevičiūtė, Lukas Napaitis ir kt. Direktorius V. Šulinskas stropiai saugo sąsiuvinį su auklėtinių poetiniais bandymais. Tai paliudijo Spaudos atgavimo ir knygos dienos minėjimo renginys gegužės 6 d. „Tiesa padarys mus laisvus“. Renginyje, įvykusiame Marijampolės vaiko tėviškės namuose, tąkart dalyvavo mokytojas Jaronimas Šalčiūnas, poetė Aldona Mikalajūnienė ir romanistas Juozas Mikalajūnas iš Lazdijų, mons. V. Kazlausko dukterėčia Birutė Prėnaitė ir knygos apie mons. V. Kazlauską „Tiesa padarys jus laisvus“ autorė Angelė Buškevičienė iš Kauno. Renginyje „Vaiko tėviškės namų“ auklėtiniai dalyvavo viktorinoje, aktyviai pasakojo minėtos knygos fragmentus, deklamavo, dainavo, žaidė. Mokytojas J. Šalčiūnas pasidalijo mintimis kaip knygnešių dėka buvo išsaugota kalba, prasidėjo tautinis atgimimas, kova dėl Lietuvos laisvės. Kalbėjusieji pabrėžė, kad Lietuvos laisvė yra visų laisvės kovotojų, aukojusių savo sveikatą, ir net gyvybę – knygnešių, katalikiškų leidinių leidėjų ir religinės literatūros platintojų – nuopelnas. Renginį pagyvino renginio vedėja – „pepė“ – socialinė pedagogė Edita Vosylienė. Geradarių paramos dėka vaikai buvo apdovanoti vertingomis knygomis, padėkos raštais, sportiniais kamuoliais, vaišinosi specialiai ta proga iškeptu knygos pavidalo tortu, kitomis gėrybėmis. Jau po mėnesio įstaigos auklėtinių laukė pasirodymas Marijampolės miesto dienose. „Visi renginiai šalina vargą, ugdo dorovę, stiprina ištikimybę tautos istorijai, žadina kūrybingumą“, – tikina šių namų darbuotojas Artūras Čepavičius.

Direktoriaus V. Šulinsko veidas nušvinta džiugesiu, kai ima pasakoti apie šiemet įvykdytą „Marijampolės vaiko tėviškės namų“ renovacijos projektą. „Namelių būklė laikui bėgant prastėjo, lėšų remontui stigo, – pasakoja V. Šulinskas. – Išeitis atsirado tuomet, kai Lietuvai buvo skirta Norvegijos parama“. Siekdamos prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos ekonominėje erdvėje, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas sukūrė Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinius mechanizmus. Viena iš finansinių sričių – parama vaikams. Marijampolės vaiko tėviškės namai pirko projekto rengimo paslaugas iš projektų rengimu užsiimančios agentūros. 2009 m. tarp Lietuvos finansų ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir „Marijampolės vaiko tėviškės namų“ buvo pasirašyta Norvegijos finansinio mechanizmo projekto įgyvendinimo sutartis. Projektui skirta parama – apie 3 milijonai litų. 85 proc. lėšų sudarė Norvegijos skirtos lėšos, 15 proc. buvo skirta iš valstybės biudžeto, specialiosios EEE ir Norvegijos finansinių priemonių programos. Rangos darbams konkursą laimėjo UAB „Kegisa“, rekonstrukcijos projektą parengė architektai Reda ir Algis Marcinkevičiai. Anot direktoriaus V. Šulinsko, renovacijos metu apšiltintos namelių lauko sienos iš išorės bei stogai iš vidaus, apšiltinti pamatai, atlikta dalinė vidaus apdaila mansardiniuose aukštuose bei fasado apdailos darbai, pakeista lietaus surinkimo sistema, įrengta priešgaisrinė ir žaibosaugos sistema, tarp būstų nutiesti nauji šaligatviai. Projekto rezultatai akivaizdūs: geresnės gyvenimo sąlygos globotiniams, sveikesnė, saugesnė, spalvingesnė aplinka, mažesnis sergamumas peršalimo, kvėpavimo takų, alerginėmis ligomis, geresnės darbo sąlygos darbuotojams, pozityvesnis visuomenės požiūris į institucinę vaiko globą, sąnaudų šildymui sumažėjimas.

Tarp renovuotų namelių, ant kurių puikuojasi geradarių pavardės, vinguriuoja asfaltuotos gatvelės. Tai buvusio Susisiekimo ministro, dabar Marijampolės miesto vicemero Algio Žvaliausko rūpestis ir pagalba.

Įstaigos darbuotojai dėkingi už paramą Adomui Biretai, Kanados lietuvių katalikių moterų draugijos centro pirmininkei Angelikai Songailienei ir visiems, kurie vienokiu ar kitokiu būdu prisidėjo ir prisideda, kad dalis vaikų augtų apgaubti rūpestingos motiniškos meilės.

Marijampolės rajonas

© 2011 „XXI amžius“