Pirmasis puslapis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Vyskupai  susitiko su Prezidente

Lietuvos vyskupai sveikinasi su prezidente Dalia Grybauskaite Džojos Gundos Barysaitės (president.lt) nuotrauka

Kaip pranešė Vyskupų Konferencijos sekretoriatas, gruodžio 12 dieną, pirmadienį, Vilniuje vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupai Eugenijus Bartulis, Jonas Boruta, Gintaras Grušas, Jonas Kauneckas, Juozas Matulaitis, Rimantas Norvila, Arūnas Poniškaitis, Jonas Ivanauskas. Posėdyje dalyvavo ir sveikinimo žodį susirinkusiems tarė Apaštališkasis Nuncijus Lietuvai arkivyskupas Luigi Bonazzi.

Pirmoji Laisvės premija – S. Kovaliovui

Sergejus Kovaliovas

Pirmąją Laisvės premiją antradienį Seimas skyrė buvusiam Rusijos disidentui, žmogaus teisių gynėjui Sergejui Kovaliovui. Už tai balsavo 96 Seimo nariai, prieš – vienas, susilaikė penki parlamentarai. S. Kovaliovas Laisvės premijos laureatu išrinktas iš keturių kandidatų. Be jo dar siūlyti buvęs Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Laisvės kovotojas, ilgametis Rusijos lagerių kalinys mons. Alfonsas Svarinskas ir buvęs disidentas spaustuvės „ab“ įkūrėjas Vytautas Andziulis. S. Kovaliovo kandidatūra laimėjo todėl, kad ją Laisvės premijų komisijai teikė Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Vytautas Radžvilas, Užsienio reikalų ministerija, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, buvusi tikinčiųjų ir žmogaus teisių gynėja sesuo Nijolė Sadūnaitė.

Ekonominės ekonomistų bėdos

Linas ŠALNA

Tuo laiku, kai į skolas įklimpusioje Graikijoje net nebandoma naujais mokesčiais apmokestinti didžiąją gyventojų dalį ir taip susirinkti papildomų pinigų, juo labiau pensininkų nurėžtomis pensijomis gelbėti valstybę, Lietuvoje vyksta batalijos, kaip, ką ir kokiais mokesčiais apkrauti ar atimti pensijas, ypač iš savo gyvenamojo būsto išlaikyti neišgalinčių, todėl dirbančių pensininkų. Gruodžio pradžioje, kaip tik prasidėjus ramybei kviečiančiam Adventui, įsižiebė kova tarp dviejų valdančiosios koalicijos partnerių – TS-LKD ir dviejų atspalvių liberaliųjų partijų vadų. Paaiškėjus, kad ilgai triūsusi finansų ministrė valstybės biudžete apsiskaičiavo net milijardu litų, ji ėmėsi dėlioti, iš kur paimti tiek pinigų, juolab, kad jų trūksta ne tik mokytojams ar gaisrininkams (kuriuos galima nesunkiai „paliuosuoti“), bet ir Seimo bei Vyriausybės narių kelionėms apmokėti (nuo šiemet jau išleistų 34 mln. litų iki kitąmet planuojamų 54 mln. litų). Premjero A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė sugalvojo išeitį – vėl būtina didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), taip iš žmonių nepastebimai atimant dar daugiau pinigų perkant būtiniausias prekes. Vyriausybės narys liberalas E. Masiulis užprotestavo: PVM didinti negalima, atstatyti galima tik pusę jau dvejus metus sumažinto pensijų dydžio. Tačiau tam drąsiai pasipriešino, reikia pripažinti, TS-LKD frakcija kartu su Seimo pirmininke Irena Degutiene – nukirptas ir atstatyti pažadėtas pensijas grąžinti būtina. Reikia įvesti naujus prabangos mokesčius prabangiems namams, galingiems automobiliams, jachtoms, lėktuvams, taip pat didelių indėlių palūkanoms ir kt. Liberalai, aišku, ir vėl tam nepritarė, esą negalima „skriausti“ daug užsidirbti norinčio ir mokančio jauno žmogaus, kitaip tik padidinsime emigraciją. TS-LKD vis dėlto liberalų šantažui nenusileido ir premjeras pensijų sumažinimo „nepratęsė“, bet pasiūlė įvesti minėtus mokesčius.