2011 m. gruodžio 16 d.
Nr. 91
(1971)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Bažnyčiai reikia bijoti ne persekiojimo, bet nuodėmės

Mindaugas BUIKA

Švč. Mergelės Marijos statula
ant aukštos kolonos
Romos Ispanijos aikštėje

Popiežiaus mintys nekaltojo Prasidėjimo šventėje

Vėl svarbias Bažnyčios teologinio ir socialinio mokymo nuostatas popiežius Benediktas XVI priminė ir išvystė savo pasisakymuose didžiosios Dievo Motinos šventės, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, apeigose. Tą ypatingo liturginio minėjimo dieną, gruodžio 8-ąją, kuri Advento dvasioje Italijoje ir daugelyje katalikiškų šalių yra kaip valstybinė šventė, Šventasis Tėvas nuvyko į Ispanijos aikštę padėti baltų rožių puokštę prie Švč. Mergelės Marijos statulos, iškeltos ant aukštos kolonos, stovinčios įspūdingų architektūrinių laiptų papėdėje. Ši kolona su statula, kaip Ispanijos dovana Romai, buvo pastatyta netrukus po popiežiaus Pijaus IX 1854 metais paskelbtos dogmos, patvirtinančios tikėjimo į Nekaltąjį Prasidėjimą tikrumą.


Susitapatinimo stebuklas

Kun. Vytenis Vaškelis

„Tai, kad Dievas tampa žmogumi, yra milžiniškas įvykis. Ne persirengia žmogumi, ne kurį laiką vaidina tam tikrą vaidmenį istorijoje, o iš tikrųjų yra žmogus ir galiausiai išskėtęs rankas ant kryžiaus tampa atvira erdve, į kurią galima įžengti“, – rašė popiežius Benediktas XVI. Prie šių žodžių galima pridurti, kad Dievo Sūnaus įsikūnijimas ne tik žmonijai yra stulbinantis dalykas, bet ir pačiai Švč. Trejybei tai buvo naujus kūrybinės meilės horizontus brėžiantis įvykis.


Pradėti Palaimintojo arkiv. Jurgio Matulaičio metai

Gruodžio 8 dieną, Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmę, Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje pradėti švęsti Lietuvos vyskupų paskelbti Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio metai. Vidudieny susirinkusieji išklausė kun. Kęstučio Briliaus MIC konferenciją apie palaimintojo gyvenimą ir mokymą, kviečiantį visus į šventumą. Šv. Mišioms vadovavo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, drauge su juo koncelebravo Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Telšių vyskupas Jonas Boruta, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas, vyskupai Juozas Tunaitis, Arūnas Poniškaitis, Jonas Ivanauskas, marijonų vienuolijos generolo atstovas, buvęs generalinis vyresnysis kun. Jan Mikolaj Rokosz MIC, Lietuvos marijonų provincijos vyresnysis kun. Vytautas Brilius, Vilniaus arkivyskupijos kunigai. Pamokslą sakė kardinolas A. J. Bačkis. Skaitinius skaitė ir atnašas atnešė Palaimintojo Jurgio Matulaičio įsteigtų vienuolijų – Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių ir Jėzaus Eucharistijoje tarnaičių – seserys. Maldavimai buvo skaitomi lietuvių, lenkų ir gudų kalbomis.


(Ne)kasdienė rinkodara

Auksė Tamašauskaitė

Dar nespėjo ant kapų užgesti žvakės, kai parduotuvėse prasidėjo masinė psichozė: blizgučiai, eglutės, žaisliukai ir kiti Kalėdoms skirti aksesuarai. Tai nestebina ir nėra ko skųstis, tereikia  džiaugtis,  kad  jų nesudėjo į lentynas vienu metu.

Nežinau, ar skaitytojai prisimena, bet anksčiau žmonės turėjo daugiau, nei tik pareigos jausmą.  Atėję į kapines, ne tik uždegdavo žvakę, bet ir mokykloje išmoktą maldą už mirusius sukalbėdavo. Aišku, tuomet nesuprasdavau, kodėl jie žūtbūt stengiasi, kad žvakė neužgestų... viltis, prisiminimas, atgaila, o kas dabar? Dabar madinga  pirkti žvakes, kurios gali degti 80 valandų (juk patogu, praktiška, pritaikyta vartotojui). Taigi sugaištamos vos penkios minutės kol uždegama  žvakutė ir greitai nusėlinama šalin, nebent dar pamatysi  murmant lūpose „amžiną atilsį jiems...Viešpatie“.


Adventas kaip santykio troškimas

Dijana Kančienė

Mylimas mano žmogau, skaitąs šį laikraštį. Ko tikiesi, paėmęs primargintus popieriaus lapus į rankas? Ko lauki? Juk iš tiesų lauki! Matau Tavo akis... Jose – Adventas. Matau Tavo širdį... Joje Adventas! Matau Tave visą, kas esi – Tavy Adventas – laukimas, troškulys, kuris nori būti pasotintas.

Daugybe dalykų bandei save pripildyti metams bėgant. Ir kaip? Pavyko? Ne... Bedugnė tebešaukia. Daugybe triukšmo norėjai užgožti tą balsą... Bet jis garsesnis. Tie smulkūs pinigėliai, kuriuos barstai į skrynią be dugno... Ar jie gali Tau duoti tai, ko trokšti?..


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija