Kultūros zona

2011 metai

Naujienų vaivorykštė

Dviejų tapytojų nuotaikos

Benjaminas ŽULYS

Dailininkas Alfonsas Vilpišauskas parodos atidaryme

Kauno galerijoje „Aukso pjūvis“ (vadovė Lolita Vyžintienė) buvo atidaryta parodų ciklo „Duetai“ dalyvių – kauniečių dailininkų Mikalojaus Šalkausko ir Alfonso Vilpišausko – tapybos darbų paroda. Tai „Duetų“ ciklo tąsa, pradėta šių metų pradžioje ir besitęsianti iki šiol. Savitame ir išskirtiniame cikle pristatomi dviejų autorių darbai. Juos sieja asmeninė draugystė, bendros idėjos, požiūris į meną, į gyvenimą, kitos dvasinės savybės. Panašiose parodose yra dalyvavę Arūnas Vaitkūnas ir Eugenijus Varkulevičius, Laimutė Drazdauskaitė ir Audronė Petravičiūtė, kiti autoriai.

Parodos atidaryme menotyrininkė Kristina Civinskienė, kūrėjai, meno mylėtojai kalbėjo, kad metams baigiantis „Duetai“ padvelkė solidumu, išmintimi ir tebestebinančiu naujumu. Šios parodos autoriai – A. Vilpišauskas ir nūnai jau šviesios atminties M. Šalkauskas – populiarumo susilaukė pradėję dalyvauti menininkų grupės „Angis“ veikloje. A. Vilpišauskas yra laikomas šios grupės įkvėpėju, nes po jo paskaitų buvusiame S. Žuko dailės technikume jaunieji kūrėjai nusprendė susiburti į atskirą grupę. M. Šalkauskas, nors grupėje buvo vyriausias, visada sulaukdavo jaunųjų kolegų pagarbos. Savo darbais jis, regis, buvo pralenkęs laiką.

Iš tiesų šie menininkai susitiko kur kas anksčiau. Dar sovietmečiu, kai Atgimimu nė nedvelkė, Kaune susibūrė penkių dailininkų grupė ir 1982 metais Paveikslų galerijoje surengė parodą „Penki Kauno tapytojai“. Beje, A. Vilpišauskas, M. Šalkauskas, A. Vaitkūnas, A. Šatas ir J. Zalensas drauge dalyvavo tiktai šioje vienoje parodoje ir oficialios grupės nesteigė. Tuo metu autoriams pakako pogrindyje kurti bendrus kūrybinius planus, tačiau grupės, kaip didelės jėgos, poveikis tiek meninei situacijai, tiek kiekvienam dailininkui, be abejo, nepaneigiamas. Labiausiai grupė padėjo atsiskleisti M. Šalkauskui. Iki tol jis buvo vienišius, oficialiam menui ne tiek oponavęs, kiek jį ignoravęs. Menininkas sukūrė savitą tapybos stilių, atskleidusį metafizinį jo požiūrį į aplinką. Jo kūriniai išsiskyrė ne tiek figūrų tapyba tradicine prasme, kiek antropomorfiškais, žmogiškaisiais pavidalais, daugiaprasmiais vaizdiniais ir egzistencijos apmąstymais. Atrodo, kad dailininkas norėjo pasakyti kažką daugiau, nei tuo metu žiūrovas galėjo suvokti. Galimybių vaizdais išpasakoti savo mintis M. Šalkauskas turėjo nedaug. Pirmoji personalinė menininko darbų paroda surengta tik 1998 metais, o po to jau tik pomirtinės – 2003 ir 2006 metais.

A. Vilpišauskas kurį laiką buvo lyginamas su M. Šalkausku. Jo figūrų kompozicijos, vaizduojančios motiną ir vaiką lyg kokius mitinius herojus, nurodo artimą šių dailininkų požiūrį į archetipinius įvaizdžius. Vėliau dailininkų stilistiniai keliai išsiskyrė. Pastaruoju metu A. Vilpišauskas ėmėsi plastinių tapybos eksperimentų, spausdamas dažus iš tūbelės tiesiai ant drobės. Tiesa, tai irgi nėra dailininko tapybinių ieškojimų pabaiga. Kaip teigė K. Civinskienė, A. Vilpišauskas tarsi mėgaujasi tapybos dažų kvapu, kurie primena, kas yra tapyba. Tai gali sau leisti tik toks dailininkas, kaip A. Vilpišauskas. Jis pats sakė, kad jo darbo tikslas yra „versti tapybą į žmonių kalbą“. „Duetų“ parodoje A. Vilpišauskas pateikia ir pačius naujausius, šią vasarą nutapytus darbus. Abu menininkai tęsia dar devinto dešimtmečio pradžioje pradėtą intelektualų, vaizdais iliustruotą pokalbį.

L. Vyžintienė sakė, kad paroda „Duetai“ tęs savo tradicijas, kad bus didesnė autorių ir darbų įvairovė.

Kaunas
Alvydo Vaitkevičiaus nuotrauka

© 2011 „XXI amžius“