Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir visuomenė
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Bažnyčios socialinė doktrina nesurakinama grandinėmis

Mindaugas BUIKA

Pristatyta trečioji metinė ataskaita

Šiais metais „XXI amžiuje“, kaip ir visoje tarptautinėje katalikų žiniasklaidoje, gana išsamiai svarstytos Bažnyčios socialinio mokymo temos, pradedant popiežių Leono ir Jono Pauliaus II enciklikų jubiliejinių sukakčių minėjimu ir baigiant Benedikto XVI aktualiomis įžvalgomis, skirtomis dabartinėms ekonominio, socialinio ir politinio gyvenimo aktualijoms. Baigiantis 2011-iesiems labai tinkama šioje srityje susipažinti su gruodžio mėnesį Tarptautinės kardinolo Van Tuano observatorijos paskelbta trečiąja metine ataskaita apie Bažnyčios socialinės doktrinos padėtį pasaulyje ir iššūkius šiam mokymui bendrajame evangelizacijos kontekste.

Mirė buvęs Čekijos prezidentas V. Havelas

Buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas

Eidamas 76-uosius metus, mirė Vaclavas Havelas, dramaturgas ir buvęs disidentas, padėjęs taikiai nuversti komunizmą buvusioje Čekoslovakijoje, tapęs jos prezidentu, o vėliau Čekijos prezidentu.

V. Havelas išgarsėjo po 1968 metų Sovietų Sąjungos vadovaujamos invazijos, kuri sutriuškino Prahos pavasario reformas, pradėtas Aleksandro Dubčeko ir kitų liberalių pažiūrų komunistų tuometinėje Čekoslovakijoje. V. Havelo pjesės buvo uždraustos Maskvos statytinių, besistengusių užgniaužti bet kokias nepaklusnumo apraiškas. Tačiau jis nesiliovė rašęs ir pogrindyje sukūrė kelias apybraižas, nenusileidžiančias Sovietų Sąjungos disidento Andrejaus Sacharovo darbams ir tapusias vienomis iš kandžiausių ir iškalbingiausių analizių, atskleidžiančių komunizmo poveikį visuomenei ir asmenybei. Viena geriausiai žinomų jo esė – 1978 metais parašyta „Bejėgių galia“. Apybraižoje V. Havelas nagrinėjo „diktatūros ritualą“ – sustingusią sovietinio bloko sistemą Leonido Brežnevo laikais.

Mirė Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong-Ilas

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-Ilas ir jo sūnus Kim Jong Unas

Būdamas 69 metų amžiaus šeštadienį, gruodžio 17 dieną, mirė Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-Ilas (Kim Čen Iras). Šalyje beveik dvi dienas buvo slepiama ši žinia. Jis mirė važiuodamas traukiniu vizito už sostinės ribų metu. 2008 metais buvo patyręs širdies smūgį, po jo retai rodėsi viešumoje. Sirgo diabetu, savo sveikata pernelyg nesirūpino – rūkė stiprius cigarus ir nevengė gerti konjaką. Šalyje nuo gruodžio 17 iki 29 dienos skelbiamas gedulas, kurio metu nebus priimamos užsienio delegacijos. Užsieniečiai nebus įleidžiami ir į laidotuvių ceremoniją gruodžio 28 dieną. Laidotuvėms vadovaus jauniausias diktatoriaus sūnus ir įpėdinis Kim Jong-Unas (Kim Čen Unas). Jam dabar turėtų būti apie 30 metų.

Seimo narį siekiama pasodinti į kalėjimą

Seimo narys Naglis Puteikis

Naglis Puteikis nuo 2004 metų dalyvauja aktyviojoje politikoje. Ne vienerius metus vadovauja Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos Klaipėdos skyriui. Nuo 2007-ųjų išrinktas Klaipėdos miesto tarybos nariu. Šiandien – Seimo narys. Tačiau labiausiai N. Puteikis pastaruoju metu išgarsėjo dėl konflikto su STT Klaipėdos vadovybe. Susidaro įspūdis, jog šiandien jau niekam neįdomu, ar, remiantis parlamentaro N. Puteikio žodžiais, Klaipėdos STT vadovybė iš tikrųjų dirba atmestinai. Visos Lietuvos institucijos sukoncentravo savo dėmesį tik į tai, ar N. Puteikis turėjo teisę pavartoti vieną kitą aštresnį žodį, apibūdindamas STT pareigūnus. Bet juk valstybei labiausiai turėtų rūpėti šios painios istorijos esmė: ar tikrai uostamiesčio STT skyrius deramai neatlieka savo pareigų ir kodėl neatlieka. Apie tai su Seimo nariu Nagliu PUTEIKIU kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras VISOCKAS.

Kas tikrina tikrintojus?

Saulius Stoma

Banko „Snoras“ afera vėl visu ryškumu atskleidė svarbiausią mūsų valstybės ydą: neveiksnią kontrolę. Prašau suprasti teisingai. Įvairių kontrolierių tikrai pakanka. Dažnai net per daug. Mat jie turi savybę daugintis ir plėstis, kur tik įmanoma. Tačiau visa tai jie gali daryti pirmiausia todėl, kad patys yra beveik nekontroliuojami. Valstybės mechanizmas nuolat stringa dėl tos pačios vienos priežasties: prižiūrėtojai neprižiūrimi, tikrintojai netikrinami. Teoriškai lyg ir viskas tvarkinga, tačiau realybė apgailėtina. Štai paaiškėjo, kad net ir tokia jautri vieta, kaip bankų kontrolė, buvo palikta savieigai. Natūralu, kad tokiomis aplinkybėmis institucijos pamažu užpelkėja ir ima parazituoti. Tikrintojai tampa laisvi nuo atsakomybės, bet priklausomi nuo tikrinamųjų ar kokių kitų neteisėtos įtakos darytojų. Kas kaltas, kad Lietuvos bankas ir Vertybinių popierių komisija leido „Snorui“ piktnaudžiauti žmonių pasitikėjimu? Kodėl pavojingos tiesos neatskleidė ir privati auditą dariusi bendrovė? Kodėl snaudė teisėsauga? Tikėkimės, kad konkretūs kaltieji bus nustatyti. Tačiau reikia kalbėti ir apie politinę atsakomybę. Šiuo atveju, matyt, nepavyks gana tiksliai įvardyti konkrečių žmonių, tačiau kuo greičiau taisyti padėtį tiesiog būtina.