Kultūros zona

2011 metai

Naujienų vaivorykštė

Dviejų tapytojų nuotaikos

Benjaminas ŽULYS

Dailininkas Alfonsas Vilpišauskas parodos atidaryme

Kauno galerijoje „Aukso pjūvis“ (vadovė Lolita Vyžintienė) buvo atidaryta parodų ciklo „Duetai“ dalyvių – kauniečių dailininkų Mikalojaus Šalkausko ir Alfonso Vilpišausko – tapybos darbų paroda. Tai „Duetų“ ciklo tąsa, pradėta šių metų pradžioje ir besitęsianti iki šiol. Savitame ir išskirtiniame cikle pristatomi dviejų autorių darbai. Juos sieja asmeninė draugystė, bendros idėjos, požiūris į meną, į gyvenimą, kitos dvasinės savybės. Panašiose parodose yra dalyvavę Arūnas Vaitkūnas ir Eugenijus Varkulevičius, Laimutė Drazdauskaitė ir Audronė Petravičiūtė, kiti autoriai.

Naujienų vaivorykštė

Chorų festivalis

Lapkričio 26 dieną Pakruojyje devynioliktą kartą vyko chorų festivalis „Aušta aušrelė“, skirtas kompozitoriui Juozui Pakalniui. Pakruojo Šv. Jono krikštytojo bažnyčia lapkričio 26-ąją net porą valandų skambėjo nuo giesmių ir dainų. Festivalyje chorinės muzikos kūrinius be šeimininkų ir renginio organizatorių – Pakruojo kultūros centro mišraus choro „Uolainis“ (vadovės – Larisa Šiaulienė ir Sandra Vaitiekūnienė) atliko Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos mišrus choras (vadovės – Ingrida Bajoriūnienė ir Aušrelė Nazarovaitė), Kelmės kultūros centro mišrus choras „Cantio“ (vadovė – Dalia Miklovienė), Baisogalos kultūros namų mišrus choras (vadovė – Neringa Bernadickienė), Palangos kultūros centro Šaulių vyrų choras (vadovas – Edmundas Jucevičius) ir Skuodo mišrus choras „Apuolė“ (vadovė – Kristina Rimienė). Koncerto pabaigoje visi chorai žiūrovams dovanojo dvi dainas: „Beauštanti aušrelė“ (J. Pakalnis, iš baleto „Sužadėtinė”) ir „Kur giria žaliuoja“ (žodžiai K. Sakalausko-Vanagėlio, muzika J. Gudavičiaus). Po festivalio surengtoje vakaronėje chorinės muzikos mylėtojai ir atlikėjai, o ypač kolektyvų vadovai, pasižadėjo dar nuoširdžiau dirbti, nepagailėti laiko bei jėgų ir, žinoma, aplankyti vieni kitus su koncertine programa.    

Naujienų vaivorykštė

Tyla

Laimutė Vasiliauskaitė

Fotomeninikas Gytis Skudžinskas

Vilniaus „Prospekto“ galerijoje atidaryta Gyčio Skudžinsko paroda ir pristatytas fotoalbumas „Tyla“. „Šio ciklo darbai eliminuoja orientacinius erdvės ir laiko parametrus bei siekia kalbėti apie atvaizdo reprodukcijų rinką. Fotografija be įvykio/pranešimo dezorientuoja stebėtoją bei naikina regėjimo kaip greito pažinimo patirtį. Gamtoje, viešose ir privačiose erdvėse užfiksuoti atvaizdai suvokėjui netransliuoja aiškių tos erdvės parametrų,  bet,  priešingai, jungiasi į tęstinę vizualinę konstrukciją, kurios pagrindinis tikslas – ne esamos situacijos reprodukavimas, bet ribos tarp regimo ir suvokiamo, pažįstamo ir svetimo, natūralaus ir socialaus akcentavimas. Jei tylą suprastume kaip protestą prieš nuspėjamą tuščiažodžiavimą, tai šiose fotografijose eliminuojamos perteklinės vizualinės nuorodos. Kita vertus, asketiškas fotografijų vizualumas cituoja bei permąsto minimalistinės dailės istoriją“, – paties autoriaus parašyta ant sienos, pristatant parodą.

Naujienų vaivorykštė

Paminėjo signatarus

Dalija Agota Karkienė

Dainuoja Pasaulio kybartiečių ansamblis Gedimino JOKŪBAIČIO nuotrauka

Lietuvos istorijos puslapiuose išskirtinę vietą užima trys iš Šakių rajono kilę Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą pasirašę signatarai: Justinas Staugaitis, Saliamonas Banaitis ir Jonas Vailokaitis. Šių tautos ąžuolų, kažkada raginusių „pajudinti žemę“ („vyrai, pajudinkim žemę“) pagerbimo renginys lapkričio pabaigoje įvyko Šakių bibliotekoje. Į šventę, skirtą paminėti J. Staugaičio ir S. Banaičio 145-ąsias bei J. Vailokaičio 125-ąsias gimimo metines, buvo pakviesta Vailokaičių šeimos atstovė Irena Bacevičienė. Dalyvavo ir Pasaulio kybartiečių ansamblis. Kaip žinia, Vailokaičiams priklausė Paežerių dvaras, kuriame šiandien vyksta daug renginių. Kažkada dirbusi Paežeriuose aplinkos tvarkymo technike Irena pirmąkart susitiko su J. Vailokaičio dukromis Birute ir Ramute. Tada ir užsimezgė iki šiol besitęsianti nuoširdi bendradarbiavimo gija su Vailokaičių šeima.

Atmintis

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais

(Tęsinys. Pradžia nr. 88, 90)

Didžiai gerbiamas,

Širdingas ačiū už malonų laišką ir užuojautos žodžius dėl tėvo mirties. Skubu atsakyti.

Paskutinį Jūsų laišką (antrą man rašytą) gavau tik 1982 metais. Jums po to buvau pasiuntęs V. Kubiliaus knygą „XX a. lietuvių lyrika“, atviruką su eilėraščiu ir pora laiškų. Nežinau, ar ką iš jų begavote. Šis laiškas atėjo po dviejų metų tylos.

Šiemet išleistos dvi mano knygos – eilėraščių rinkinėlis vaikams „Su volungės balsu“ ir poezijos rinktinė „Dešimt žodžių jazmino žiedui“. Jas abi su autografais jau išsiunčiau Jums rugpjūčio 1 d. Dar galbūt ir nebus pasiekusios, nes pasiunčiau paprasta registruota banderole. Dabartinėmis sąlygomis ji gali eiti daugiau kaip du mėnesius nuo išsiuntimo dienos. Parašykite, ar gausite. Jeigu kur pradingtų, siųsčiau iš naujo. Kadangi pasiunčiau į užjūrį dar ir kitiems, todėl, nesulaukęs šiemet žinios iš Jūsų, imsiuosi žygių kaip nors susižinoti per kitus.

Skaitykla

Karas po karo – per rašytojo mintį

Benjaminas ŽULYS

Taip atsirado knyga

Rašytojas Petras Venclovas išleido romaną, kurį pavadino „Kartybių taurė – iki dugno“. Tai vienas sudėtingiausių ir brandžiausių kūrinių, parašytų lietuvių tautos kovų tema. Šis kūrinys 2009 metais laimėjo Amerikos lietuvių tautinės sąjungos anoniminio literatūros konkurso „Lietuvai – tūkstantis metų“ pirmąją vietą. Konkursui buvo pateikti 27 kūriniai, ir šis pripažintas geriausiu. Neseniai knyga buvo pristatyta Kauno miesto kultūros ir meno premijai gauti.

Skaitykla

Knygos apie diplomatą ir medikų gyvenimą

Bronius VERTELKA

Knygų autorei Joanai Vigai Čiplytei (dešinėje) įteikiamos gėlės

Lapkričio 22-ąją Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Kniaudiškių filiale pristatytos istorikės Joanos Vigos Čiplytės knygos „Prasmingas medikų gyvenimas“ ir „Gyvenimas tėra akimirksnio viešnagė“ (iš viso panevėžietė yra parašiusi ir išleidusi  20 knygų).

„Gyvenimas tėra akimirksnio viešnagė“– tai pirmoji, išsami knyga apie Lietuvos diplomatą Petrą Mačiulį, kilusį nuo Rokiškio. Skaityti, rašyti ir skaičiuoti jis mokėsi pas Panemunėlio krašto šviesuolį kun. Joną Katelę. Mokslą tęsė Šiaulių gimnazijoje, o baigė Kauno „Saulės“ gimnaziją. Įstojo į Romos karališkojo universiteto teisės fakultetą. Parašė disertaciją „Italijos žemės reformos klausimas“ ir gavo teisės mokslų daktaro laipsnį. Dirbo diplomatinį darbą Italijoje, Čekoslovakijoje, Brazilijoje. Didžiausiuose šios šalies miestuose įkūrė  keturias lietuviškas mokyklas. Būdamas įžvalgaus proto, P. Mačiulis užkirto kelią stambiai aferai, kuria norėta Lietuvos sentikius iškeldinti į Braziliją.