Kas tikrina tikrintojus?
Saulius Stoma
Banko Snoras afera vėl visu ryškumu atskleidė svarbiausią mūsų valstybės ydą: neveiksnią kontrolę. Prašau suprasti teisingai. Įvairių kontrolierių tikrai pakanka. Dažnai net per daug. Mat jie turi savybę daugintis ir plėstis, kur tik įmanoma. Tačiau visa tai jie gali daryti pirmiausia todėl, kad patys yra beveik nekontroliuojami. Valstybės mechanizmas nuolat stringa dėl tos pačios vienos priežasties: prižiūrėtojai neprižiūrimi, tikrintojai netikrinami. Teoriškai lyg ir viskas tvarkinga, tačiau realybė apgailėtina. Štai paaiškėjo, kad net ir tokia jautri vieta, kaip bankų kontrolė, buvo palikta savieigai. Natūralu, kad tokiomis aplinkybėmis institucijos pamažu užpelkėja ir ima parazituoti. Tikrintojai tampa laisvi nuo atsakomybės, bet priklausomi nuo tikrinamųjų ar kokių kitų neteisėtos įtakos darytojų. Kas kaltas, kad Lietuvos bankas ir Vertybinių popierių komisija leido Snorui piktnaudžiauti žmonių pasitikėjimu? Kodėl pavojingos tiesos neatskleidė ir privati auditą dariusi bendrovė? Kodėl snaudė teisėsauga? Tikėkimės, kad konkretūs kaltieji bus nustatyti. Tačiau reikia kalbėti ir apie politinę atsakomybę. Šiuo atveju, matyt, nepavyks gana tiksliai įvardyti konkrečių žmonių, tačiau kuo greičiau taisyti padėtį tiesiog būtina.
|