Naujienų vaivorykštė
Kunigo Antano Miluko premijos laureatė
Dalia Švetkauskaitė
|
Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos
pirmininkas Vladas Buragas
ir kun. A. Miluko literatūrinių
premijų fondo įgaliotinė Lietuvoje
Dalia Milukaitė-Buragienė nominantei
įteikė diplomą, piniginę premiją
bei krištolinį Angelą
|
Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė druskininkietė
Alvyra Grėbliūnienė gruodį galėtų pažymėti baltu akmenėliu. Paskutinį
šių metų mėnesį ji atšventė savo jubiliejinį 65-ąjį gimtadienį,
išleido naują poezijos knygą ,,Jausmų sode, tapo kunigo Antano
Miluko premijos laureate.
Nominantei įteiktas krištolinis Angelas
Kaune gruodžio mėnesį vykusiame Nepriklausomųjų
rašytojų sąjungos narių susirinkime buvo paskelbta Vytauto Didžiojo
ir Gedimino ordinų kavalieriaus, Amerikos lietuvių švietėjo, lietuviškų
knygų autoriaus, redaktoriaus, leidėjo ir platintojo kunigo Antano
Miluko (18711943) atminimo literatūrinės premijos laureatė Alvyra
Grėbliūnienė. Šis vardas jai suteiktas už krikščioniškąsias gyvenimo
ir kūrybos nuostatas Lietuvos Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos
veiklos nušvietimą periodikoje bei sakralinės poezijos rinkinį ,,Jausmų
sode (2011).
Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos pirmininkas
Vladas Buragas ir kunigo A. Miluko literatūrinių premijų fondo įgaliotinė
Lietuvoje gydytoja, poetė Dalia Milukaitė-Buragienė nominantei įteikė
diplomą, piniginę premiją ir krištolinį Angelą. A. Grėbliūnienės
straipsniai apie katalikiškus renginius, šventes, keliones, dvasinį
žmogaus pasaulį, eilėraščiai publikuojami leidiniuose ,,XXI amžius,
,,Druskininkų naujienos, Bičiulystė, ,,Gintaro gimtinė.
V. Buragas susirinkimo metu pasidžiaugė ir kitų
poetų, rašytojų nuveiktais darbais. Palinkėjo visiems naujų neišsenkančių
kūrybos versmių, sveikatos, džiugių Šventų Kalėdų, prasmingų ateinančių
Naujųjų metų. Vėliau žodžio menininkai pristatė savo darbus naujas
knygas, skaitė eiles, prozos kūrinėlius. Poezijos ištraukas iš naujosios
knygos ,,Jausmų sode susirinkusiems pristatė ir šių metų, jau dvyliktoji,
kunigo A. Miluko premijos laureatė A. Grėbliūnienė.
Gražiausi metai prabėgo Lazdijuose
Aktyvi visuomenininkė A. Grėbliūnienė gimė Lazdijų
rajone, Leipalingyje, o augo pas močiutę Paliepio kaime. Net 44
metus ji gyveno ir dirbo Lazdijuose. Neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus
universiteto Gamtos fakultetą. Sviesto gamykloje triūsė laborante,
inžiniere mikrobiologe, vėliau, Alytaus visuomenės sveikatos centro
Lazdijų filiale medicinos mikrobiologe. Pasak Alvyros, visa jaunystė
ir gražiausi gyvenimo metai prabėgo Lazdijuose. Ir tik neseniai
persikėlė gyventi į Druskininkus. Tačiau seni takai žole neužžėlė.
Sugrįžta čia pas savo širdžiai mielus draugus, dalyvauja įvairiuose
rajone vykstančiuose renginiuose.
Nors moteris jau išėjusi į užtarnautą poilsį,
laisvo laiko turi nedaug, nes nuolat sukasi nesibaigiančių darbų
ir kūrybos verpetuose. Ji yra Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus
parapijos Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos skyriaus pirmininkė,
Druskininkų poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos Branduma
tarybos pirmininkė ir įkūrėja.
Žmogaus gyvenimo paskirtis kurti
A. Grėbliūnienė 2009 metais yra išleidusi eilėraščių
knygą ,,Akių ramybės ežere, kurios eilės persunktos meile gimtinei,
jos ežerams, miškams ir brangiems žmonėms.
Neseniai dienos šviesą išvydo antrasis leidinys
sakralinės poezijos rinkinys ,,Jausmų sode. Savo eiles autorė
skiria gražioms Dzūkijos krašto vietovėms, Dusios šventovei (Kryžių
koplyčiai), kanauninkui Vytautui Prajarai, Lazdijų parapijos kunigui
Tadeusui Vallianui, ją užauginusiai močiutei Malvinai, taip pat
palaimintajam Jurgiui Matulaičiui, Druskininkams, mero pavaduotojai
Kristinai Miškinienei bei kitiems. Sekdama Antikos ir Renesanso
epochų poetais, kurie ypač mėgo kurti akrostichus, poetė daug jų
parašė. Akrostichas eiliuotas tekstas, kurio eilučių pirmosios
raidės, skaitant nuo viršaus į apačią, sudaro žodį arba posakį,
todėl jį sukurti reikalingas ypatingas talentas.
Rinkinyje ,,Jausmų sode, kaip rašo įžangoje A. Grėbliūnienės
mokytoja, poetė Ona Alesiūtė-Bleizgienė, ,,įprasmintas priminimas,
kad žmogaus gyvenimo paskirtis ne griauti, o kurti ne tik materialias,
bet ir dvasines vertybes, dalintis savo sielos turtais su kitais,
paisyti moralės normų ir saugoti gamtą, nenutolti nuo tautos tradicijų
ir Dievo.
Jono Tertelio nuotrauka
© 2011 XXI amžius
|