Kultūros zona

2011 metai

Naujienų vaivorykštė

Kunigo Antano Miluko premijos laureatė

Dalia Švetkauskaitė

Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos pirmininkas Vladas Buragas ir kun. A. Miluko literatūrinių premijų fondo įgaliotinė Lietuvoje Dalia Milukaitė-Buragienė nominantei įteikė diplomą, piniginę premiją bei krištolinį Angelą

Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė druskininkietė Alvyra Grėbliūnienė gruodį galėtų pažymėti baltu akmenėliu. Paskutinį šių metų mėnesį ji atšventė savo jubiliejinį 65-ąjį gimtadienį, išleido naują poezijos knygą ,,Jausmų sode“, tapo kunigo Antano Miluko premijos laureate.

Nominantei įteiktas krištolinis Angelas

Kaune gruodžio mėnesį vykusiame Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narių susirinkime buvo paskelbta Vytauto Didžiojo ir Gedimino ordinų kavalieriaus, Amerikos lietuvių švietėjo, lietuviškų knygų autoriaus, redaktoriaus, leidėjo ir platintojo kunigo Antano Miluko (1871–1943) atminimo literatūrinės premijos laureatė – Alvyra Grėbliūnienė. Šis vardas jai suteiktas už krikščioniškąsias gyvenimo ir kūrybos nuostatas Lietuvos Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos veiklos nušvietimą periodikoje bei sakralinės poezijos rinkinį ,,Jausmų sode“ (2011).

Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos pirmininkas Vladas Buragas ir kunigo A. Miluko literatūrinių premijų fondo įgaliotinė Lietuvoje gydytoja, poetė Dalia Milukaitė-Buragienė nominantei įteikė diplomą, piniginę premiją ir krištolinį Angelą. A. Grėbliūnienės straipsniai apie katalikiškus renginius, šventes, keliones, dvasinį žmogaus pasaulį, eilėraščiai publikuojami leidiniuose ,,XXI amžius“, ,,Druskininkų naujienos“, „Bičiulystė“, ,,Gintaro gimtinė“.

V. Buragas susirinkimo metu pasidžiaugė ir kitų poetų, rašytojų nuveiktais darbais. Palinkėjo visiems naujų neišsenkančių kūrybos versmių, sveikatos, džiugių Šventų Kalėdų, prasmingų ateinančių Naujųjų metų. Vėliau žodžio menininkai pristatė savo darbus – naujas knygas, skaitė eiles, prozos kūrinėlius. Poezijos ištraukas iš naujosios knygos ,,Jausmų sode“ susirinkusiems pristatė ir šių metų, jau dvyliktoji, kunigo A. Miluko premijos laureatė A. Grėbliūnienė.

Gražiausi metai prabėgo Lazdijuose

Aktyvi visuomenininkė A. Grėbliūnienė gimė Lazdijų rajone, Leipalingyje, o augo pas močiutę Paliepio kaime. Net 44 metus ji gyveno ir dirbo Lazdijuose. Neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą. Sviesto gamykloje triūsė laborante, inžiniere mikrobiologe, vėliau, Alytaus visuomenės sveikatos centro Lazdijų filiale medicinos mikrobiologe. Pasak Alvyros, visa jaunystė ir gražiausi gyvenimo metai prabėgo Lazdijuose. Ir tik neseniai persikėlė gyventi į Druskininkus. Tačiau seni takai žole neužžėlė. Sugrįžta čia pas savo širdžiai mielus draugus, dalyvauja įvairiuose rajone vykstančiuose renginiuose.

Nors moteris jau išėjusi į užtarnautą poilsį, laisvo laiko turi nedaug, nes nuolat sukasi nesibaigiančių darbų ir kūrybos verpetuose. Ji yra Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos skyriaus pirmininkė, Druskininkų poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos „Branduma“ tarybos pirmininkė ir įkūrėja.

Žmogaus gyvenimo paskirtis – kurti

A. Grėbliūnienė 2009 metais yra išleidusi eilėraščių knygą ,,Akių ramybės ežere“, kurios eilės persunktos meile gimtinei, jos ežerams, miškams ir brangiems žmonėms.

Neseniai dienos šviesą išvydo antrasis leidinys – sakralinės poezijos rinkinys ,,Jausmų sode“. Savo eiles autorė skiria gražioms Dzūkijos krašto vietovėms, Dusios šventovei (Kryžių koplyčiai), kanauninkui Vytautui Prajarai, Lazdijų parapijos kunigui Tadeusui Vallianui, ją užauginusiai močiutei Malvinai, taip pat palaimintajam Jurgiui Matulaičiui, Druskininkams, mero pavaduotojai Kristinai Miškinienei bei kitiems. Sekdama Antikos ir Renesanso epochų poetais, kurie ypač mėgo kurti akrostichus, poetė daug jų parašė. Akrostichas – eiliuotas tekstas, kurio eilučių pirmosios raidės, skaitant nuo viršaus į apačią, sudaro žodį arba posakį, todėl jį sukurti reikalingas ypatingas talentas.

Rinkinyje ,,Jausmų sode“, kaip rašo įžangoje A. Grėbliūnienės mokytoja, poetė Ona Alesiūtė-Bleizgienė, ,,įprasmintas priminimas, kad žmogaus gyvenimo paskirtis – ne griauti, o kurti ne tik materialias, bet ir dvasines vertybes, dalintis savo sielos turtais su kitais, paisyti moralės normų ir saugoti gamtą, nenutolti nuo tautos tradicijų ir Dievo“.

Jono Tertelio nuotrauka

© 2011 „XXI amžius“