2011 m. gruodžio 30 d.
Nr. 95
(1975)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona


ARCHYVAS

2011 metai


XXI Amžius

Naujienų vaivorykštė

Dzūkai – apie dzūkus

Benjaminas ŽULYS

Lietuvoje veikia įvairių etnografinių regionų bendruomenės – zanavykų, žemaičių, aukštaičių, suvalkiečių, dzūkų ir kitos – su savo tarmėmis, papročiais, tradicijomis, netgi būdo bruožais. Nemažai šių bendruomenių narių, gyvenusių kituose regionuose, dabar gyvena Kaune, kone pačiame respublikos centre. Aktyvesnieji mieste yra subūrę savo bendrijas, kurių nariai savo lėšomis ar šiek tiek paremiami geradarių, renkasi į savo susibūrimus, iškylauja, turiningai leidžia laisvalaikį.

Toks susitikimas neseniai įvyko Kaune, Vilijampolės seniūnijoje. Į jį susirinko nemažas būrys Kaune gyvenančių dzūkų, kai kurie atėjo su savo šeimų nariais. Dauguma jų nepamiršo savo tėvų, senelių gimtosios tarmės ir šiame susitikime ne vienas kalbėjo dzūkuodamas, minėjo savo rūpesčius, nuveiktus darbus, ateities planus. Prisiminta, kad Kauno bendrijos įkūrimo iniciatoriai buvo Kauno valstybinio choro vadovas Petras Bingelis ir kompozitorius Vladas Švedas. Dabar bendrijai vadovauja dzūkai Julius Baltrukonis ir Genovaitė Juodkienė. Jie susirinkusiesiems priminė, kad Kauno bendruomenėje yra apie pusšimtis dzūkų, nors mieste jų esama kur kas daugiau. Bendrijos nariai keliauja po Lietuvą, neaplenkia pačios Dzūkijos vietovių, taip pat švenčia įvairias patriotines, katalikiškas bei kitokias šventes. Jie  paminėjo M. K. Čiurlionį, Justiną Marcinkevičių, Paulių Širvį, kitus Žymius Lietuvos žmones. Be to, Kauno dzūkai aktyviai bendrauja su Žemaitijos, kitų kraštų dzūkais. Bet, kaip sakė G. Juodkienė, dar ne viskas pamatyta, ne visos įdomios vietovės aplankytos. Pažinčių ratas plečiasi – vėl kelionės, susitikimai su įdomiais žmonėmis ir kt.

Dar viena priežastis, paakinusi tą popietę susirinkti miesto dūkams, buvo dzūko nuo Leipalingio, žurnalisto, biografo, tautotyrininko, rašytojo Juozo Kuckailio šiek tiek anksčiau išleista knyga „Dzūkai“, beje, jau antroji apie to rašto istoriją, žmones, laisvės kovas, dzūkų patriotų žygdarbius. Susitikime J. Kuckailis sakė, kad mūsų praeityje esama labai daug neatskleistų istorijų, be galo įdomių asmenybių, apie kurias tiesiog privalu žinoti. Mūsų praeityje – neišsemiami lobiai gimtinės pažinimui, jos istorijos tyrimams. Ir dabar jis plačiai pasakojo apie Dzūkijos kraštą, neaplenkdamas Leipalingio, iš kurio yra kilusios žymios asmenybės.  Apie dzūkų gyvenimą Kaune ir jo apylinkėse kalbėjo kiti susitikimo dalyviai. J. Kuckailis pabrėžė, kad kiekvienas mūsų gimtinę, tėviškę garsinantis žmogus yra tarsi mūsų brolis ar labai artimas giminaitis. Jų darbais džiaugiamės, didžiuojamės, rodome kaip pavyzdį kitiems kraštiečiams, tariame jiems pačius nuoširdžiausius padėkos žodžius, o netekę, stengiamės išsaugoti jų šviesų atminimą. Palaipsniui visa tai tampa bendra mūsų praeitimi, gimtojo kampelio istorija, be kurios pažinimo mūsų gyvenimas būtų kur kas nykesnis, tuštesnis. Tad kas yra toji mūsų Dzūkija, iš kur mes, dzūkai? Tarsi klausė žymusis tautotyrininkas ir paaiškino, kad pagal jam žinomus šaltinius, Dzūkijos pavadinimą devynioliktojo amžiaus viduryje yra sumanęs vokiečių kalbininkas Georgas Neselmanas. Pats dzūkų vardas esąs istoriškai paliudytas XIX amžiaus antroje pusėje – taip iš Vilniaus krašto kilęs miškininkas Aleksandras Polujanskis vadino lietuvius, gyvenančius  senosios Augustavo (Suvalkų) gubernijos visoje Kalvarijos apskrityje ir Seinų apskrities šiaurinėje dalyje. J. Kuckailis susitikime neketino plačiai leistis į Dzūkijos istorijos niuansus, nes šis renginys – ne mokslinė konferencija, o pokalbiai apie dzūkų gyvenimą. Bet į kai kuriuos dalykus pasiūlė atkreipti dėmesį – pirmąjį dzūkų kalba parašytą elementorių, 1907 metais Vilniuje įkurtą Dzūkijos mylėtojų būrelį, Dzūkų studentų būrelį prieškariniame Vytauto Didžiojo universitete Kaune, netgi Dzūkų draugiją Čikagoje. O kur dar tautos patriotai – jaunas poetas, ateitininkas, sovietų okupacijos metais stambaus partizanų būrio vadas Petras Petrūnas-Viktoras, partizanai broliai Antanas ir Juozas Stravinskai, Alfonsas Sukarevičius-Savukas, kiti kovotojai už Lietuvos laisvę, taip pat – žymūs dzūkai  kalbininkai Stasys Šerkšnas bei Stasys Dabušis,  inžinierius Balys Čiurlionis, grafikos kunigaikščiu vadintas Mečislovas Bulaka, prelatas Juozapas Laukaitis... Ne vienas dzūkas pastebėjo, kad J. Kuckailis – reto darbštumo žmogus, be jau minėtų dviejų knygų apie dzūkus,  jis parašė ar parengė dar per dešimtį. Tai – įvairenybių knyga-žinynas „Genys margas, pasaulis dar margesnis“, užsienio lietuviams leidžiamo kalendoriaus sudarymas, knyga apie Leipalingio 1918–1920 metų savanorius „Sentėvių dvasia liepsnoti“ ir kt. Dabar jis leidžia Leipalingio kalendorių.

Kaunietis dzūkas Juozas Daniliauskas, kilęs nuo Punsko, 45 metus dirbo Lietuvos laivininkystėje. Jis – pensininkas, bet be aktyvios veiklos užsibūti negali, todėl dalyvauja dzūkų bendrijos veikloje. Ir kiti dzūkai sakė, kad jiems dabar atokvėpio metas, todėl mielai dalyvauja tokiuose renginiuose.

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija