Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Požiūris
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Mirė rašytoja Alė Rūta

Gruodžio 31-ąją Santa Monikoje, Kalifornijoje (JAV) mirė lietuvių rašytoja, poetė, JAV lietuvių visuomenės veikėja Alė Rūta. Tikroji rašytojos pavardė – Elena Viktorija Nakaitė-Arbačiauskienė-Arbienė. Nuo 1992 metų poetė priklausė Lietuvos rašytojų sąjungai.

A. Rūta gimė 1915 metų lapkričio 16 dieną Sankt Peterburge, Rusijoje. Po Pirmojo pasaulinio karo su tėvais grįžo į Lietuvą. Mokėsi Kamajų pradžios mokykloje, Rokiškio gimnazijoje. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete Kaune, baigusi Klaipėdos pedagoginį institutą, mokytojavo. 1942 metais baigė literatūrą Vilniaus universitete.

Pirmuosius kūrinėlius A. Rūta paskelbė dar mokydamasi gimnazijoje, vėliau bendradarbiavo žurnaluose „Naujoji vaidilutė“, „Naujoji Romuva“. 1944 metais pasitraukė iš Lietuvos. Trumpai studijavo Vienos universitete, paskui persikėlė į Vokietiją. Ten išleido pirmąsias knygas – poezijos ir novelių rinkinius „Be tavęs“ (1946) bei „Likimo keliu“ (1947). 1948 metais persikėlė į JAV, apsigyveno Los Andžele, Santa Monikoje.

Išeivijoje rašytoja aktyviai dirbo Lietuvių bendruomenėje, buvo Bendruomenės tarybos nare, priklausė Lietuvių rašytojų draugijai, ilgą laiką dirbo jos valdybos sekretore. Kaip darbšti apžvalgininkė ir organizatorė talkino daugeliui išeivijos spaudos leidinių bei kultūrinių sambūrių.

A. Rūta parašė kone tris dešimtis įvairaus žanro leidinių – poezijos, novelių rinkinių, apysakų, keturiolika romanų, kelionių įspūdžių, prisiminimų knygų, draminių kūrinių vaikams. Romanų cikle „Didžioji meilė“ rašytoja pateikė plačią Lietuvos istorijos panoramą: valstybės susidarymas („Žvaigždė viršum girios“, „Priesaika“), nepriklausomybės laikotarpio gyvenimas („Motinos rankos“), sovietinės okupacijos pradžia („Broliai“). Romanuose „Kelias į laisvę“, „Vieniši pasauliai“, trilogijoje „Išstumtųjų dalia“ – „Pirmieji svetur“, „Daigynas“ ir „Skamba tolumoj“ – parodyta lietuvių išeivių kasdienybė, tėvų ir vaikų psichologiniai konfliktai. Daugelis A. Rūtos kūrinių susilaukė palankių įvertinimų bei svariausių išeivijos literatūrinių premijų, tarp jų ir paskutinysis, 2000 metais Lietuvos rašytojų sąjungos išleistas, romanas „Vargingos Tėvynės vaikai“, apdovanotas Lietuvių rašytojų draugijos premija. 2010 metais Lietuvoje pasirodė rašytojos iliustruotų prisiminimų knyga „Sklėriai“. Eleginių minčių rinkinys „Tyloj kalbėsi“ yra išleistas anglų kalba, o ji pati iš prancūzų kalbos išvertė G. Flobero romaną „Ponia Bovary“ (1995).

Už nuopelnus rašytoja 2006 metais buvo apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

A. Rūta buvo ilgametė „XXI amžiaus“ skaitytoja.

© 2012 „XXI amžius“