2012 m. sausio 6 d.    
Nr. 1
(1976)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Naujajame Šiaulių vyskupo nuotraukų kalendoriuje – šventieji

Inesė Ratnikaitė

Šiaulių vyskupas Eugenijus
Bartulis pristato savo nuotraukų
kalendorių Kaune, Paminklinėje
Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje
Zenono Šiaučiulio nuotrauka

2012-aisiais Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis siūlo keliauti su šventaisiais. Jo naujojo nuotraukų kalendoriaus „Šventieji, melskite už mus!“ puslapius puošia šventojo ar šventosios paveikslo atvaizdas, šalia matyti bažnyčios, kurioje yra paveikslas, nuotrauka bei keli žodžiai, skatinantys susimąstyti, įžvelgti tikėjimo ir žemiškosios gyvenimo kelionės esmę. Nuotraukos kalendoriui rinktos peržvelgus daugybę šventųjų paveikslų, puošiančių įvairias Lietuvos bažnyčias, priklausančias visoms septynioms Lietuvos vyskupijoms. Pasirinkti nekasdieniški, neįprasti, įdomesni šventųjų vaizdai. „Žvelgdami į Meilę, spinduliuojančią nuo Kryžiaus, šventieji semdavosi stiprybės gyvenimo kelionėje ir mirties akivaizdoje, – sakė ganytojas, pristatydamas kalendorių tikintiesiems. Tą pačią stiprybę, tikėtina, pajusime versdami kalendoriaus puslapius.


„Šviesos angelai“

Ugnė Kraulaidytė,

menotyrininkė

Skulptorius Liudvikas Ivaškevičius

„Angelų meistras“ – tokiu vardu dar žinomas kaunietis menininkas Liudvikas Ivaškevičius. Jo rankose seno medžio gabalai įgauna naują gyvybę, tampa angelų ir šventųjų figūromis, bareljefais, kryžiais ir koplytstulpiais. Viskas prasidėjo prieš daugelį metų nuo medinio rūpintojėlio: „Vaikystėje paslapčia piešdavau tėvų svečius, užaugęs kopijuodavau dailininkų kūrinius, tačiau apie tapimą menininku, o juo labiau skulptoriumi, negalvojau. Kartą sumaniau nusidrožti rūpintojėlį. Nuėjau į mišką, išsipjoviau sudžiūvusią beržo šaką ir padariau skulptūrą. Gal ir nebuvo labai vykusi, bet pajutau, kad galiu drožti. Paskui sekė antra, trečia, ketvirta, kol galiausiai nusprendžiau atsidėti vien šiai veiklai. Teigiamas profesionalių menininkų įvertinimas dar labiau padrąsino,“ – prisipažįsta skulptorius. 1996-aisiais „Archyvo“ galerijoje Kaune meno mylėtojams buvo pirmąsyk pristatyti autoriaus darbai. 1998 metais Panevėžyje įvyko pirmoji personalinė paroda. Šiuo metu jo parodų kraitėje – maždaug šešios dešimtys ekspozicijų Lietuvoje bei užsienyje (svarbiausios – 2010 metais Latvijoje veikusi paroda „Šviesa, kuri nušviečia kiekvieną sielą“ bei 2006 metų kalėdinė paroda Danijoje).


Donelaiti, atrišk mums akis

Bernardas ALEKNAVIČIUS

Dail. R. Kalniūnaitės pieštas
K. Donelaičio portretas

Sparčiai artėja lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių jubiliejus. Kaip jį sutiksime? Ir ko šiandien mes galėtume pasimokyti iš K. Donelaičio, kai nuo jo gimimo mus jau skiria trys šimtmečiai?

Klaipėda turi nuostabią šventę – „Naują metą pradėkime kartu su Kristijonu Donelaičiu“. Sausio 1-ąją į Poeto vardo aikštę susirenka gausus uostamiesčio šviesuolių būrys ir pasigirdus Klaipėdos kariliono pirmiesiems dūžiams prie jo paminklo visus sveikina miesto meras, skaitomos nemirtingosios K. Donelaičio poemos „Metai“ ištraukos. Čia su Naujaisiais metais prie poeto paminklo sveikina vieni kitus bičiuliai, bendradarbiai, bendraminčiai. Šventės kulminacija – Lietuvos himnas, ir klaipėdiečiai pradeda „Naują metą“. Tai mažas žingsnelis į nuosaikumą, sėdint prie Naujametinio šventinio stalo, su mintimi, kad poeto gimtadienio vidurdienį, 12 valandą, turėsi stovėti prie jo paminklo. Bet ar laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje mes visi išgirdome K. Donelaičio mums sukurtą Giesmę ir jo tyruose šaukiantį balsą? Ar jau suvokėme, kur einame ir kur mus veda tolerancija?! Apsidairykime! Mes jau išsižadame ne tik savo poeto priesakų, bet ir savo šaknų. Mes meldžiamės svetimiems stabams, kartodami „gerbkime kito nuomonę“. O kas tas kitas?!


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija