|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Gyvenimas su Dievo palaima Jolita ŽURAUSKIENĖ
2011 metai Danguolei ir Antanui Aukštuoliams, sulaukusiems Sidabrinių vestuvių, atseikėjo daug švenčių. Ukmergės rajone, Žemaitkiemyje, gyvenantys sutuoktiniai sako, jog visos jos prasmingos ir įsimintinos. Ir po darbo tenka bendrauti su žmonėmis Sausį Danguolė užvėrė Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto duris. Ji džiaugiasi baigusi socialinio darbo studijas ir įgijusi bakalauro laipsnį. Žemaitkiemio seniūnijoje ne vienerius metus šį darbą dirbanti moteris sakė, jog studijos suteikė vertingų žinių, praverčiančių kasdieniniame darbe. D. Aukštuolienė pastebi, jog kiekvienais metais, blogėjant pragyvenimo lygiui, gausėja žmonių, prašančių socialinės paramos. Su Žemaitkiemio seniūnijos gyventojais jai tenka bendrauti įvairiais klausimais: konsultuojamos jaunos, daugiavaikės šeimos, neįgalieji, vieniši žmonės. Stengiamasi jiems padėti. Tenka žmones lankyti ir namuose, padėti spręsti iškilusias problemas, dalinti labdarą. Su socialine darbuotoja juos dažnai lanko ir seniūnė Rita Mikutienė. Vežama buitinė technika, baldai, rūbai, avalynė. Labdarą teikia Lietuvos Samariečių bendrijos Ukmergės skyrius, Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, prisideda ir patys Žemaitkiemio gyventojai, atiduodami savo daiktus tiems, kuriems jų labiausiai reikia. Danguolė neskaičiuoja savo darbo valandų. Moteris ir po darbo, ir laisvadieniais neatsisako padėti į ją besikreipiantiems žmonėms. Žemaitkiemyje dvidešimt penkerius metus Gegužės pabaigoje D. ir A. Aukštuoliai atšventė Sidabrinių vestuvių jubiliejų. Pašnekovai atvirauja nepastebėję kaip praskriejo metai. Tik žvelgdami į du sūnus ir globojamą mergaitę, kurią vadina savo dukra, jaučia laiko tėkmę. Danguolei atrodo, jog visai neseniai ji, jauna agronomijos specialistė iš Kauno rajono, trejiems metams atvyko dirbti į Žemaitkiemio kolūkį. Čia likimas lėmė susipažinti su jaunuoliu, kuris dirbo elektriku tame pačiame kolūkyje. Nebuvo nei minties, kad galėtume gyventi nesusituokę. Įteisinome savo santuoką Dievo akivaizdoje, prisiekėme darniai gyventi, mena pašnekovai. Po dvidešimt penkerių bendro gyvenimo metų Danguolė ir Antanas vėl stojo prieš altorių. Šv. Mišias aukojo šeimos draugas, Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos vardo parapijos kunigas Šarūnas Petrauskas, penkerius metus dirbęs Žemaitkiemio Šv. Kazimiero parapijos bažnyčioje. Tai atsakingas žingsnis, žengtas su Dievo palaima. Širdys buvo pripildytos jaudulio. Padėkojome vienas kitam, kad gražiai ir prasmingai gyvename. Dabar turime tikslą atšvęsti Auksines vestuves, sakė Danguolė ir Antanas. Sūnus fiziškai ir dvasiškai stiprus Vyriausias sūnus Giedrius šeimai padovanojo dvi šventes. Pavasarį jis atšoko vestuves, o liepos mėnesį baigė generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją. Iškilmingoje ceremonijoje jam suteiktas pirmojo karininko laipsnis. Tėvai pasakoja, jog Giedrius nuo pat mažens svajojo tapti kariškiu. Jis ugdė ryžtą, kantrybę, daug sportavo, žaidė krepšinį. Giedrius praėjo ir puikią dvasinę mokyklą, kurią suteikė tėvai, Žemaitkiemio bažnyčioje giedanti močiutė Stasė Aukštuolienė. Senolė puiki anūkėlių mokytoja, kurios išmintingi žodžiai visada pasiekia jų širdis. Vaikai nuo pat mažens lankė bažnyčią, patarnavo kunigams. Giedrius bažnyčioje patarnauti pradėjo dirbant kunigui Petrui Purliui. Vėliau, paauglystėje, didelę teigiamą įtaką vyresnėliui Giedriui darė kunigas Š. Petrauskas. Tai šviesus žmogus, kuris daug bendravo su sūnumi. Kunigas atsakydavo į kiekvieną iškilusį klausimą, patardavo. Su jaunimu vykdavo į įvairias išvykas. Džiaugiuosi, jog susipažinome su šiuo kunigu. Jis tapo ir mūsų šeimos draugu, atviravo D. Aukštuolienė. Giedrių patarnauti išmokė a.a. Albinas Pusvaškis, o Giedrius savo jaunėlį šešiolikmetį brolį Justiną. Patirtį perduoda vaikams Gyvendami tarpusavio darnoje ir supratime, sutuoktiniai spėja viską: ūkininkauti, puoselėti gražią aplinką, rūpintis trimis vaikais ir nesiskundžia, kad trūksta laiko. Šeimos galva Antanas prižiūri 15 ha žemės, augina grūdines kultūras, tačiau jis randa laiko drauge su žmona nuvykti ir į koncertus, spektaklius. Danguolė, atlikusi visus darbus, mėgsta skaityti knygas, žiūrėti įdomias televizijos laidas. Sutuoktiniai džiaugiasi, jog jų globojama dukra Kristina šiais metais sėkmingai baigė Šilo vidurinę mokyklą ir ruošiasi studijoms. Šioje šeimoje merginai netrūko meilės, šilumos ir dėmesio. Brolio Giedriaus pėdomis žengia ir jaunėlis Justinas, savyje ugdantis vyriškumą bei pagarbą žmogui. Kalbėdami apie savo šeimą D. ir A. Aukštuoliai pabrėžia, kad jų vaikai be jokios prievartos eina į bažnyčią ir mato tame prasmę. Dievas visada padeda tiems, kurie jam geri. Jei kartais iškyla problemų, jos ramiai išsprendžiamos. Jaunajai kartai norėčiau patarti, kad nenusisuktų nuo Dievo ir jo neignoruotų. O ir mes, prašydami Dievo palaimos, stengsimės gyventi darniai, gražiai, padėti kitiems, sakė pašnekovai.
Žemaitkiemis,
© 2012 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |