Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Požiūris
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Apie krikščioniškus pagrindus

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Profesorius iš Maskvos istorijos mokslų habil. dr. Andriejus Borisovičius Zubovas atsakinėja į klausimus

Gruodžio 27 dieną Lietuvos Edukologijos universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis pilnutėlėje Arkivyskupo Mečislovo Reinio auditorijoje pristatė iš Maskvos atvykusį Rusijos istoriką ir politologą, istorijos mokslų habil. dr. Andriejų Borisovičių Zubovą. Svečias – Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto, kurį baigė 1973 metais, Filosofijos katedros profesorius, centro „Bažnyčia (cerkvė) ir tarptautiniai santykiai“ generalinis direktorius, Rusijos Šv. Jono Auksaburnio stačiatikių instituto Filosofijos-teologijos fakulteto Religijotyros, filosofijos ir tikėjimo disciplinų katedros profesorius, 2012 metais sausio 16 d. minėsiantis savo 60-metį.

Prof. A. Zubovas parašė knygų apie parlamentarizmą Tailande (1982), apie parlamentinę demokratiją ir politines Rytų tradicijas (1990), Religijos istoriją – „Ikiistorinė ir neistorinė religija“ (1997), bei kitas, daug straipsnių religine tematika mokslo leidiniuose.

Svečias kalbėjo tema „Krikščioniški pagrindai Europos Sąjungos institucijose“, o pasisakymą pradėjo nuo atsiprašymo už Sovietų totalitarizmo padarytas skriaudas Lietuvai ir lietuvių tautai.

Prof. A. Zubovas akcentavo, kad tik dvasia-siela padaro žmogų gyvą, duoda gyvenimui energiją. Dabartinė Europa, pergyvenusi karus, labai vertina taiką, socialinę žmogaus apsaugą, kurios esmė – žmogaus vertė. Prelegentas pabrėžė, kad tokio požiūrio nėra Indijoje, Kinijoje (ne komunistinėje, Taivanio dalyje), musulmonų kraštuose todėl, kad ten nėra požiūrio į žmogų, kaip asmenybę.

Mokslininkas apžvelgė žmonių tarpusavio santykius, kai į žmogų žiūrėta kaip į Dievo paveikslą. Taip buvo jau senovės Egipte. Todėl požiūris į žmogų, kaip asmenybę, buvo dar iki krikščionybės: žmogus – aukščiausia vertybė, tačiau helenistinė kultūra nuvertino jį – asmenybė prarado savo esybę.

Tad neatsitiktinai labiausiai apgyvendinta Romos imperijos dalis – Egiptas (išskyrus Aleksandriją) – tapo pirmąja šalimi, jau II a. po Kr. tapusia krikščioniška. Pasak prelegento, krikščionybė – priminimas ir realizacija to, kuo seniai buvo tikima. Žmogaus laisvė – didžiulė atsakomybė, nes jis, kaip Dievo kūrinys, yra atsakingas už visus poelgius. Iš Egipto per Kretą krikščionybė plito Europoje ir pasaulyje.

Prof. A. Zubovas paminėjo, kad Europos kultūrą formavo graikų ir lotynų krikščioniškų tradicijų kryptys. XV amžiuje Rusijos atsiskyrimas nuo Europos ir Bizantijos krikščioniškų pagrindų ir pasiskelbimas autokefaline (savarankiška) buvo itin nuostolingas valstybei.

Krikščionybės pagrindas, pasak prof. A. Zubovo, – požiūris į žmogų, jo asmenybės iškėlimas.

Žmogus – Dievo vaikas ir jam patikėta, liepta viešpatauti žemėje augmenijai, gyvūnijai... ir kurti. Dievo ir žmogaus artumą liudija malda „Tėve mūsų“... Islamas teigia, kad Dievas pastoviai kuria pasaulį, tad visai kitokia ir samprata. Prelegentas klausė: „Ar galime atmesti esmę ir tikėtis, kad turtas, demokratija, žmogaus teisės bus išsaugoti? Iš inercijos kurį laiką jie bus, tačiau ilgainiui – dings. Europos Sąjungos Konstitucijoje nėra krikščioniškų pagrindų, todėl nelieka galimybės dvasinių vertybių formavimui“.

XIX–XX amžiais, kai buvo prarastos dvasinės vertybės ir nebe žmogus, o nacija, dėl kurios buvo galima aukoti ir žmogų, tapo viskuo, kilo I pasaulinis karas. Jeigu nebūtų prarastas žmogaus, kaip Dievo vaiko supratimas, komunizmas po II pasaulinio karo nebūtų pasiekęs tokio žiaurumo. Tik tada, kai krikščioniškos šaknys tampa pagrindu, gali būti tikra demokratija, o XX amžiaus svarbiausias įvykis Europoje – savo krikščioniškų šaknų atsisakymas. Tad ko galima tikėtis ateityje?

Prelegentas paminėjo, kad tai jau du kartus privertė Europą susimąstyti, o trečias kartas gali būti lemiamas civilizacijai. Krikščioniški pagrindai leidžia formuoti politines, kultūrines, ekonomines ir kitas sampratas, o be jų nieko nebus.

Jeigu Europos Sąjungos Konstitucijoje būtų priimtos krikščioniškos nuostatos ir jos nebūtų vykdomos, būtų blogai. Bet tai, kad atsisakyta priimti, liudija apie civilizacijos nebuvimą, nes mes esame krikščionys pagal savo genus ir reikia nustoti gėdytis būti krikščioniu, – teigė ir ragino profesorius. Paskui prof. A. Zubovas atsakė į gausybę klausimų.

Renginyje, be Lietuvos Edukacijos universiteto darbuotojų, dalyvavo daug svečių: Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupas Inokentijus, kancleris kun. Eugenijus Rudenko, kunigai stačiatikiai, Vilniaus Šv. Dvasios cerkvės bei kitų Vilniaus cerkvių parapijiečiai, keletas žurnalistų.

© 2012 „XXI amžius“