Džiugios šventės vertė susimąstyti
Mons. Alfonsas Svarinskas
Atėjęs Kristus Dievo sūnus mums paskelbė didį džiaugsmą, kad Dievas mus myli ir mes galime kreiptis į Jį Tėve mūsų... maldos žodžiais, kad žemė žmonėms tik išbandymo laikas, kad po žemiško gyvenimo mūsų laukia amžina laimė, kurios trokšta mūsą prigimtis. Ir Kristaus atnešta geroji Naujiena atsako į visus būties klausimus. Taigi jau nebeesame istorijos nešiojamos smiltelės, bet per krikštą tampame Bažnyčios vaikais ir Dangaus paveldėtojais.
Po Kristaus atpirkimo Bažnyčia mus moko Kristaus vardu ir stiprina gyvenimo kelyje Sakramentų malone. Dabar mums reikia nuolat ruoštis Kristaus užgimimui mūsų širdyse. Bažnyčia sėja Kristaus tiesos grūdą į mūsų širdis, o mūsų pareiga nuolat purenti savo širdies dirvą, norint gauti šimteriopą vaisių.
Lietuva jau daugiau kaip šešis šimtus metų švenčia Kristaus gimimo šventę. Bet tos šventės ne visada būna džiaugsmingos tai dažnai priklauso nuo gyvenamojo momento įvykių. Liūdni ir tragiški buvo 1948 metai. Iš lietuvių okupantai atėmė žemę, laisvės kovotojus, dažnai dar pusgyvius, mėtė ant miestelių turgaviečių grindinio, kitus gyvuliniais vagonais vežė į Gulagą arba Sibiro tremtį. Tada gyvas buvo tautos tikėjimas į Dievą ir Tėvynės šviesesnę ateitį. Šito tikėjimo dėka, tauta iškentė badą, šaltį ir ilgą kruviną okupaciją. Tūkstančių tūkstančiai aukų už Dievą ir Tėvynę pelnė mums laisvę.
Šios Kalėdos buvo mums džiugios ir vertė susimąstyti. Ačiū Dievui, kad jau esame NATO ir ES nariais, bet šios organizacijos mus gali apginti tik nuo išorinio priešo, o nuo vidinio turime apsiginti mes patys. Danijos lakūnai, kurie iki gruodžio pabaigos saugojo mūsų padangę, tvirtina, kad intensyvėja rusų karinė aviacija. Liūdna, kad Lietuvoje nekalbama apie dvasinę krizę, kuri yra ekonominės krizės priežastis. Sovietų okupacijos metais vienam žmogui alkoholio teko 12 litų, o dabar 20 litrų. Didėja narkotikų vartojimas.
Nekalbama apie nužudytus septyniolika ministrų, devynis generolus, aštuonis majoro Jono Bulvičiaus bendražygius, apie nužudytus vyskupus ir kunigus. Juk jie paaukojo savo gyvybes už mūsų visų laimę.
Vilniaus savivaldybė davė leidimą gėjams 2012 m. kovo 11 d. žygiuoti per Vilnių. Ir tai bus kovo 11 dieną, kai Lietuva švęs Nepriklausomybės atkūrimo šventę. Neseniai Vilniaus teismas nubaudė trečios kartos A. Paleckį sąlyginai vieneriems metams už tai, kad jis skelbė, jog nebuvo jokios okupacijos, o lietuvis šaudė į lietuvį.
Dievo ir Lietuvos mylėtojai, ar galima labiau paniekinti aukas tūkstančių lietuvių kovotojų, žuvusių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę? Dievo teismo tikrai neišvengsime. Už tylą ir abejingumą reikės Dievui duoti dar didesnę ataskaitą, nes beveik iš kiekvienos šeimos yra žuvusių arba kentėjusių Sibire.
Broliai ir sesės, nedarykime šios tragiškos abejingumo ir tylos klaidos. Ne tik patys nedarykime, bet ir kitus sulaikykime.
Mes likome per šitą baisią okupaciją ne dėl savo asmeninių nuopelnų, bet Dievas norėjo per mus perduoti savo valią kitoms kartoms, skatino kurti krikščionišką, šventą ir demokratišką Lietuvą. Šis mūsų įsipareigojimas tepaskatina mus išlikti sąmoningais katalikais ir lietuviais.
Kristaus gimimo proga nuoširdžiai sveikinu partizanus, ryšininkus, politinius kalinius, tremtinius ir visus geros valios kovotojus užsienyje ir Lietuvoje, visus, kurie myli Dievą ir Tėvynę labiau negu savo gyvybę. Užgimusiojo visokeriopos palaimos, sveikatos ir ryžto, Dievui padedant, laimėti didžią Lietuvos laisvės kovą. Už gyvuosius ir mirusius Laisvės kovotojus nuoširdžiai melskimės.
© 2012 XXI amžius
|