Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Pasaulis
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Kalėdų šventės atgarsiai

Kristina Bondareva

VšĮ „Dienos namai“ direktorė

Jaunieji atlikėjai su savo mokytojais bei dvasininkais – Miroslavo klebonu kun. Vytautu Antanu Matusevičiumi bei g. kan. Arūnu Užupiu

Antrąją Šv. Kalėdų dieną Alytaus Šv. Angelų Sargų parapijos maldos namuose vyko šventinė konferencija. Čia Kristaus Gimimo iškilmių proga šv. Mišias aukojo Miroslavo Švč. Trejybės parapijos klebonas kun. Antanas Vytautas Matusevičius. Liturgijoje Šv. Raštą skaitė ir psalmes giedojo Miroslavo Šv. Vincento Pauliečio kongregacijos (SMDC) seserys – vyresnioji Lina Cordova kartu su Rubelinda Varela bei Rosarija Gonzales. Iškilmėse taip pat dalyvavo „Dienos namų“ neformalaus švietimo projekto „Dorybių mokyklėlė“ lankytojai, kartu su Alytaus valstybinių Vaikų globos namų muzikos vadove Irina Levendauskiene ir bibliotekos vedėja Lina Klebauskiene paruošę bendruomenės nariams įdomią šventinę programėlę.

Šv. Steponas – gilaus tikėjimo pavyzdys

Šv. Mišių metu jaudinančios svečio iš Miroslavo pamokslo mintys apie šv. Steponą, pirmąjį krikščionių kankinį, žuvusį apie 35-uosius metus, palietė visų susirinkusiųjų širdis. Evangelijoje minimas šv. Steponas buvo išsimokslinęs žydas, gyvenęs Aleksandrijoje. Jis atsivertė į krikščionybę ir po Jėzaus iškeliavimo pas Tėvą apaštalų buvo išrinktas vienu iš septynių diakonų eiti tarnystės pareigas Bažnyčioje (Apd 6, 1–5). Sinagogos grupuočių vadų Steponas buvo apkaltintas piktžodžiavimu prieš Dievą ir Mozę, suimtas ir atvestas į sinedrioną. Ten pasakė įspūdingą kalbą (Apd 7, 2–53). Tada įniršusių žydų jis buvo užmuštas akmenimis. Kun. V. A. Matusevičiaus teigimu, šiandienos liturgija, pristatanti pirmąjį tikėjimo kankinį, mus ir drąsina ir perspėja, kad visais laikais po blizgančiu Šv. Kalėdų rūbu dažnai slepiasi didelis priešiškumas pačiam Jėzui, anuomet kitaip nei dauguma mąsčiusiam, o tuo labiau mūsų tikėjimui, kuriuo bandome grįsti savo gyvenimą.

Po šv. Mišių į susirinkusiuosius kreipėsi VšĮ „Dienos namai“ direktorė Kristina Bondareva, pasveikinusi bei pakvietusi šventiškai pasipuošusius jaunuosius Vaikų globos namų auklėtinius pasidalinti savo talentais. Netrukus maldos namų tyloje švelniai suskambo kanklės (kanklininkė Ugnė Baranauskaitė), o vaikų lūpomis išsakytus nuoširdžius poezijos žodžius keitė nuotaikingos kalėdinės giesmės, kurioms akomponavo  muzikos vadovė I. Levendauskienė.

Pas Jėzų veda kūdikiškas kelias...

Džiugiai pakylėti įdomios meninės dalies, konferencijos dalyviai vėl susitelkė paklausyti Miroslavo klebono kun. V. A. Matusevičiaus pamąstymų apie liturginį Dievo Sūnaus atėjimo į pasaulį įvykį. Kokia jo prasmė, svarba mums šiandien? Pasak kunigo, šiandien nuolat kažkur skubančiam žmogui, apsuptam per daugybę kanalų besiskverbiančios informacijos, labai sunku įžvelgti nuodėmes, pamatyti savo silpnumą, bejėgiškumą. Miroslavo klebono liudijimu, Dievas atsiuntė savo Sūnų išrinktajai Izraelio tautai ir visai žmonijai kaip Išgelbėtoją iš nuodėmių vergijos. Anot prelegento, mūsų visuomenėje šiandien labai trūksta susikalbėjimo, yra daug neklusnumo ir nepakantumo kitaip manančiam. „O iš kur visa tai kyla?“ – retoriškai klausė pamokslininkas. Ir tuojau pridūrė: „Pažvelkime į šeimas. Čia kiekvienas vaikystėje gauname pirmąsias bendravimo pamokas. Kaip ryškiai skiriasi santykiai tarp Evangelijoje aprašytos Šventosios šeimos asmenų ir tarp mūsų dienų sutuoktinių! Kai visų šeimos narių nejungia Dievo bei artimo meilė, jų santykiuose dingsta klusnumas ir nuolankumas. Tuomet kiekvienas stengiasi užimti Dievo vietą, nori tik valdyti, o ne tarnauti kitiems. Vaikams užaugus tokiose šeimose, išėjus į gyvenimą, iškreipti santykiai peržengia šeimos ribas, persikelia į atskiras bendruomenes, visuomenę“. Kalėdų prasmė, svečio iš Miroslavo giliu įsitikinimu, yra tikėjimo akimis šilčiau pažvelgti į Šventoje šeimoje ką tik gimusį Kūdikėlį Jėzų, koks silpnas, trapus jis yra, koks žmogiškas, ir aiškiau kiekvienam pamatyti bei nuolankiai pripažinti savo silpnybes, klaidas.

Džiaugėsi solidaria bendryste

Padėkoję Miroslavo klebonui už vertingas tikėjimo įžvalgas, iškilmių rengėjai su svečiais, lydimi klebono g. kan. Arūno Užupio, nuskubėjo į parapijos salę, kur akis traukė „Dienos namų“ įstaigos savanorių šeimininkių – Aldonos Lazauskienės bei Aldonos Gališanskienės – išradingai padengtas ir šventiškai papuoštas stalas. Pasistiprinę skanėstais, „Dorybių mokyklėlės“ ugdytiniai kartu su suaugusiais noriai bendrame ratelyje mokėsi Miroslavo seselių vincentiečių pademonstruotų Pietų Amerikos šventinių šokių bei ispaniškų žodžių.

Šventė praskaidrino dalyvių nuotaiką: vienam galbūt pavyko įgyti daugiau drąsos viešam pasirodymui, kitam lektoriaus prasmingos mintys palietė širdį, trečias užsikrėtė vyravusia ramybe ir šiluma, ketvirtą nudžiugino nuoširdi padėka ir kukli dovanėlė... Visi šventės dalyviai galėjo įsitikinti, koks Dievas yra išradingas ir kaip nuostabiai apdovanoja atsiliepusius į Jo kvietimą.

Alytus
Kun. Vytauto Mazirsko nuotrauka

© 2012 „XXI amžius“