Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Pasaulis
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Tėvynė, laisvė, teisingumas

Linas ŠALNA

Naujausia rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ Krašto apsaugos ministerijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad, jei Lietuvai kiltų grėsmė, savo tėvynę gintų dauguma šalies vyrų – 60 proc., o moterų – 32 proc. Iš viso tėvynės ginti eitų 46 proc. respondentų. Labiau už kitus tėvynę ginti pasiryžę jauni žmonės: amžiaus grupėje nuo 18 iki 29 metų tokių respondentų dalis buvo 54 proc., 30–49 metų grupėje – 55 proc., tarp 50 metų ir vyresnio amžiaus apklaustųjų – 34 proc. 41 proc. apklaustųjų atsakė, kad negintų tėvynės, nuomonės neturėjo arba neatsakė 13 proc. Gyventojų apklausa buvo atlikta 2011 metų lapkričio 18 – gruodžio 5 d., apklausus 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų iš 100 Lietuvos vietovių. Lyg ir neblogi apklausos rezultatai (nors didelis nesirengiančių ginti tėvynės skaičius yra stebėtinas). Remdamiesi jais turėtume manyti, kad įvykus kokiai nors išorinei agresijai (kokia buvo 1991 metų sausio 13-ąją prasidėjęs valstybės perversmas, užspringęs tik tų metų rugpjūčio pabaigoje) norinčių ginti tėvynę tikrai netrūks. Tačiau mintyse turime turėti tai, kieno užsakymu ji atlikta, – Krašto apsaugos ministerijos. Ypač netikėti tokie duomenys pasirodo labai pasyviai arba išvis visuomeniniu politiniu gyvenimu nesidominčio jaunimo atžvilgiu. Tad labiau įtikinantys tampa nesuinteresuotų institucijų surinkti duomenys ir dažnai mūsų gyvenime stebimi visai kitokie atsiliepimai apie mūsų iškovojimus. Piliečius piktina politinės visuomeninės realijos, kai išryškėja valdžioje esančiųjų („išrinktų“) asmenų egoistiniai interesai. Jie pasisavina ir įvairias teises, ir privilegijas, netgi žymiai perkopiančias tas, kurios kažkada buvo sukurtos „partinei viršūnėlei“, uoliai vykdžiusiai kolaborantų vaidmenį. Tos įspūdingosios privilegijos kuriamos ir krizės metais, kai už 5 mėnesių trukmės Seimo nariams suteiktas „atostogas“ švaistomos labai reikalingos lėšos, sumokant didžiulius „atostoginius“ ir jiems, ir jų nedirbantiems („atostogaujantiems“) padėjėjams, o tautą paliekant skursti ir peštis dėl duonos kąsnio ar išvarant duoneliauti į svetimus kraštus. Didžiulės pinigų sumos, kaip išeitinė kompensacija, išmokamos įvairių lygių valdžios žmonėms, perkeliamiems į kitas pareigas ar net atleidus už nuobaudas. Vis nesibaigiančios krizės metais tiek ministerijų, tiek savivaldybių valdininkams išmokamos premijos ar nuolatiniai „priedai“ prie algų. Visa tai sudaro didelę nuo vargstančios tautos atplėštą pinigų dalį.

Paskelbtas Steigiamojo Seimo aikštės sutvarkymo ir kun. A. Mackevičiaus paminklo pastatymo konkurso nugalėtojas

Kun. Antano Mackevičiaus paminklo Steigiamojo Seimo aikštėje maketas

Kauno miesto savivaldybėje surengto paskutiniojo Steigiamojo Seimo aikštės sutvarkymo ir kun. Antano Mackevičiaus paminklo pastatymo joje supaprastinto atviro projekto konkurso vertinimo komisijos posėdžio metu paskelbtas konkurso nugalėtojas. Balsų dauguma juo tapo projekto „Už jūsų ir mūsų laisvę“ autoriai – UAB „Giedraitis & architektai“ ir skulptorius Vytautas Narutis, veikiantys pagal jungtinės veiklos sutartį. Antrojo konkurso dalyvio – Kauno SĮ „Kauno planas“ – projektas „Ketus“ buvo pateiktas nepilnos sudėties, todėl komisijos buvo atmestas ir nevertintas. Komisijai teko rinktis iš vieno projekto, nors jis ir susilaukė kai kurių komisijos narių kritinių pastabų. Pirmosios vietos laimėtojams bus išmokėta 15 tūkst. litų premija. Likusi apdovanojimams numatyta suma – 10 tūkst. litų (antrosios vietos laimėtojui) ir 5 tūkst. litų (trečios vietos laimėtojui) – bus grąžinta į Savivaldybės biudžetą. Konkurso pirmos vietos laimėtojas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka galės būti kviečiamas dalyvauti pirkime dėl projektavimo paslaugų pirkimo.

Įteikta keturioliktoji Stasio Lozoraičio premija

Apdovanojamas Stasio Lozoraičio premijos laureatas žurnalistas Zenonas Mikalauskas

2012-ųjų sausio 8-ąją Lietuvos istorinėje prezidentūroje Kaune keturioliktą kartą įteikta Stasio Lozoraičio premija. Šią premiją už vertybes ugdančią kūrybinę žiniasklaidą ir publicistiką kasmet teikia Lietuvos žurnalistų draugija (LŽD). Keturioliktuoju laureatu tapo žiniasklaidos veteranas Zenonas Mikalauskas – Kauno rajono dienraščio „Naujos tėviškės žinios“ politikos apžvalgininkas, publicistas, vertėjas, nuo 1951 metų dirbęs Vilkijos, Šakių, Kauno rajonų laikraščiuose, šalies dienraštyje „Vakarinės naujienos“, agentūroje ELTA, po 1990-ųjų politikos apžvalgas publikavęs laikraščiuose „Tėviškės žinios“ ir „Ūkininko patarėjas“.