Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Pasaulis
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Migracija ir naujoji evangelizacija

Mindaugas BUIKA

Migrantai iš Šiaurės Afrikos valstybių laiveliais per Viduržemio Jūrą keliauja į Vakarų Europą rizikuodami gyvybe

Iššūkiai skatina pastoracijos įvairovę

Atsižvelgiant į dabarties pastoracinių uždavinių kontekstą, popiežiaus Benedikto XVI kreipimasis „Migracija ir naujoji evangelizacija“, skirtas Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai, kuri Katalikų Bažnyčioje tradiciškai celebruojama antrąjį sekmadienį po Viešpaties Apsireiškimo (Trijų Karalių) iškilmės, šiemet – sausio 15-ąją. Kasmetinio Migrantų sekmadienio šventimo tradicija siekia Pirmojo pasaulinio karo laikus (1914–1918), o jos pradininkas buvo dabartinio Šventojo Tėvo bendravardis Benediktas XV, kuris, prasidėjus kovoms, paragino šelpti savo gyvenamąsias vietas palikti priverstus žmones. Pirmoji solidarumo su migrantais ir pabėgėliais diena Katalikų Bažnyčioje buvo paminėta 1915 metais, todėl šiemet ji minima jau 98-ąjį kartą.

Lietuvos vyskupų laiškas tikintiesiems Palaimintojo Jurgio Matulaičio metų proga

Brangūs kunigai, vienuolės ir vienuoliai, visi mieli broliai ir seserys Kristuje,

sveikiname visus, įžengusius į 2012-uosius Viešpaties metus, kuriuos Lietuvoje paskelbėme Palaimintojo Jurgio Matulaičio metais.

Kai prieš 25 metus popiežius pal. Jonas Paulius II mūsų kraštietį arkivyskupą Jurgį Matulaitį paskelbė palaimintuoju, tai buvo neeilinis įvykis Lietuvai, tada šventusiai 600 metų Krikšto jubiliejų. Pal. Jonas Paulius II arkivyskupo Jurgio Matulaičio beatifikaciją aiškiai susiejo su Krikštu, kuris suvienija su Jėzumi Kristumi ir tampa naujo gyvenimo, naujo kelio pradžia. „Šventuosius reikia priimti širdimi ir tikėjimu, kad jie rodytų mums kelią – kelią, prasidedantį pasinėrimu Kristuje per Krikštą“, – kalbėjo Popiežius. Tad Palaimintojo Jurgio Matulaičio metai kviečia mus, pasitikint šio iškilaus tautiečio užtarimu ir remiantis jo pavyzdžiu, atnaujinti ryžtą sekti Kristumi, pilniau gyventi gautąja Krikšto malone. Kaip sako Palaimintasis, patys „gyvai persiėmę Kristaus dvasia, turime rūpintis telkti ir organizuoti aplink save geros valios žmones; juos lavinti, rengti prie darbo, o paskui drauge su jais ir per juos visur Kristų įnešti, viską Kristuje atnaujinti ir atgaivinti, viską dėl Kristaus apimti, viską prie Kristaus patraukti“ (Užrašai, 1910 10 15).

Kur gyvena Gyvenimo Šaltinis?

Kun. Vytenis Vaškelis

Žmogus, kuris eina ar bėga, bet sustoja ir patikslina savo gyvenimo kryptį, aplenks tą, kuris chaotiškai skuba, stokodamas esminių egzistencijos orientyrų. Panašiai elgėsi šv. Jonas Krikštytojas ir jo mokiniai, kurie, išvydę ateinantį Jėzų, stovėjo ir įdėmiai į Jį žiūrėjo. Kai Jonas Krikštytojas, įkvėptas Šventosios Dvasios, tarė: „Štai Dievo Avinėlis!“ (Jn 1, 36), įvyko lūžis, pakeitęs šių mokinių gyvenimus ir likimą.

Teisybę sakyti nelengva

Istorikas Algimantas Liekis

Lietuvos knygynuose pasirodė įvairiai traktuojamos mūsų istoriko Algimanto Liekio knygos „Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga“ ir „Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai“. Šiuose veikaluose daug dėmesio skiriama žalai, kurią Lietuvai atnešė šimtmečius trukusi „draugystė“ su imperinių užmačių niekad neatsisakiusia Lenkija. Į „XXI amžiaus“ klausimus atsako humanitarinių mokslų daktaras, istorikas, knygų autorius, sudarytojas bei bendraautorius Algimantas Liekis. Su juo kalbasi žurnalistas Gintaras VISOCKAS.

Abejonių keliančius teisėjų sprendimus kritikuoti ne tik galima, bet ir būtina

Seimo narys tautininkas Gintaras Songaila Livijos Šiugždienės nuotrauka

Vienu iš svarbesniųjų praėjusios savaitės įvykių reikėtų laikyti diskusiją, surengtą Ritos Miliūtės vadovaujamoje LRT diskusijų laidoje „Teisė žinoti“. Tąsyk audringai ginčytasi dėl keliamų problemų. Ką reikėtų daryti, jei visuomenei tampa nebesuprantami teismo sprendimai, jei visuomenė pradeda abejoti verdiktą paskelbusio teisėjo kompetencija arba sąžiningumu? Laidoje dalyvavo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, VU Viešosios teisės katedros vedėjas Egidijus Kūris ir Apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjas Vigintas Višinskis. Pirmieji du teisės specialistai ypač aršiai gynė teismų neliečiamybės principus, esą teismų neliečiamybė privalėtų būti vos ne absoliutus dalykas. Laidoje dalyvavęs parlamentaras Gintaras Songaila pateikė plačiajai visuomenei labiau suprantamą poziciją: dėl abejones sukėlusių sprendimų tiek teisėjams, tiek juos skiriančioms institucijoms derėtų bent jau pasiaiškinti.
/>

Jurbarką papuošė Angelas

Jurbarkiečiai prie gerą žinią miestui nešančio Angelo savivaldybės aikštės fontane

Gruodžio 29-ąją gražus renginys vyko Jurbarke. 2011-ųjų simboliu tapusi Magdeburgo teisių suteikimo Jurbarkui 400 metų sukaktis baigėsi puikia švente ir iškilmingu jubiliejinių metų užbaigimu: savivaldybės aikštėje iškilo Eriko Daugulio skulptūra „Skelbiu žinią Jurbarkui apie Magdeburgo teisę“, o Kultūros centre pagerbti labiausiai bendruomenei nusipelnę žmonės.

Kanklių meistras

Vytautas BAGDONAS

Akimirka iš Svėdasuose organizuoto Juozo Lašo 90-mečio minėjimo 2002 metų sausio mėnesį Autoriaus nuotrauka

2012 metų sausio 12-ąją garsiam lietuviškų kanklių kūrėjui Juozui Lašui sukaktų 100 metų. Tačiau jau septinti metai jis ilsisi amžinajame poilsyje Svėdasų kapinėse. Ilgus dešimtmečius savo rankomis kūręs kankles, puoselėjęs tautos kultūrines tradicijas, iki pat gyvenimo pabaigos likęs ištikimas liaudies muzikai ir gimtajam Svėdasų kraštui, jis liko gyvas visų meistrą pažinojusių atmintyje. Savičiūnų sodžiuje gimusios kanklės paplito ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, jos tebeskamba muzikiniuose kolektyvuose ar pavienių atlikėjų rankose.

Trys Karaliai stebino, džiugino, linksmino...

Genė Sereikienė

Trys Karaliai eina per Šv. Jurgio parapijos įstaigas

Jau antri metai Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios bendruomenė Trijų Karalių šventę švenčia ne tik bažnyčioje, bet lankydama ir sveikindama rajono įmones, organizacijas, mokyklas. Šiais metais Trys Karaliai nešini dovanomis apkeliavo keturiolika rajono įstaigų. Pirmoji aplankyta buvo šalia bažnyčios esanti Juozo Paukštelio pagrindinė mokykla. Čia Trijų Karalių jau laukė salėje susirinkę moksleiviai, mokytojai, mokyklos direktorė Danutė Vitauskienė, bei visa mokyklos bendruomenė. Karalius, pasipuošusius karūnomis, lydėjo Šv. Jurgio parapijos klebonas kun. Artūras Stanevičius, „žvaigždė“, „Caritas“ moterys, parapijos bendruomenės nariai. Palyda giedojo giesmes, skambino cimbolais. Karaliai kėdainiečius sveikino linkėdami sveikatos, laimingų ir turtingų metų. Visiems įteikė šių metų katalikų kalendorių, „Caritas“ dovanojo degančias žvakeles, vaikai gavo saldumynų. Klebonas kun. A. Stanevičius kvietė parapijiečius nepamiršti lankytis bažnyčioje. Išeidami Karaliai ant kiekvienų aplankytų namų durų palikdavo užrašą K+M+B ir datą visiems primindami, kad metus mes skaičiuojame nuo mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gimimo, ir krikščioniui visi metai yra Dievo meilės ir malonės metai.

Įteikta keturioliktoji Stasio Lozoraičio premija

Apdovanojamas Stasio Lozoraičio premijos laureatas žurnalistas Zenonas Mikalauskas

2012-ųjų sausio 8-ąją Lietuvos istorinėje prezidentūroje Kaune keturioliktą kartą įteikta Stasio Lozoraičio premija. Šią premiją už vertybes ugdančią kūrybinę žiniasklaidą ir publicistiką kasmet teikia Lietuvos žurnalistų draugija (LŽD). Keturioliktuoju laureatu tapo žiniasklaidos veteranas Zenonas Mikalauskas – Kauno rajono dienraščio „Naujos tėviškės žinios“ politikos apžvalgininkas, publicistas, vertėjas, nuo 1951 metų dirbęs Vilkijos, Šakių, Kauno rajonų laikraščiuose, šalies dienraštyje „Vakarinės naujienos“, agentūroje ELTA, po 1990-ųjų politikos apžvalgas publikavęs laikraščiuose „Tėviškės žinios“ ir „Ūkininko patarėjas“.

Paskelbtas Steigiamojo Seimo aikštės sutvarkymo ir kun. A. Mackevičiaus paminklo pastatymo konkurso nugalėtojas

Kun. Antano Mackevičiaus paminklo Steigiamojo Seimo aikštėje maketas

Kauno miesto savivaldybėje surengto paskutiniojo Steigiamojo Seimo aikštės sutvarkymo ir kun. Antano Mackevičiaus paminklo pastatymo joje supaprastinto atviro projekto konkurso vertinimo komisijos posėdžio metu paskelbtas konkurso nugalėtojas. Balsų dauguma juo tapo projekto „Už jūsų ir mūsų laisvę“ autoriai – UAB „Giedraitis & architektai“ ir skulptorius Vytautas Narutis, veikiantys pagal jungtinės veiklos sutartį. Antrojo konkurso dalyvio – Kauno SĮ „Kauno planas“ – projektas „Ketus“ buvo pateiktas nepilnos sudėties, todėl komisijos buvo atmestas ir nevertintas. Komisijai teko rinktis iš vieno projekto, nors jis ir susilaukė kai kurių komisijos narių kritinių pastabų. Pirmosios vietos laimėtojams bus išmokėta 15 tūkst. litų premija. Likusi apdovanojimams numatyta suma – 10 tūkst. litų (antrosios vietos laimėtojui) ir 5 tūkst. litų (trečios vietos laimėtojui) – bus grąžinta į Savivaldybės biudžetą. Konkurso pirmos vietos laimėtojas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka galės būti kviečiamas dalyvauti pirkime dėl projektavimo paslaugų pirkimo.

Tėvynė, laisvė, teisingumas

Linas ŠALNA

Naujausia rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ Krašto apsaugos ministerijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad, jei Lietuvai kiltų grėsmė, savo tėvynę gintų dauguma šalies vyrų – 60 proc., o moterų – 32 proc. Iš viso tėvynės ginti eitų 46 proc. respondentų. Labiau už kitus tėvynę ginti pasiryžę jauni žmonės: amžiaus grupėje nuo 18 iki 29 metų tokių respondentų dalis buvo 54 proc., 30–49 metų grupėje – 55 proc., tarp 50 metų ir vyresnio amžiaus apklaustųjų – 34 proc. 41 proc. apklaustųjų atsakė, kad negintų tėvynės, nuomonės neturėjo arba neatsakė 13 proc. Gyventojų apklausa buvo atlikta 2011 metų lapkričio 18 – gruodžio 5 d., apklausus 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų iš 100 Lietuvos vietovių. Lyg ir neblogi apklausos rezultatai (nors didelis nesirengiančių ginti tėvynės skaičius yra stebėtinas). Remdamiesi jais turėtume manyti, kad įvykus kokiai nors išorinei agresijai (kokia buvo 1991 metų sausio 13-ąją prasidėjęs valstybės perversmas, užspringęs tik tų metų rugpjūčio pabaigoje) norinčių ginti tėvynę tikrai netrūks. Tačiau mintyse turime turėti tai, kieno užsakymu ji atlikta, – Krašto apsaugos ministerijos. Ypač netikėti tokie duomenys pasirodo labai pasyviai arba išvis visuomeniniu politiniu gyvenimu nesidominčio jaunimo atžvilgiu. Tad labiau įtikinantys tampa nesuinteresuotų institucijų surinkti duomenys ir dažnai mūsų gyvenime stebimi visai kitokie atsiliepimai apie mūsų iškovojimus. Piliečius piktina politinės visuomeninės realijos, kai išryškėja valdžioje esančiųjų („išrinktų“) asmenų egoistiniai interesai. Jie pasisavina ir įvairias teises, ir privilegijas, netgi žymiai perkopiančias tas, kurios kažkada buvo sukurtos „partinei viršūnėlei“, uoliai vykdžiusiai kolaborantų vaidmenį. Tos įspūdingosios privilegijos kuriamos ir krizės metais, kai už 5 mėnesių trukmės Seimo nariams suteiktas „atostogas“ švaistomos labai reikalingos lėšos, sumokant didžiulius „atostoginius“ ir jiems, ir jų nedirbantiems („atostogaujantiems“) padėjėjams, o tautą paliekant skursti ir peštis dėl duonos kąsnio ar išvarant duoneliauti į svetimus kraštus. Didžiulės pinigų sumos, kaip išeitinė kompensacija, išmokamos įvairių lygių valdžios žmonėms, perkeliamiems į kitas pareigas ar net atleidus už nuobaudas. Vis nesibaigiančios krizės metais tiek ministerijų, tiek savivaldybių valdininkams išmokamos premijos ar nuolatiniai „priedai“ prie algų. Visa tai sudaro didelę nuo vargstančios tautos atplėštą pinigų dalį.