2012 m. vasario 3 d.    
Nr. 5
(1980)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Tyrumo sklidini stačiatikių balsai

Bronius VERTELKA

Iš kairės: Liubov Krasauskienė,
kun. Aleksejus Smirnovas,
jo žmona Marija ir Andrejus Šiškinas

Panevėžio stačiatikių Kristaus Prisikėlimo cerkvės choro profesionalumą buvo galima vertinti jam giedant ekumeninėse pamaldose, pernai vykusiose Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Neliko abejingų choristų balsams.

Choro regentė (vadovė) Marija Smirnova pasakojo: stačiatikių bendruomenė retėja, o norinčių ir galinčių giedoti – vis mažiau ir mažiau. Pasimelsti į cerkvę ateina 30–50 tikinčiųjų. Prieš devynerius metus, M. Smirnovai atvykus gyventi į Panevėžį, choras neturėjo savo vadovo. Ji pradėjo nuo paprasčiausių giesmių. Dirbo daug.

Liubov Krasauskienė, profesionali muzikė, turinti akordeonistės ir chorų dirigentės specialybes, tikino: giedoti stačiatikių chore yra be galo sunku, labai platus jo repertuaras, nors kartu tai ir vilioja. Aštuntus metus giedanti moteris kalbėjo, kad pradžia buvo be galo sunki. Tiktai šiandien gali sakyti, jog ima normaliai giedoti. Tai pasiekta vadovės M. Smirnovos, baigusios regento skyrių prie Sankt-Peterburgo dvasinės akademijos, rūpestingumo dėka. Repeticijos, nors ir nereguliariai, vyksta jos namuose. Choristai vadovę vadina „matuška“, kadangi yra cerkvės kunigo Aleksejaus Smirnovo žmona. Jiedu susipažino mokydamiesi Sank-Peterburge. Šeimoje auga sūnus ir dukra. Beje, M. Smirnovos tėvas – taip pat kunigas.

Andrejų Šiškiną  į choro veiklą įtraukė jau kaip tokios patirties turintį žmogų. Gyvendamas Rusijoje, išbandė save net versle, giedojo cerkvės chore. Maskvos kultūros institutą baigęs vyriškis šiandien – choro senbuvis. Giedojimas jam tapo dvasiniu poreikiu.

Panevėžiečių choras savo pasiektą aukštą meninį lygį įrodė Vilniuje vykusiame stačiatikių cerkvės chorų festivalyje. Įvairiomis progomis jam tenka giedoti Ukmergės, Anykščių, Inturkės, Gegabrastos cerkvėse, kurias aptarnauja kun. A. Smirnovas. Tapo tradicija stačiatikių Kristaus Krikšto šventės (sausio 19-ąją) metu vykti į Inturkę pasikrikštyti. Bet kokiu oru, nepaisydami amžiaus, lenda į eketę. Tokios vandens procedūros tapo įprastos. Nepasitaikė, kad kas susirgtų.

Chorą globoja kun. A. Smirnovas, kuris, susiruošus į kelionę, sėda už automobilio vairo. „Vyresnės tikinčios moterys abejojo, ką galėtų duoti atvykstantis jaunutis kunigas su šeima. Pasirodė, tai esąs nuostabus, Panevėžio stačiatikiams nušvitęs kaip saulė, sugebantis suteikti vidinės dvasinės stiprybės, žmogus. O jo žmona Marija neatidėliodama ėmėsi choro reikalų, sustygavo jį“, – sakė chore giedanti L. Krasauskienė.

Panevėžys
Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija