Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Pozicija
Sveikata
Teisėtvarka
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Nuo sausio 18 iki 25 dienos šventėme Maldų už krikščionių vienybę savaitę

Krikščionių vienybės pamaldos

Lina Kiršaitė

Sausio 22 dieną, sekmadienio popietę, Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčioje į Krikščionių vienybės pamaldas susirinko įvairių krikščioniškų denominacijų tikintieji. Pamaldoms vadovavęs iš Vilniaus atvykęs Evangelikų Reformatų Bažnyčios kunigas Raimondas Stankevičius pristatė įvairioms Bažnyčioms ir bendruomenėms atstovaujančius dvasininkus: pastorių Ramūną Jušką iš „Tikėjimo Žodžio“, pastorių Aurimą Šinskį iš Laisvųjų Krikščionių Bažnyčios, Osvaldą Petrauską iš Naujųjų Apaštalų Bažnyčios, kunigą Aleksejų Smirnovą iš Stačiatikių Bažnyčios, pastorių Žilviną Škulevičių iš Panevėžio „Vynuogyno“ bendruomenės, Panevėžio įgulos karo kapelioną kunigą Povilą Paukštę ir kunigus Eugenijų Troickį, Rimantą Kaunietį, Joną Morkvėną, Albertą Kasperavičių, Pavel Andžejevski ir Aivarą Kecorių iš Romos Katalikų Bažnyčios.

Kad stiprėtų bendras liudijimas

Sausio 20 dieną paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje švenčiant Maldos už krikščionių vienybę aštuondienį buvo surengtos Ekumeninės pamaldos. Į jas buvo pakviesti Kaune veikiančių krikščioniškų bendruomenių nariai, kad visi drauge melstų Dievą didžiausios dovanos – suvienyti visus krikščionis į vieną Kristaus Bažnyčią. Pamaldose dalyvavo stačiatikių, evangelikų liuteronų, metodistų ir katalikų bendruomenių nariai – tikintieji ir dvasininkai: Kauno stačiatikių Apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos kun. Nikolajus Murašovas, Kauno Evangelikų Liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios diakonas Arūnas Žydaitis, Kauno Jungtinės Metodistų Bažnyčios kun. Remigijus Matulaitis bei Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, taip pat kan. Robertas Pukenis, kun. Nerijus Šmerauskas ir kun. Audrius Martusevičius.

Tyrumo sklidini stačiatikių balsai

Bronius VERTELKA

Iš kairės: Liubov Krasauskienė, kun. Aleksejus Smirnovas, jo žmona Marija ir Andrejus Šiškinas

Panevėžio stačiatikių Kristaus Prisikėlimo cerkvės choro profesionalumą buvo galima vertinti jam giedant ekumeninėse pamaldose, pernai vykusiose Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Neliko abejingų choristų balsams.

Choro regentė (vadovė) Marija Smirnova pasakojo: stačiatikių bendruomenė retėja, o norinčių ir galinčių giedoti – vis mažiau ir mažiau. Pasimelsti į cerkvę ateina 30–50 tikinčiųjų. Prieš devynerius metus, M. Smirnovai atvykus gyventi į Panevėžį, choras neturėjo savo vadovo. Ji pradėjo nuo paprasčiausių giesmių. Dirbo daug.

Greta kitos trapios širdies

Eglė Perednytė

Kursų „Ieškau darbo“ Palaimintojo J. Matulaičio namuose dalyviai

Išgyventi bendrystės džiaugsmą, Dievo artumą, sustiprinti pasitikėjimą savimi, pasiruošti darbo paieškai – patirtys, kuriomis buvau apdovanota kursuose „Ieškau darbo“, vykstančiuose Kaune, Palaimintojo J. Matulaičio namuose.

Šio projekto vadovės – Edita Gailiūtė ir Kristina Laučiūtė. Savo įžvalgomis tema „Darbas ir aš“ dalinosi dr. Irena Eglė Laumenskaitė. Psichologas Timas Petraitis pasakojo apie psichologines krizes ir virsmus. Apie darbo paiešką kalbėjo verslo konsultantas Nerijus Šėža. Ses. Viktorija Plečkaitytė MVS vedė rekolekcijas. Su psichologe Jurgita Ščiukaite bendravome ne tik grupėje – galėjome susitikti ir asmeniniams pokalbiams, o ieškantiems atsakymų į dvasinius klausimus buvo galimybė pasikalbėti su ses. Nijole Elsteryte MVS.

Bažnytinės teisės sąvadas – ir lietuviškai

Išspausdintas ir pradedamas platinti pirmasis lietuviškas Kanonų teisės kodekso leidimas. Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartyje Dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų ir Lietuvos įstatymuose numatyta, jog Bažnyčia tvarkosi pagal Kanonų Teisę. Maža to, Valstybė pripažįsta tuos kanoninius aktus ir Bažnytinio Tribunolo (teismo) sprendimus, kurie sukelia civilinius padarinius – bažnytinių juridinių asmenų steigimą, tikybos mokytojų skyrimą, santuoką, jos paskelbimą negaliojančia ir kt. Taigi tam tikrais atvejais ir tam tikra apimtimi Kanonų teisės kodeksas (lot. Codex Iuris Canonici) Lietuvoje veikia ir yra taikomas drauge su Valstybės teise. Todėl jo vertimas į lietuvių kalbą yra svarbus ne tik Bažnyčiai, bet ir Lietuvos teisininkų bendruomenei, studentijai, valstybės institucijoms.