Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Pozicija
Sveikata
Teisėtvarka
Žvilgsnis

Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija

Kelionės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Sveikiname kardinolą!

Vasario 1 dieną sukako 75 metai, kai gimė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Popiežius Benediktas XVI: įstatymas negali būti atsietas nuo teisingumo

Mindaugas BUIKA

Popiežiaus Benedikto XVI susitikimas su Katalikų Bažnyčios aukščiausiojo apeliacinio teismo Romos Rotos tribunolo nariais

Kanonų teisė ir Didysis meilės įstatymas

Plataus dėmesio susilaukė Lietuvos katalikų episkopato sprendimu publikuota pirmoji lietuviškoji Bažnyčios kanonų teisės kodekso laida. Kaip teigiama ta proga paskelbtame mūsų šalies Vyskupų Konferencijos sekretoriato pareiškime, dabar bažnytinės teisės nuostatomis „galės pasinaudoti didesnė grupė Bažnyčios narių nei iki šiol“, kai turėtas tik lotyniškasis Kodekso tekstas, kuriuo, kaip vieninteliu galiojančiu originalu, privaloma vadovautis ir toliau. Turima vilties, kad labiau pažintinę funkciją turintis lietuviškasis Kodekso vertimas „paskatins sąmoningų ir aktyvių tikinčiųjų ugdymą, užtikrins gilesnį jų supratimą apie savo teises ir pareigas“, kurių atžvilgiu dabar kartais iškyla nemažai kontroversijų.

Neįkainojama maldos vertė

Kun. Vytenis Vaškelis

Biblija - ne spalvingų ir intriguojančių istorinių pasakojimų rinkinys, žadinantis skaitytojų vienadienį smalsumo pojūtį, kuris veja šalin retsykiais juos įkyriai apninkantį įvairių rūpesčių nuobodulį, bet ji – iš Dievo vidaus, perpildyto meile, ištryškęs gyvojo apreiškimo tiesų šaltinis, kuris iš nebūties pašaukia būtį ir kiekvieną ieškantį gyvenimo tikslo žmogų iš nesupratimo ūkanų veda į vienintelio išganymo šviesą.

Gaisras niokojo baroko šedevrą

Bronius VERTELKA

Taip atrodo vienuolynas ir bažnyčia nuo miestelio centro

Sausio 26-osios naktį staiga ir dėl kol kas nežinomos priežasties įsiplieskusi ugnis visiškai sunaikino Tytuvėnų bernardinų vienuolyno stogą bei Šiaulių vyskupijos bažnytinio paveldo muziejų. Liepsnos liežuviai sugebėjo palįsti net po Švč. Mergelės Marijos bažnyčios stogu. Apdegė bažnyčios medinės konstrukcijos, tačiau liko sveiki skliautai. Vargonai buvo skubiai uždengti, todėl nuo vandens čiurkšlių nenukentėjo. Dabar nuolat džiovinama tai, kas buvo gaisrininkų apipilta vandeniu. Sutvarkyti bažnyčios vidų padėjo miestelio žmonės. Jau kitą dieną, penktadienį, joje klebonas  kun. Rimantas Žaromskis vėl aukojo šv. Mišias, o sekmadienį jas aukoti atvyko Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Ar tikrai lietuviai ir latviai turi bendrą ateitį?

Vytauto Didžiojo Universiteto Letonikos centro vadovas, humanitarinių mokslų daktaras, docentas Alvydas Butkus

Šiandien „XXI amžiaus“ svečias – Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU)  Letonikos centro vadovas, humanitarinių mokslų daktaras, docentas Alvydas Butkus. Pagrindinė pokalbio tema – lietuvių ir latvių tarpusavio santykiai. Nors puikiai suvokiame, jog lietuvių ir latvių tautos – giminingos, tačiau rimtos draugystės, kuri mums, baltams, padėtų atremti dabartinius asimiliacijos iššūkius, nėra. Kas trukdo, kas nenori, kad dvi baltų tautos artimiau, nuoširdžiau, giliau bendradarbiautų tarpusavyje? Ką reikėtų daryti, siekiant glaudesnio Vilniaus ir Rygos bendradarbiavimo?

Prelatas Kazimieras Šaulys: viršūnės ir gelmės

Irena Petraitienė

Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijos Kaune seminaristas Kazimieras Šaulys 1895 metais

Sausio 28 dieną sukanka 140 metų, kai gimė prel. Kazimieras Steponas Šaulys, Lietuvos Nepriklausomybės Vasario 16-osios akto signataras, Steigiamojo Seimo narys, profesorius, Lietuvos Katalikų Bažnyčios admistracijoje aukštas pareigas užėmęs dvasininkas.

Tautinio atgimimo sūkuryje

Tiesus, lieknas, galva pakelta, akys spindi, judesiai laisvi, natūralūs. Amžininkai, išgirdę tokį apibūdinimą, tarpusavyje susižvalgytų. Ar tik ne Kazimieras Šaulys? Tokį žodinį portretą pateikęs Mykolas Krupavičius nudžiugtų: žinoma. Tai jis, K. Šaulys, žemaitis, švėkšniškis, Palangos progimnaziją baigęs aštuoniolikmetis jaunuolis, 1890 metais peržengė Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijos Kaune slenkstį ir pateko į patį lietuvių tautinio dvasinio atgimimo sūkurį. Seminaristas K. Šaulys kartu su kitais bendramoksliais analizuodavo draugijos narių išverstą leidinį „Šviesa Dievo akivaizdoje“, teologinės minties gelmių ieškodavo seminarijos Šv. Tomo Akviniečio būrelyje. 1895 metais buvo išsiųstas tęsti studijų į Sankt-Peterburgo dvasinę akademiją.

Komunizmo atspindžiai Nepriklausomoje Lietuvoje

Bernardas Aleknavičius

Gėdos akmuo Barzduose. Jo vieta Grūto parke

Biržuose šiuo metu vyksta nemažos aistros dėl paminklo Juliui Janoniui (1896–1917). Kraštas pasidalinęs į dvi stovyklas. Dalis biržiečių mano, jog paminklui, kuris skirtas proletariniam poetui, miesto centre stovėti per didelė garbė, o ir jo vieta turėtų būti Grūto parkas. Kita gyventojų dalis nusiteikusi priešingai ir įsitikinusi, jog paminklas turėtų išlikti.

Tūkstantmečiu minėtas ne esminis įvykis, o su juo susijęs žodis

Algimantas Zolubas

Lietuvos karaliaus Netimero krikštas. M. A. Polonio freska Pažaislyje

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos leidinys „Varpas“ 2006 metų rugsėjo mėnesį pateikė skaitytojams inžinieriaus iš JAV Rimanto Kunčo-Žemaitaičio rašinį, analizuojantį Lietuvos krikšto klausimą. Autorius istoriniais faktais argumentuodamas Lietuvos krikšto datą nukelia nuo Jogailos prie Mindaugo krikšto datos. Tačiau ar šią datą turime laikyti Lietuvos krikšto data? Šis inžinieriaus straipsnis turėjo paskatinti susidomėti tikrąja Lietuvos krikšto data Lietuvos istorikus, Bažnyčios hierarchus, tūkstantmečio minėjimo komisiją, nes iš tikrųjų anuomet gimė krikščioniška Lietuvos valstybė, dėl to buvo paminėtas Lietuvos vardas.

Tyrumo sklidini stačiatikių balsai

Bronius VERTELKA

Iš kairės: Liubov Krasauskienė, kun. Aleksejus Smirnovas, jo žmona Marija ir Andrejus Šiškinas

Panevėžio stačiatikių Kristaus Prisikėlimo cerkvės choro profesionalumą buvo galima vertinti jam giedant ekumeninėse pamaldose, pernai vykusiose Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Neliko abejingų choristų balsams.

Choro regentė (vadovė) Marija Smirnova pasakojo: stačiatikių bendruomenė retėja, o norinčių ir galinčių giedoti – vis mažiau ir mažiau. Pasimelsti į cerkvę ateina 30–50 tikinčiųjų. Prieš devynerius metus, M. Smirnovai atvykus gyventi į Panevėžį, choras neturėjo savo vadovo. Ji pradėjo nuo paprasčiausių giesmių. Dirbo daug.

Greta kitos trapios širdies

Eglė Perednytė

Kursų „Ieškau darbo“ Palaimintojo J. Matulaičio namuose dalyviai

Išgyventi bendrystės džiaugsmą, Dievo artumą, sustiprinti pasitikėjimą savimi, pasiruošti darbo paieškai – patirtys, kuriomis buvau apdovanota kursuose „Ieškau darbo“, vykstančiuose Kaune, Palaimintojo J. Matulaičio namuose.

Šio projekto vadovės – Edita Gailiūtė ir Kristina Laučiūtė. Savo įžvalgomis tema „Darbas ir aš“ dalinosi dr. Irena Eglė Laumenskaitė. Psichologas Timas Petraitis pasakojo apie psichologines krizes ir virsmus. Apie darbo paiešką kalbėjo verslo konsultantas Nerijus Šėža. Ses. Viktorija Plečkaitytė MVS vedė rekolekcijas. Su psichologe Jurgita Ščiukaite bendravome ne tik grupėje – galėjome susitikti ir asmeniniams pokalbiams, o ieškantiems atsakymų į dvasinius klausimus buvo galimybė pasikalbėti su ses. Nijole Elsteryte MVS.

Bažnytinės teisės sąvadas – ir lietuviškai

Išspausdintas ir pradedamas platinti pirmasis lietuviškas Kanonų teisės kodekso leidimas. Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartyje Dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų ir Lietuvos įstatymuose numatyta, jog Bažnyčia tvarkosi pagal Kanonų Teisę. Maža to, Valstybė pripažįsta tuos kanoninius aktus ir Bažnytinio Tribunolo (teismo) sprendimus, kurie sukelia civilinius padarinius – bažnytinių juridinių asmenų steigimą, tikybos mokytojų skyrimą, santuoką, jos paskelbimą negaliojančia ir kt. Taigi tam tikrais atvejais ir tam tikra apimtimi Kanonų teisės kodeksas (lot. Codex Iuris Canonici) Lietuvoje veikia ir yra taikomas drauge su Valstybės teise. Todėl jo vertimas į lietuvių kalbą yra svarbus ne tik Bažnyčiai, bet ir Lietuvos teisininkų bendruomenei, studentijai, valstybės institucijoms.

Stiprūs kaulai gelbsti žiemą

Genovaitė Baliukonytė

Gydytoja Violeta Lenkauskienė

Žiemą slidūs keliai, padidėjęs pavojus paslysti ir pargriūti. Jei parkrinta jaunas žmogus, tai dažniausiai įsigyja tik vieną kitą mėlynę, o vyresniam kyla didelis pavojus, nes kaulas gali lūžti arba skilti, ypač, jei sergama kaulų išretėjimu (išakijimu). Ši negalia kankina ne vieną 60 metų amžiaus slenkstį perkopusį žmogų. Nors senatvėje šia liga serga ir vyrai, tačiau moterys nuo jos kenčia dažniau. Joms kaulai sparčiau išakija ir dažniau lūžta jau po menopauzės. Kaip galima sustabdyti ir atitolinti kaulų išretėjimo procesą, papasakoti sutiko Kauno Šilainių poliklinikos bendrosios praktikos gydytoja Violeta Lenkauskienė.