Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Teisėtvarka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Telefoniniai pokalbiai, arba Kodėl teisėjai yra išskirtinė kasta

Buvęs Kauno miesto vicemeras Kęstutis Kriščiūnas

Skaitau ir analizuoju du naujausius Kauno įvykius, susijusius su STT darbu. Pirmas – sulaikytas Kauno vicemeras ir keli savivaldybės įmonių vadovai. Vicemerui Kęstučiui Kriščiūnui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba. Teismas pritaikė kardomąją priemonę – leido jį suimti vienam mėnesiui, ir šis žmogus jau nebe vicemeras. Nekeliu klausimo, įtariamasis kaltas ar ne, tegul išsiaiškins teismas, bet stebina tarnybų uolumas tiriant šią bylą. Byloje, kuri jau viešai žurnalistų aptarinėjama, minimi trys epizodai: vienas, kad kalbant telefonu, įtariamasis neva darė poveikį vienam iš įmonių vadovų, kad padėtų suremontuoti butą kitai įtariamajai; antras ir trečias, kad STT klausydama pokalbių esą nugirdo, jog vicemeras tariamai darė poveikį dar vienos įmonės vadovui, kad pastarasis padėtų suremontuoti vicemero asmeninį automobilį. Abiejų įmonių vadovai – buvusio vicemero kaimynai, todėl pokalbių tarp šių asmenų įvardijimas poveikiu gali būti ne visai pamatuotas. Tai spręs teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, tačiau žmogus už grotų ir jo politinė karjera sugadinta jau dabar. Noriu akcentuoti ir tai, ką prokuratūra ir STT bei skandalų besivaikanti žiniasklaida vengia įvardyti ar pamini tik probėgšmais – įtarimuose pateikiami esą neteisėtai savivaldybės lėšomis apmokėto remonto skaičiai tėra dviejų trijų tūkstančių litų ribose. Įtarimai grindžiami telefoniniais pokalbiais, todėl keista, kad tokiai „sudėtingai“ bylai ištirti būtina žmogų visam mėnesiui sodinti už grotų. Kyla klausimas, ar tikrai norima išsiaiškinti ir išspręsti bylą, ar tik garsiai ir demonstratyviai patraukti iš kelio kažkam neįtikusį žmogų. Kaip tarybiniais laikais uždaromas į daboklę tol, kol prisipažins tai, ko reikia. Gal bandoma ne tik išstumti iš posto, politikos, bet ir sutrypti kaip žmogų, kad tikrai neatsitiestų? O STT, prokuratūrai tai – dar ir puiki proga pasireklamuoti?

Antrasis Kaune garsiai nuskambėjęs įvykis – STT pasiklausė teisėjų pokalbių telefonu, ir keturi teisėjai savo noru išėjo iš darbo, penktojo likimas spręsis po atostogų Australijoje, kurių išvyko jau po skandalo. Paprastam piliečiui paskaičius spaudą įtarimai atrodo labai panašūs – esą naudodamiesi savo tarnybine padėtimi piktnaudžiavo tarnyba, telefonu prašė vieni kitų lengvatų, galimai siekdami padaryti poveikį bylos eigai, nutarčiai ar net nuosprendžiui. Apie sumas, kuriomis galimai sumažėjo užtartųjų baudos ar kokių kitų lengvatų sulaukė, visuomenei net nepaviešinta. Situacija lyg ir vienoda – kol kas tik įtarimai, STT kažką galbūt išgirdo, ir teismas įvertins ką išgirdo, įtarimai pagal tą patį straipsnį (piktnaudžiavimas tarnyba), tad kodėl šiuo atveju STT teisėjų nesulaiko, neuždeda antrankių visiems matant, neiškelia jiems baudžiamųjų bylų, kiti teismai neįmeta jų į daboklę, kad nebedarytų poveikio kitiems pareigūnams bei teisėjams ir netrukdytų ištirti bylų? Kodėl šie teisėjai, lyg išskirtinės kastos atstovai, išdidžiai atsistatydina ir lieka su visomis lengvatomis, neapjuodintais vardais ir nesugadintais CV (gyvenimo aprašymais)? Prezidentės teisės patarėja paaiškino, kad atsistatydinti šiuo pagrindu Prezidentė leidusi, kadangi įvertino kaip nuoširdų apgailestavimą. O kur finansinės žalos atlyginimas valstybei, jei nepagrįstai sumažintos baudos? Kodėl nereiškiami kaltinimai, jog padaryta didelė neturtinė žala valstybei, galimai pakirstas pasitikėjimas teismine valdžia ir jos nepriklausomumu, teisinės valstybės pagrindu? Piktnaudžiavimas tarnyba juk yra sunkus nusikaltimas. O gal yra skirtumas tarp įtarimų paprastam valdininkui ir teisėjo piktnaudžiavimo tarnyba? Iki šiol galvojau, kad prieš įstatymą visi lygūs, bet atrodo, kad yra lygesnių. Beje, kaip pilietis, suprantu, jog darbdavio, įdarbinusio be darbo sutarties kepėją ar valytoją, nereikėtų bausti maksimalia bauda, nes jis juk davė darbuotojui darbo, bet tokių skirtumų tarp paprastų mirtingųjų ir teisėjų atsakomybės, kai įtarimai net nereiškiami ir netiriami, negaliu suprasti.

Grįžkime prie pirmosios bylos ir suėmimo, kaip griežčiausios ir žmogaus teises labiausiai pažeidžiančios kardomosios priemonės, taikymo pagrindų. Nagrinėjant buvusio Kauno vicemero apeliaciją dėl suėmimo taikymo, jis viešai atsistatydino, pareiškė, kad jau nebeturi jokių pareigų ir net teoriškai nebegali daryti įtakos jokiems pavaldiniams ar liudytojams. Be to, asmuo izoliuotas nuo visuomenės jau 14 dienų, tačiau ar kas nors buvo padaryta per tas dienas? Nieko naujo teismui nepateikta. Nejučiomis į galvą lenda holivudiniai filmai su griežtuoju JAV teisėju, kuris paklaustų – „Turite ką nors nauja, tai dėkite ant stalo, o jei tik kalbate, tai gal reiktų pagalvoti apie savo kompetenciją?“ Mat, STT seka kelis mėnesius, klausosi pokalbių, filmuoja, demonstratyviai suima ir pareiškia įtarimus, o tada keletą savaičių nesugeba pasiimti kažkokių įkalčių. Na, bet Lietuvoje reikia šou – įkalinti žmogų dar nesulaukus teismo nuosprendžio. Dabar jau pradedu galvoti ir įtarti, kad tai specialiai surežisuotas šou ir susidorojimo tęsinys – greičiausiai lauks, kol baigsis mėnesio suėmimas, o tada, kad galutinai pribaigtų, išmes dar kažkokių „faktelių“, kurių jau kaip ir pamesta dėl intrigėlės viešajai nuomonei formuoti. Toje pačioje viešojoje erdvėje nuolat skaitau, kad jau iš kažkurios tarnybos žurnalistams nutekinta informacija su lyg ir nekaltu teiginiu – „tyrėjai prasitarė“, kad įtariamųjų ratas išaugs iki septynių, kad dar lyg ir yra kažkokios padangos ir t.t. Tik klausimas – kodėl tai, kas pateikiama viešajai erdvei, kažkodėl nepateikiama teismui? Ir kodėl teismas leidžia taip elgtis STT ir Kauno prokuratūrai? Pabrėžiu – nekeliu klausimo,  kaltas K. Kriščiūnas ar nekaltas, tegul tai nustato teismas, kai nagrinės bylą iš esmės. Tik klausiu, kokio teisingumo galima tikėtis Lietuvoje, tiksliau, šiuo atveju Kauno teismuose, jei čia yra galimai „kabinetinius“ santykius užmezgusių, politikuojančių, kuriančių partijas, žemesnėmis nei rinkos kainomis išsipirkusių tarnybinius butus, pasiėmusių didžiules paskolas teisėjų. Apie pastaruosius šviesios atminties advokatas K. Čilinskas yra pasakęs, kad tokie teisėjai yra labiau pažeidžiami, nes, anot jo, „jie yra arba gali būti priversti ieškoti papildomų pajamų“. Kas galėtų paneigti, kad tokiems teisėjams sudėtinga būti nepriklausomiems, drąsiems ir tinkamai dirbti teisėjo darbą?

Teismas leido suimti ir laikyti izoliatoriuje trijų mažamečių vaikų tėvą, kuriam pareikšti tik įtarimai, net nesvarstydamas kitų skunde prašomų kardomųjų priemonių – registravimosi policijoje, bendravimo apribojimo, namų arešto.

Pats procesas nuo pirmos dienos paverstas šou, teismas net nesant būtinybės pagal procedūras užsakinėja konvojų, veža įtariamąjį į teismą nutarties išklausyti, teismo darbuotoja pakviečia užeiti visus norinčius „fotosesijai“. Čia teisingumas ar teisingumo šou? O gal čia noras įbauginti kitus „nepaklusniuosius“ – žiūrėkite, štai kas jums bus, jei per daug domėsitės, jei nepaklusite kam reikia. O kas nutinka Lietuvos Respublikos pareigūnams, kurie pradeda domėtis nešvariais viešaisiais pirkimais? Tuoj pat patys sukompromituojami kaip ministras D. Kreivys, kaip bandymas tą patį padaryti su VPT vadovu Ž. Plytniku, jau nekalbant apie šviesios atminties pulkininką V. Pociūną.

Dabar svarbiausias klausimas – koks visgi ryšys tarp STT ir teismų? Ar gali institucija, šiuo atveju STT, vykdanti tyrimus ir įtariamiesiems, ir bausmių ar kardomųjų priemonių skyrėjams, t.y. teisėjams, tinkamai atlikti šias besikertančias funkcijas? Kas galėtų paneigti, kad STT jau turi kažkokios „medžiagos“ ir kitiems teisėjams, ir tada šie teisėjai tegirdi tik STT ar prokuratūros norus ir argumentus? Ar nėra konflikto, kad ta pati institucija, vienu metu seka, klausosi ir Kauno valdininkų, ir teisėjų? Ar toks teismas bus objektyvus, nepriklausomas ir teisingas?

Lietuvos Respublikos teismai galėtų domėtis ir Europos šalių praktika – visgi esame ES valstybė, jau daugiau nei 20 metų nebe sovietinė, ačiū Dievui. Ir Lietuvos žmonių reikalavimai Lietuvos teismams yra kiti – ne sužlugdyti žmogų, o nustatyti byloje tiesą, paskirti teisingą bausmę, jei kaltas. Kardomąsias priemones skirti tik pagal paskirtį, t.y. neteisėtam poveikiui bei naujiems nusikaltimams užkardyti, o priemonė turi būti adekvati ir pakankama. Kas atsakys, jei įtarimai nepasitvirtins? Kas kompensuos ir atlygins nuostolius, sutryptą garbę? Vėl Lietuvos valstybė iš visų mokesčių mokėtojų pinigų? Ir kodėl Didžiojoje Britanijoje įtariamiems milijardines sumas pasisavinus ar iššvaisčius bankininkams net paretinama registracija policijoje, kadangi trukdo verslui ar kenkia sveikatai, kodėl Italijoje laivą ir žmones pražudęs ir galimai kaltas kapitonas sėdi namų arešte? Todėl, kad jie tik įtariamieji ir todėl, kad tikrose demokratinėse šalyse gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės. Ar verta įtariamiesiems banko pinigų pasisavinimu grįžti į Lietuvą ir tikėtis teisingumo? Kaip britų teismas įvertins galimybę tikėtis teisingo teismo Lietuvoje? Ar neatsisuka pernelyg didelis Lietuvos teismų, specialiųjų tarnybų „uolumas“ vėliau prieš pačią Lietuvą? Ar galime pasitikėti sistema, kuri baudžia, jeigu sau ji tokia atlaidi?

Tomas Kriščiūnas,
suimtojo Kęstučio Kriščiūno brolis

Vilnius

Redakcijos prierašas. Šis suimtojo buvusio Kauno vicemero Kęstučio Kriščiūno brolio laiškas suprantamas. Kaip išsiaiškinome, K. Kriščiūnas, nors ir būdamas socialdemokratas, anksčiau yra dirbęs Kauno slaugos ligoninės kontrolės komisijoje, buvo vienas iš nedaugelio Kauno savivaldybės žmonių, aktyviai rėmusių karitatyvines Bažnyčios iniciatyvas. Bendraujant paliko sąžiningo, kitų vargams neabejingo žmogaus įspūdį. Kriščiūnų šeima laikosi katalikų tikėjimo. Be abejo, kaip ir Kęstučio brolis bei šeima pripažįsta, kaltumo ar nekaltumo klausimus turi spręsti teismas. Svarbu, kad teistų teisingai, nes žinome, kokia įvairiasluoksnė yra dabartinės mūsų teisėsaugos kokybė... Spausdindami šį straipsnį, nesiimame nei teisinti, nei kaltinti. Tai paprasčiausiai yra nuomonė apie pačių teisėtvarkos procesų skaidrumą, kuris daugelyje sričių visuomenei kelia pagrįstų abejonių...

© 2012 „XXI amžius“