Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Teisėtvarka

Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija

Kelionės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Evangelizacija ligonių sielovadoje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI, lankydamasis Romos Kūdikėlio Jėzaus katalikiškoje vaikų ligoninėje, kalbasi su mažaja ligone

Tikėjimas veda į išgelbėjimą

Popiežiaus Benedikto XVI kreipimasis artėjančiai Pasaulinei ligonių dienai, kuri Katalikų Bažnyčioje jau 20-ąjį kartą bus celebruojama vasario 11-ąją, per Lurdo Dievo Motinos Ligonių Globėjos liturginį minėjimą, parašytas naujosios evangelizacijos ir jo paskelbtų Tikėjimo metų dvasioje. Pats Šventasis Tėvas tame kreipimesi nurodo, kad jo parinkta tema „Kelkis ir eik! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“ (Lk 19, 17) norėta priminti apie „ateinančius Tikėjimo metus, prasidedančius 2012 m. spalio 11-ąją ir teikiančius tinkamą bei vertingą progą iš naujo atrasti tikėjimo jėgą ir grožį, giliau pažinti jo turinį ir liudyti jį kasdieniniame gyvenime“.

Paminėjo Palaimintąjį Jurgį Matulaitį

Šv. Mišios Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Bazilikoje

Sausio pabaigoje sukako 85-eri metai, kai arkivyskupas Jurgis Matulaitis iškeliavo į Amžinojo Tėvo namus, bei 25-eri metai, kai palaimintasis popiežius Jonas Paulius II arkivyskupą Jurgį paskelbė palaimintuoju. Todėl Lietuvos vyskupai 2012 metus paskelbė Palaimintojo Jurgio Matulaičio metais, siekdami, kad ne tik Lietuvos, bet ir kitų kraštų katalikai susipažintų su jo gyvenimu, mokymu bei asmenine ištikimybe Bažnyčiai.

Tegul liejasi dėkojimas Dievui

Kun. Vytenis Vaškelis

Kaip dieviškas dorybes – tikėjimą ir viltį – pranoksta meilė (1 Kor 13, 13), taip Viešpaties garbinimas ir Jam dėkojimas yra kur kas vertingesni dalykai nei prašymo maldos. Šio sekmadienio antrajame skaitinyje apaštalas Paulius tikinčiuosius kviečia visa dėkingai daryti didesnei Dievo garbei (1 Kor 10, 31).

 Dėkojimo viršūnė yra Eucharistijos šventimas. Pagal katekizmą, „Eucharistija yra padėkos auka Tėvui, pašlovinimas, kuriuo Bažnyčia parodo dėkingumą Dievui už visas Jo geradarybes, už visa, ką Jis yra įvykdęs kurdamas, atpirkdamas ir pašventindamas. Eucharistija pirmiausia reiškia „dėkojimą“. Eucharistija taip pat yra šlovinimo auka, kuria Bažnyčia teikia Dievui garbę visos kūrinijos vardu. Ši šlovinimo auka yra galima tik per Kristų: Jis vienija tikinčiuosius su savimi, su savuoju šlovinimu ir užtarimu; tokiu būdu šlovinimo auka Tėvui yra aukojama per Kristų ir su Juo, kad būtų Jame priimta“.

Medininkų žudynių byloje labiausiai nepasitikima Tomo Šerno parodymais?

Gintaras Visockas

Medininkų tragedijoje sunkiai sužeistas Tomas Šernas vėliau tapo evangelikų reformatų kunigu, tačiau prokurorai byloje jo duotais parodymais, atrodo, nepasitiki

Kaip besvarstytume, Medininkų žudynių byloje yra per daug dviprasmybių ir nelogiškumų. Apie kai kurias, pečiais gūžčioti verčiančias, Lietuvos Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apygardos teismo išvadas „XXI amžius“ jau rašė. Skelbdami savo išvadas visuomet stengėmės būti atsargūs. Nuolat klausdavome: o gal tokiose sudėtingose, painiose bylose, kur neabejotinai įsipainiojusios ir Rusijos slaptosios tarnybos, neįmanoma išvengti keistenybių? Juk šiandieninę Rusiją vargu ar dera laikyti valstybe, kuri mums nuoširdžiai padeda ieškoti tikrųjų žudikų. Tad pritariame nuostatai, esą į kiekvieną buvusio sovietinio draugovininko, omonininko ar desantininko liudijimą žvelgti privalu atsargiai, nepatikliai.

Telefoniniai pokalbiai, arba Kodėl teisėjai yra išskirtinė kasta

Buvęs Kauno miesto vicemeras Kęstutis Kriščiūnas

Skaitau ir analizuoju du naujausius Kauno įvykius, susijusius su STT darbu. Pirmas – sulaikytas Kauno vicemeras ir keli savivaldybės įmonių vadovai. Vicemerui Kęstučiui Kriščiūnui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba. Teismas pritaikė kardomąją priemonę – leido jį suimti vienam mėnesiui, ir šis žmogus jau nebe vicemeras. Nekeliu klausimo, įtariamasis kaltas ar ne, tegul išsiaiškins teismas, bet stebina tarnybų uolumas tiriant šią bylą. Byloje, kuri jau viešai žurnalistų aptarinėjama, minimi trys epizodai: vienas, kad kalbant telefonu, įtariamasis neva darė poveikį vienam iš įmonių vadovų, kad padėtų suremontuoti butą kitai įtariamajai; antras ir trečias, kad STT klausydama pokalbių esą nugirdo, jog vicemeras tariamai darė poveikį dar vienos įmonės vadovui, kad pastarasis padėtų suremontuoti vicemero asmeninį automobilį. Abiejų įmonių vadovai – buvusio vicemero kaimynai, todėl pokalbių tarp šių asmenų įvardijimas poveikiu gali būti ne visai pamatuotas. Tai spręs teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, tačiau žmogus už grotų ir jo politinė karjera sugadinta jau dabar. Noriu akcentuoti ir tai, ką prokuratūra ir STT bei skandalų besivaikanti žiniasklaida vengia įvardyti ar pamini tik probėgšmais – įtarimuose pateikiami esą neteisėtai savivaldybės lėšomis apmokėto remonto skaičiai tėra dviejų trijų tūkstančių litų ribose. Įtarimai grindžiami telefoniniais pokalbiais, todėl keista, kad tokiai „sudėtingai“ bylai ištirti būtina žmogų visam mėnesiui sodinti už grotų. Kyla klausimas, ar tikrai norima išsiaiškinti ir išspręsti bylą, ar tik garsiai ir demonstratyviai patraukti iš kelio kažkam neįtikusį žmogų. Kaip tarybiniais laikais uždaromas į daboklę tol, kol prisipažins tai, ko reikia. Gal bandoma ne tik išstumti iš posto, politikos, bet ir sutrypti kaip žmogų, kad tikrai neatsitiestų? O STT, prokuratūrai tai – dar ir puiki proga pasireklamuoti?

Kovojančios Lietuvos Vasario 16-osios Deklaracija

Memorialas 1949 m. vasario 16 d. paskelbtos LLKS Tarybos Deklaracijos ir jos signatarų atminimui

Vasario 16-ąją, minėdami 1918 metais Lietuvos Tarybos pasirašytą Lietuvos nepriklausomybės aktą, švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Istorijos vingiai lėmė, kad po 31-erių metų, 1949 m. vasario 16 d., Radviliškio rajone, Minaičių kaime, Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje buvo priimtas taip pat valstybinės reikšmės dokumentas – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracija. Šis tuo metu vienintelės teisėtos Lietuvos valdžios dokumentas nuožmios sovietinės okupacijos sąlygomis skelbė siekį atkurti nepriklausomą parlamentinę Lietuvos Respubliką, ir iš šių dienų žvelgiant, sujungė 1918-ųjų ir 1990-ųjų Lietuvą. Taigi, artėjant ypač reikšmingai datai, primename LLKS Tarybos 1949 metų vasario 16-osios Deklaracijos ištakas ir priėmimo aplinkybes.

Nepavargstantis kunigas

Kun. Petras Tavoraitis prie Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčios

Ukmergės Švč. Trejybės parapijoje jau dvylika metų dirba kun. Petras Tavoraitis,  kitais metais minėsiantis kunigystės 65 metų sukaktį. Kunigystės sakramentą jis priėmė dar žiauriaisiais Stalino laikais (1948-aisiais), o pastoracinį darbą dirbti teko esant įvairiems politiniams režimams. P. Tavoraitis gimė 1924 m. rugsėjo 20 dieną Aukštaitijoje, Obelių parapijos Pakraunių kaime. Katalikiškų tradicijų šeimoje augęs būsimasis kunigas buvo vyriausias iš trijų sūnų. Patarnavimas Obelių Šv. Onos bažnyčioje paskatino stoti mokytis į Vytėnų saleziečių vienuolyno gimnaziją, netoli Jurbarko, kuriai vadovavo pirmasis salezietis Lietuvoje kun. Antanas Skeltys. 1944 metų rudenį P. Tavoraitis įstojo į Kauno kunigų seminariją ir 1948 metų spalio 31 dieną drauge su 37 kurso bendramoksliais Kauno Arkikatedroje Bazilikoje gavo kunigo šventimus. Pirmoji parapija, kurioje ėjo vikaro pareigas, buvo Raseiniuose, paskui dešimt metų buvo Pabaisko Švč. Trejybės bažnyčios klebonas.

Laimingumo kriterijai neblėsta

Linas ŠALNA

Prieš metus atlikus ES socialiniam klimatui skirtą „Eurobarometro“ apklausą, išryškėjo dideli šalių skirtumai – labiausiai savo padėtimi patenkinti Šiaurės valstybių ir Nyderlandų gyventojai. Pagal apklausos duomenis, 2011 metų pradžioje Lietuvoje padaugėjo gyventojų, patenkintų savo gyvenimu. Net 56 proc. tvirtino, kad yra laimingi, rezultatai tokie patys, kaip ir prieš prasidedant krizei. Žemiausias pasitenkinimo gyvenimu rodiklis buvo 2010 metų pavasarį – tuomet į šį klausimą teigiamai atsakė kas antras apklaustasis. Tačiau reikia įvertinti tai, kad apklausa Lietuvoje atliekama dar prieš prasidedant šildymo sezonui. Statistinis europietis gerokai laimingesnis už lietuvį. Trečius metus iš eilės į klausimą, ar jaučiasi patenkinti savo gyvenimu, teigiamai atsako 78 proc. europiečių. Labiausiai ES savo gyvenimu nepatenkinti 2011 metų pavasarį teigė bulgarai, portugalai, rumunai, graikai ir vengrai. Ilgai šiame penketuke figūravusios Lietuvos tada nebeliko: mus išstūmė graikai arba portugalai. Labiausiai gyvenimu patenkinti Danijos, Liuksemburgo, Švedijos, Nyderlandų ir Suomijos gyventojai. Vidutiniškai europiečiai būstui išleidžia penktadalį (20 proc.) disponuojamų pajamų. Vadinasi, jei vidutinis atlyginimas Lietuvoje „į rankas“ siekia 1 300 litų, tai būtų apie 260 litų viskam, kas susiję su butu – nuo nuomos, paskolos iki remonto ir šildymo. Tačiau realiai žiemos metu išlaidos būstui padidėja iki 1000 ir daugiau litų. Kaip lietuvis jaučiasi tada, kai maistui lieka pora šimtų litų ar dar mažiau, o kultūrinėms priemonėms – nė lito? Kokybišku gyvenimu tai pavadinti būtų sunku.