2012 m. vasario 10 d.    
Nr. 6
(1981)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Laimingumo kriterijai neblėsta

Linas ŠALNA

Prieš metus atlikus ES socialiniam klimatui skirtą „Eurobarometro“ apklausą, išryškėjo dideli šalių skirtumai – labiausiai savo padėtimi patenkinti Šiaurės valstybių ir Nyderlandų gyventojai. Pagal apklausos duomenis, 2011 metų pradžioje Lietuvoje padaugėjo gyventojų, patenkintų savo gyvenimu. Net 56 proc. tvirtino, kad yra laimingi, rezultatai tokie patys, kaip ir prieš prasidedant krizei. Žemiausias pasitenkinimo gyvenimu rodiklis buvo 2010 metų pavasarį – tuomet į šį klausimą teigiamai atsakė kas antras apklaustasis. Tačiau reikia įvertinti tai, kad apklausa Lietuvoje atliekama dar prieš prasidedant šildymo sezonui. Statistinis europietis gerokai laimingesnis už lietuvį. Trečius metus iš eilės į klausimą, ar jaučiasi patenkinti savo gyvenimu, teigiamai atsako 78 proc. europiečių. Labiausiai ES savo gyvenimu nepatenkinti 2011 metų pavasarį teigė bulgarai, portugalai, rumunai, graikai ir vengrai. Ilgai šiame penketuke figūravusios Lietuvos tada nebeliko: mus išstūmė graikai arba portugalai. Labiausiai gyvenimu patenkinti Danijos, Liuksemburgo, Švedijos, Nyderlandų ir Suomijos gyventojai. Vidutiniškai europiečiai būstui išleidžia penktadalį (20 proc.) disponuojamų pajamų. Vadinasi, jei vidutinis atlyginimas Lietuvoje „į rankas“ siekia 1 300 litų, tai būtų apie 260 litų viskam, kas susiję su butu – nuo nuomos, paskolos iki remonto ir šildymo. Tačiau realiai žiemos metu išlaidos būstui padidėja iki 1000 ir daugiau litų. Kaip lietuvis jaučiasi tada, kai maistui lieka pora šimtų litų ar dar mažiau, o kultūrinėms priemonėms – nė lito? Kokybišku gyvenimu tai pavadinti būtų sunku.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija