|
Atsinaujinimo diena
Kodėl šiandien renkuosi krikščionybę?
Sausio 29 dieną, sekmadienį, Kaune vyko pirmoji šiemet Atsinaujinimo diena. Jos dalyviai įvairaus amžiaus, ypač daug buvo jaunų žmonių, nepabūgusių žiemos speigų ir suvažiavusių iš toliausių Lietuvos regionų. Šįkart jie vos tilpo viešbučio Park Inn konferencijų salėse.
Atsinaujinimo dienos rengėjai katalikų bendruomenė Gyvieji akmenys pradėti metus pakvietė gilinantis į pamatinį išgyvenamo tikėjimo ir krikščioniškojo apsisprendimo klausimą: Kodėl šiandien renkuosi krikščionybę? Renginio moto buvo parinkta Šventojo Tėvo Benedikto XVI mintis (knyga Pasaulio šviesa): Vyksta dviejų dvasinių pasaulių, tikėjimo ir sekuliarizmo, susidūrimas. Kokias modernybės formas tikėjimas gali ir turi pasisavinti ir kam priešintis? Pirmiausia turime stengtis, kad žmonės iš akių neišleistų Dievo, kad pažintų lobį, kurį turi, ir patys savo tikėjimo jėgomis stotų į diskusiją su sekuliarizmu bei mokėtų atskirti dvasias. Šis milžiniškas procesas yra tikroji, didžioji šios valandos užduotis (p. 64). Šioje krikščioniškos bendrystės šventėje, džiugiai visiems drauge pašlovinus Viešpatį, buvo išklausytos dvi konferencijos renginio tema. Jas vedė garbūs svečiai apaštališkasis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Luigi Bonazzi ir kun. Arūnas Peškaitis OFM. Kaip įprasta Atsinaujinimo dienose, atskiros programos po pietų buvo skiriamos vaikams ir jaunimui, kurias vesti padėjo jaunieji Gyvųjų akmenų talkininkai. Arkivysk. L. Bonazzi kalbėjo apie laisvės iššūkius, o užtarimo maldai ir įvadui Kaip galiu būti pripildytas Šventosios Dvasios? vadovavo Gyvieji akmenys bei Vidinio išgydymo komanda. Atsinaujinimo dienos kulminacija buvo renginio pabaigoje švenčiama Eucharistija, vadovaujama Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus.
Užtikrinu jus, kad Jėzus yra tarp mūsų. Ir tai yra svarbiausia, sakė arkivysk. L. Bonazzi, sveikindamas įkvėptai šlovinusius renginio dalyvius ir pradėdamas konferenciją Krikščioniškojo tikėjimo širdis. Apaštališkasis nuncijus priminė, kur slypi krikščioniškojo gyvenimo paprastumas ir konkretumas, remdamasis popiežiaus Benedikto XVI mintimis: pirma, prisikėlusio Jėzaus susitikimas sekmadienio šv. Mišiose; antra, kasdienis bendravimas su Dievu maldoje; trečia, laikymasis kelrodės Dešimties Dievo įsakymų. Bet, kaip sakyta konferencijoje, krikščionis gali būti uolus sekmadienio Mišių, piligriminių kelionių, adoracijų dalyvis, deja, tuo pat metu būti toli nuo krikščioniškojo gyvenimo širdies. O ji tai tikėjimas Dievo meile kiekvieną akimirką, kiekvienoje savo gyvenimo situacijoje. Tačiau šitaip tikėti žmogui kliudo kančios ir skausmo patirtys, kai jis jaučiasi Dievo apleistas, užsidaro savyje, nebemyli nei savęs, nei to, kas jam atsitinka, žmogus nebetiki Dievo meile. Konferencijoje drąsinta: juk Jėzus, kančios ir skausmo Vyras, savo kančia jau pasiėmė mūsų kančias, atėjo į visą žmogaus gyvenimą, į kiekvieną jo sunkumą, savo kančią sujungė su meile, ir taip kančia tapo gyvybės vieta. Arkivysk. L. Bonazzi vaizdžiai aptarė krikščionišką džiaugsmą, pavadindamas jį krikščionio drabužiu ir teigdamas jį kylant iš tikėjimo Dievo meile. Tai ir patirtis, ir dar labiau malonė, sakė ganytojas, ragindamas melsti, kad Viešpats atvertų akis savo meilei ir kad krikščionys mokytųsi taip mylėti mylėti visus ir mylėti pirmi.
Kun. A. Peškaitis OFM kalbėjo tema Kas nesuderinama su krikščionybe?, paliesdamas ir naujojo okultizmo apraiškas. Ne nuodėmės (nes yra atleidžiamos), pasak prelegento, pirmiausia nedera krikščionims. Su krikščionybe nedera galios žaidimai, kuriais siekiama priversti kitus elgtis taip, kaip mes norime. Šiandien, pasak kun. A. Peškaičio, matome, kaip vaizdžiai reklamos žaidžia žmogaus emocijomis, manipuliuoja jo noru būti galingam, pasiekti sėkmę. Naudotis savo galia, manipuliuoti kitais yra gundomi ir krikščionys. Žaisti šiuos galios žaidimus, kaip sakyta konferencijoje, tai norėti Dievą padaryti savo žemiškojo horizonto dalimi, sutapatinti jį su kūriniu. O juk Dievas yra daugiau negu mes, jis visos mūsų būties šaltinis. Galios siekimu paremtos ir magijos, okultizmo praktikos, kurios, kaip atkreipė dėmesį kun. A. Peškaitis, būna pridengiamos krikščioniška frazeologija ir gražiais harmonijos, dvasinio tobulėjimo, sveikatos žodžiais. Pasak prelegento, šiandienai būdinga stabmeldystės forma yra tuščiagarbiškumas, kai savo įvaizdžiu siekiama būti reikšmingais ir įveikti kitus, mažiau įtakingus, turtingus. Kristus ateina sugriauti galios žaidimų. Galia ir jos žaidimai žus. Baisu, kad mes nežūtume drauge, sakė kun. A. Peškaitis, linkėdamas būti ne galios žaidėjais, bet meilės piligrimais vis labiau meilės stokos šalčiu dvelkiančioje visuomenėje.
Baigus popietinius užsiėmimus ir Atsinaujinimo dienos dalyviams vėl suėjus draugėn švęsti Eucharistijos, katechezėje visus sveikinęs kun. Kęstutis Kėvalas sakė, jog šiandien netikėjimas labiausiai reiškiasi neviltimi. Visi padrąsinti renkantis prie Dievo stalo nebijoti jo prašyti, leistis jo veikimu būti pastiprintiems, iš naujo sakyti jam taip.
Eucharistijai vadovavęs arkivyskupas S. Tamkevičius SJ jos pradžioje ragino savo gyvenimo ir tikėjimo kelionei melsti Viešpatį tokios gelmės, kokią išgyveno šiemet minimas mūsų Palaimintasis Jurgis Matulaitis. Savo homilijoje arkivyskupas atkreipė dėmesį, jog panašiai kaip sekmadienio Evangelijoje apsėstasis Kafarnaumo sinagogoje šaukia Jėzui: Ko tau iš mūsų reikia?, šiandien daugybė balsų šaukia: Bažnyčia, ko tau iš mūsų reikia? Šiandien Bažnyčia matoma kaip grėsmė moralei, egoizmui, pelno siekimui, ji kaltinama atsilikimu. Bažnyčia, pasak ganytojo, nesiekia ko nors suvaržyti, apsunkinti ji kaip Motina sergsti savo vaikus. Mes renkamės Bažnyčią, nes joje randame patį Kristų. Renkamės Evangeliją, nes ji atsako į giliausius mūsų prigimties troškimus. Renkamės krikščioniškąjį tikėjimą, kurį pasirinko Palaimintasis arkivyskupas Jurgis, nesuskaitoma daugybė Kristaus sekėjų, sakė arkivysk. S. Tamkevičius.
© 2012 XXI amžius
|