Pasikeitimai Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchijoje
Paskirtas naujas Kaišiadorių vyskupijos ordinaras, o Kretingos klebonas tapo vyskupu
|
Vyskupas Jonas Ivanauskas
Kazimiero Dobkevičiaus nuotrauka
|
Vasario 11 dieną įvyko pasikeitimai Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchijoje. Šventasis Tėvas Benediktas XVI priėmė Kaišiadorių vyskupo Juozo Matulaičio atsistatydinimo iš pastoracinio vadovo pareigų prašymą ir naujuoju Kaišiadorių vyskupu paskyrė ligšiolinį Kauno arkivyskupijos augziliarą vyskupą Joną Ivanauską. Taip pat popiežius Benediktas XVI Telšių vyskupu augziliaru paskyrė Tėvą Genadijų Liną Vodopjanovą OFM, suteikdamas jam Quizos vyskupo titulą.
|
Naujų Kardinolų kolegijos narių skyrimas
Mindaugas BUIKA
|
Popiežius Benediktas XVI
uždeda kepurę naujam kardinolui
|
Bažnyčios Senato susitikime dėmesys evangelizacijai Šiuo metu Romoje yra susirinkę aukščiausią bažnytinį titulą turintys hierarchai kardinolai. Jie dalyvauja popiežiaus Benedikto XVI sušauktame suvažiavime, vadinamojoje konsistorijoje. Susitikimo metu per specialiai pritaikytas iškilmingas liturgines apeigas į Bažnyčios Senatu vadinamą Kardinolų kolegiją priimami nauji Šventojo Tėvo paskirti 22 nariai: įvairių Vatikano institucijų vadovai, didžiausių arkivyskupijų ganytojai ir keli teologijai daug nusipelnę vyresnio amžiaus dvasininkai. Po naujų kardinolų skyrimo Kardinolų kolegiją sudarys rekordinis skaičius 213 narių iš 70 pasaulio šalių. Tarp jų yra ir Lietuvos kardinolas Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis. 125 kardinolai yra jaunesni nei 80 metų amžiaus ir kaip elektoriai turi teisę dalyvauti galimuose naujo Popiežiaus rinkimuose (konklavoje).
|
Tiesos bylojimas gyvenimu ir žodžiais
Kun. Vytenis Vaškelis
|
Kiekvienas dieviškos kilmės žodis turi kūrybinę, perkeičiančią ir ugdančią prasmę. Visagalis Dievas galėjo nebyliu būdu, tai yra vien tik Širdies troškimu bei mintimis iš nebūties sukurti pirmąją būtį: dangų ir žemę (Per 1, 1). Tačiau dažniausiai savo svarbiuosius kūrybos sandus Jis palydėdavo tokiais daiktavardžiais ir veiksmažodžiais, kuriuose slypėjo visuotinės ir dinamiškos tiesos bei meilės neprilygstanti galybė. Kai Dievas tarė: Tebūna šviesa, teželdina Žemė augmeniją ir tepagimdo ji visų rūšių gyvūnus, ir padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą (Pr 1, 3 26), visa tai su kaupu įvyko, ir pirmiesiems žmonėms nieko netrūko. Tačiau kai Aukščiausiasis (po žmonių nuopuolio) kreipėsi į Adomą: Kur tu esi? (Pr 3, 9), išgirdo gėdingą pasiaiškinimą. Nuo šiol Adomas, užuot mylėjęs Kūrėją, pradėjo Jo bijoti, ir jo fizinio nuogumo naujas potyris liudijo, kad jis ir jo žmona, per neklusnumo nuodėmę atsiskyrę nuo Dievo, tarsi sugrįžo į nebūties tamsą. Kai jie pažino gera ir pikta (Pr 3, 22), tada ta vidinė blogio ir gėrio priešprieša reiškėsi gero troškimu ir nepajėgumu jį tinkamai iki galo įgyvendinti (Rom 7, 18 20).
|