Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija

Kelionės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Pasikeitimai Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchijoje

Paskirtas naujas Kaišiadorių vyskupijos ordinaras, o  Kretingos klebonas tapo vyskupu

Vyskupas Jonas Ivanauskas Kazimiero Dobkevičiaus nuotrauka

Vasario 11 dieną įvyko pasikeitimai Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchijoje. Šventasis Tėvas Benediktas XVI priėmė Kaišiadorių vyskupo Juozo Matulaičio atsistatydinimo iš pastoracinio vadovo pareigų prašymą ir naujuoju Kaišiadorių vyskupu paskyrė ligšiolinį Kauno arkivyskupijos augziliarą vyskupą Joną Ivanauską. Taip pat popiežius Benediktas XVI Telšių vyskupu augziliaru paskyrė Tėvą Genadijų Liną Vodopjanovą OFM, suteikdamas jam Quizos vyskupo titulą.

Naujų Kardinolų kolegijos narių skyrimas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI uždeda kepurę naujam kardinolui

Bažnyčios Senato susitikime – dėmesys evangelizacijai

Šiuo metu Romoje yra susirinkę aukščiausią bažnytinį titulą turintys hierarchai – kardinolai. Jie dalyvauja popiežiaus Benedikto XVI sušauktame suvažiavime, vadinamojoje konsistorijoje. Susitikimo metu per specialiai pritaikytas iškilmingas liturgines apeigas į Bažnyčios Senatu vadinamą Kardinolų kolegiją priimami nauji Šventojo Tėvo paskirti 22 nariai: įvairių Vatikano institucijų vadovai, didžiausių arkivyskupijų ganytojai ir keli teologijai daug nusipelnę vyresnio amžiaus dvasininkai. Po naujų kardinolų skyrimo Kardinolų kolegiją sudarys rekordinis skaičius – 213 – narių iš 70 pasaulio šalių. Tarp jų yra ir Lietuvos kardinolas Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis. 125 kardinolai yra jaunesni nei 80 metų amžiaus ir kaip elektoriai turi teisę dalyvauti galimuose naujo Popiežiaus rinkimuose (konklavoje).

Tiesos bylojimas gyvenimu ir žodžiais

Kun. Vytenis Vaškelis

Kiekvienas dieviškos kilmės žodis turi kūrybinę, perkeičiančią ir ugdančią prasmę. Visagalis Dievas galėjo nebyliu būdu, tai yra vien tik Širdies troškimu bei mintimis iš nebūties sukurti pirmąją būtį: dangų ir žemę (Per 1, 1). Tačiau dažniausiai savo svarbiuosius kūrybos sandus Jis palydėdavo tokiais daiktavardžiais ir veiksmažodžiais, kuriuose slypėjo visuotinės ir dinamiškos tiesos bei meilės neprilygstanti galybė. Kai Dievas tarė: „Tebūna šviesa, teželdina Žemė augmeniją ir tepagimdo ji visų rūšių gyvūnus, ir padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą“ (Pr 1, 3 – 26), visa tai su kaupu įvyko, ir pirmiesiems žmonėms nieko netrūko. Tačiau kai Aukščiausiasis (po žmonių nuopuolio) kreipėsi į Adomą: „Kur tu esi?“ (Pr 3, 9), išgirdo gėdingą pasiaiškinimą. Nuo šiol Adomas, užuot mylėjęs Kūrėją, pradėjo Jo bijoti, ir jo fizinio nuogumo naujas potyris liudijo, kad jis ir jo žmona, per neklusnumo nuodėmę atsiskyrę nuo Dievo, tarsi sugrįžo į nebūties tamsą. Kai jie pažino gera ir pikta (Pr 3, 22), tada ta vidinė blogio ir gėrio priešprieša reiškėsi gero troškimu ir nepajėgumu jį tinkamai iki galo įgyvendinti (Rom 7,  18 – 20).   

Laisvės troškulys

Linas ŠALNA

Kai 1918 metų vasarį, dar tebesiaučiant kaizerinės Vokietijos kareiviams Lietuvoje ir jiems pralaimint, vėl frontui ir rusų kariuomenei ritantis Lietuvos link, dvidešimt vyrų, susirinkę Vilniuje, Pilies gatvėje, pasirašė dokumentą, apie kurį mažai kas tuo metu išgirdo ir jį pamatė (nei radijo, nei televizijos tada nebuvo), buvo sunku patikėti jo būsima reikšme. Tačiau net ir tuose keliuose vieno laikraščio egzemplioriuose (kiti vokiečių cenzūros buvo kaip mat sulaikyti) paskelbtas Nepriklausomybės akto tekstas pasirodė galingesnis už tuometines vokiškas haubicas ir atslenkančią rusiškąją artileriją. Tiesa, net ir patį Nepriklausomybės aktą, kruopščiai rašytą ir pasirašytą, išsaugoti mums nepavyko ir jis pražuvo istorijos ugnies liepsnose. Po kelių metų, lygiai tą pačią dokumento surašymo dieną, mirė ir vienas pagrindinių tų įvykių „kaltininkų“ – tautos patriarchas Jonas Basanavičius. Tačiau net ir tas dokumento pradingimas nepakeitė įvykių, numatytų jame, tėkmės, ir nelabai kas tam prieštaravo, net iš galingųjų kaimyninių mūsų nepriklausomybės priešų pusės, nebent atsiradę savieji vidiniai, pasirengę patarnauti Rytų ponams, pasivadinusiem „draugais“. Ir jie išties uoliai jiems tarnavo, padėdami naikinti savo tautą. Tačiau tautos priešų perspektyva dirbti su svetimais „draugais“ po kelių dešimtmečių dėsningai užgeso, nors prisitaikyti jie vis dėlto sugebėjo ir sugeba.

Šv. Valentino dieną šventė kitaip

Groja muzikinė kunigų grupė „Sacerdos“ Valdo Ruzgio nuotrauka

Vasario 14-ąją, antradienio vakarą, keliolika tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos pilnutėlėje „Žalgirio“ arenoje (galinčioje sutalpinti apie 17 tūkst. žiūrovų) Kaune dalyvavo „Šv. Valentino dienos KITAIP“ renginyje „Meilė kuria šeimą“. Jį organizavo Kauno arkivyskupija, partneris – Kauno m. savivaldybė. Renginio globėjai – arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Šventėje dalyvavo ir apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, Lietuvos vyskupai, šalies vadovai (Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir premjeras Andrius Kubilius), europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas su šeimomis, atvyko Seimo narių. Šventę vedė aktorė Dalia Michelevičiūtė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius.

Deimantas-grynuolis, kurio švytėjimas prasidėjo iš valios ugdymo

Lakūnui, Lietuvos laisvės kovų dalyviui Viktorui Ašmenskui – 100 metų

Prof. Ona Voverienė

Viktoras Ašmenskas A.Gedrimo nuotrauka

Vasario 19 dieną minėsime retą Lietuvos istorijoje Lietuvos aviacijos lakūno, Laisvės kovų dalyvio, politinio kalinio, rašytojo-memuaristo Viktoro Ašmensko 100-ąsias gimimo metines. Tai – žmogus, tris kartus, kaip Vinco Krėvės arų aras, pakilęs į aukščiausias Dvasios ir Žmogaus galimybių viršukalnes – pirmą kartą, kai būdamas kaimo bernioku, išmoko valdyti geležinį svajonių paukštį – lėktuvą – ir juo skraidė, antrą kartą, kai įsijungė į Lietuvos laisvės kovas prieš okupantą, siekdamas Nepriklausomybės savo valstybei Lietuvai, iškentė baisiausias tardymų kančias Lukiškių kalėjime, o vėliau ir Rusijos sovietiniuose lageriuose, ir trečią kartą – ėmęsis plunksnos ir palikęs Tautos istorijai jo žuvusių bendraminčių atmintį. Jis – deimantas-grynuolis, kurio švytėjimas prasidėjo iš vidaus, iš valios ugdymo ir iki šiol tebešvyti.

Kai privačių lektorių minčių cituoti negalima

Gintaras Visockas

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, kuriame buvo surengta keliolika paskaitų Lietuvai aktualiomis temomis

Pagrindinis praėjusios savaitės akcentas – Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dvidešimtmečio prasmingas minėjimas. TSMPI nueitas kelias pažymėtas skaitant viešas paskaitas mums visiems aktualiais klausimais, pavyzdžiui, „Lietuvos energetikos politika: ar jau pasiekėme proveržį?“, „Jaunimo vaidmuo Lietuvos politikoje“, „Kodėl reikėtų sugyventi su kaimynais“, „Ar mums dar reikia teisės?“, „Kaip numatyti rinkimų rezultatus“, „Kodėl Europos Sąjunga nežlugs?“. Paskaitų būta ir daugiau, bet paminėjau būtent tas, kuriose teko pačiam dalyvauti.

Karūnuokime Vytautą Didįjį Lietuvos Karaliumi

Lietuvos Krašto Apsaugos Ministrei p. Rasai Juknevičienei, Lietuvos Respublikos Seimui, LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei

Jūsų iniciatyva pokario metų (1944–1953) Lietuvos Partizanų vadas Jonas Žemaitis-Vytautas (buvęs Nepriklausomos Lietuvos karininkas) dabartinės Lietuvos vyriausybės vardu 2011 metais buvo paskelbtas ketvirtuoju Lietuvos Respublikos Prezidentu. Šį viešą Jūsų pareiškimą su dideliu džiaugsmu ir pagarba sveikino visa Lietuva.

Dabar atėjo eilė atsiprašyti ir atitaisyti šią ilgaamžę skriaudą ir neteisybę buvusiam Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui ir oficialiai dar šiais metais rugpjūčio 15-ąją, per Žolinę, paskelbti Jį Lietuvos Karaliumi.

Ambasadorius Algirdas Jonas Aleksis Žemaitis

(1933 03 09–2011 12 09)

Ambasadorius Algirdas Žemaitis kalba FAO sesijoje

2011 m. gruodžio 9 d. Čikagoje po sunkios ligos mirė ambasadorius Algirdas Jonas Aleksis Žemaitis. Jis gimė 1933 m. kovo 9 d. Šalniškėje, Kazlų Rūdos valsčiuje, Marijampolės rajone, diplomuoto miškų inžinieriaus Vinco Žemaičio ir mokytojos Bronės Ruseckaitės-Žemaitienės šeimoje. Nuo 1939 metų lankė pradžios mokyklas ir gimnazijas įvairiose vietovėse Lietuvoje ir Vokietijoje; 1954–1956 metais studijavo ekonomiką ir tarptautinę teisę Bonos universitete, 1956–1959 metais Oksfordo universiteto Balliolo kolegijoje (įsteigtoje 1263 metais) tęsė ekonomikos, politinių mokslų ir filosofijos studijas, jam buvo suteikti bakalauro ir magistro laipsniai – jis buvo pirmas lietuvis, baigęs Oksfordo universitetą. 1956 metais Šv. Petro bazilikoje, Romoje, vedė Vandą Jadvygą Kybartaitę. Du sūnūs ir trys dukterys – visi Lietuvos piliečiai ir baigę aukštuosius mokslus.

Jonas Basanavičius – lietuvių tautos patriarchas

Dr. Jonas Basanavičius Lietuvių Mokslo Draugijos įsteigimo metu – 1907 m.

Daktaras Jonas Basanavičius – ryškiausias XIX amžiaus pabaigos tautinio atgimimo pradininkas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių valstybės nepriklausomybės siekėjų, publicistas, visuomenės ir kultūros veikėjas. Jo darbai skatino tautinę savimonę, žadino tėvynės meilę. Kai 1917 m. rugsėjo 18–23 dienomis sušauktoje Lietuvių konferencijoje buvo renkama Lietuvos Taryba, į ją išrinktas ir J. Basanavičius. 1918 m. vasario 16-ąją skelbiant nepriklausomybę jis buvo Tarybos pirmininkas.  Mirė 1927 m. vasario 16 d., palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse. Vakar, minint Vasario 16-ąją, sukako 85-sios jo mirties metinės. Pagerbdami žymųjį tautos patriarchą pradedame publikuoti Vilmanto Krikštaponio straipsnį apie J. Basanavičių.