Kovotojas už tikinčiųjų teises
AA (1906 06 062012 03 06)
Kovo 6 dieną, eidamas 106-uosius metus, Marijampolėje mirė Vladas Lapienis, didžios dvasios žmogus, savo garbingu gyvenimu ir darbais įrodęs ištikimybę tiesai ir teisingumui, meilę Dievui ir Tėvynei.
V. Lapienis gimė 1906 m. birželio 6 d. Daugpilyje. Dirbo ekonomistu Lietuvos Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros, Fizikos ir matematikos institutuose, buhalteriu Istorijos ir etnografijos muziejuje. Nepaisydamas garbaus amžiaus, nuo 1973 metų aktyviai dalyvavo leidžiant ir platinant Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką. Dėl tikinčiųjų diskriminavimo ir persekiojimo pasirašė ne vieną protesto pareiškimą sovietinės valdžios institucijoms. 1976 metų rudenį buvo suimtas, nuteistas trejiems metams griežtojo režimo lagerio ir dvejiems metams tremties. Teisme prasmingai nuskambėjo paskutinis žodis: Neapkenčiu neteisybės, melo, klastos ir apgaulės
Atlikęs paskirtą bausmę ir 1981 metais grįžęs į Lietuvą toliau bendradarbiavo leidžiant nelegalius leidinius (Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką, Lietuvos ateitį), platino rusų disidentų biuletenį Dabarties įvykių kronika, pasirašė ir platino žmogaus teisių gynėjų dokumentus, straipsnius. 19811985 metais parašė ir išplatino autobiografinę apybraižą Sovietinio kalinio memuarai. 1985 metais buvo suimtas antrą kartą, nuteistas ketveriems metams laisvės atėmimo ir dvejiems metams tremties. 1987-ųjų sausio mėnesį dėl senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos iš lagerio paleistas, toliau nenuilstamai kovojo už tiesą ir teisingumą.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. rugpjūčio 21 d. dekretu Vladas Lapienis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2000 m. liepos 1 d. Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Nuo 2008 metų sausio gyveno Marijampolės specialiuosiuose globos namuose. Kovo 8 dieną palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.
Tikime, kad Vlado Lapienio atminimas ir neeilinė jo asmenybės šviesa įkvėps mus kilniems darbams ir svajonėms, teiks stiprybės ir jėgų eiti tiesos keliu.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
© 2012 XXI amžius
|