Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Pasaulis
Požiūris
Teisėtvarka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Jonas Basanavičius – lietuvių tautos patriarchas

Vilmantas Krikštaponis

(Tęsinys. Pradžia nr. 7, 8)

Į Vilnių 1917 metais susirinko 214 atstovų iš visos Lietuvos. Konferencijos garbės pirmininku išrinktas J. Basanavičius. Po karštų diskusijų buvo priimti nutarimai sukurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę su etnografinėmis sienomis. Konferencijoje priimtoje rezoliucijoje sakoma: „Liuosam Lietuvos plėtojimuisi reikalinga yra sudaryti iš jos nepriklausomą, demokratiškai sutvarkytą valstybę, etnografinėmis ribomis su būtinai reikalingomis ekonominiam gyvenimui korektyvomis“.

Kovotojas už tikinčiųjų teises

A†A (1906 06 06–2012 03 06)

Kovo 6 dieną, eidamas 106-uosius metus, Marijampolėje mirė Vladas Lapienis, didžios dvasios žmogus, savo garbingu gyvenimu ir darbais įrodęs ištikimybę tiesai ir teisingumui, meilę Dievui ir Tėvynei.

V. Lapienis gimė 1906 m. birželio 6 d. Daugpilyje. Dirbo ekonomistu Lietuvos Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros, Fizikos ir matematikos institutuose, buhalteriu Istorijos ir etnografijos muziejuje. Nepaisydamas garbaus amžiaus, nuo 1973 metų aktyviai dalyvavo leidžiant ir platinant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Dėl tikinčiųjų diskriminavimo ir persekiojimo pasirašė ne vieną protesto pareiškimą sovietinės valdžios institucijoms. 1976 metų rudenį buvo suimtas, nuteistas trejiems metams griežtojo režimo lagerio ir dvejiems metams tremties. Teisme prasmingai nuskambėjo paskutinis žodis: „Neapkenčiu neteisybės, melo, klastos ir apgaulės…“ Atlikęs paskirtą bausmę ir 1981 metais grįžęs į Lietuvą toliau bendradarbiavo leidžiant nelegalius leidinius („Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, „Lietuvos ateitį“), platino rusų disidentų biuletenį „Dabarties įvykių kronika“, pasirašė ir platino žmogaus teisių gynėjų dokumentus, straipsnius. 1981–1985 metais parašė ir išplatino autobiografinę apybraižą „Sovietinio kalinio memuarai“. 1985 metais buvo suimtas antrą kartą, nuteistas ketveriems metams laisvės atėmimo ir dvejiems metams tremties. 1987-ųjų sausio mėnesį dėl senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos iš lagerio paleistas, toliau nenuilstamai kovojo už tiesą ir teisingumą.