Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Pasaulis
Požiūris
Teisėtvarka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kūrybos
horizontuose

Nemuno
krašto
vaivorykštė

Balsas Gavėniai iš Šventosios Žemės

Mindaugas BUIKA

Stačiatikių vienuolynas Karantalo kalne (prie Jericho), kur Jėzus 40 dienų pasninkavo ir buvo gundomas

Sekimas Jėzaus pavyzdžiu

Svarbiu liturginiu Gavėnios laikotarpiu, kada pasaulio krikščionių mintys taip pat maldingai krypsta į mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gyvenimo, kančios, mirties ir prisikėlimo vietas, bendrai vadinamas Šventosios Žemės vardu, verta susipažinti su Jeruzalės lotynų katalikų patriarcho Fuado Tualio pastoraciniu laišku, skirtu šiemetinei Gavėniai, kuriame jis aptaria esminį personalinį ir socialinį pasirengimo Velykoms elementą – pasninką. Laiške, prasmingai pavadintame „Atgaila dėl (Dievo) Karalystės ir taikos“, primenama, kad pasninku paremta dvasinė Gavėnios kelionė yra sekimas pavyzdžiu paties Jėzaus, kuris, prieš atpirkdamas žmoniją, ištikimai 40 dienų ir naktų pasninkavo, nors to Jam ir nereikėjo, nes Viešpats buvo be nuodėmės.

Tiesa – laisvės įprasmintoja

Kun. Vytenis Vaškelis

Artėjanti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventė tikintiesiems yra pirmiausia Dievui dėkojimo diena, nes Jis, pasinaudodamas mūsų šalies aukščiausiosios valdžios sprendimu, 1990 metais kovo 11-ąją mums grąžino Tautos laisvę bei nepriklausomybę, dėl kurių mūsų drąsieji tėvynainiai tragiškais pokario metais guldė galvas... Todėl turime branginti, saugoti ir puoselėti šias minėtas vertybes, nes jų ištakos slypi Dieve, kuris yra absoliuti tiesa, ir tik tas, kas pažįsta ją, nusimeta visas melo ir nuodėmės grandines.

Šv. Kazimiero iškilmė ir ingreso Vilniaus Arkikatedroje 20-metis

Kovo 3 dieną Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje buvo iškilmingai švenčiama Lietuvos globėjo šv. Kazimiero iškilmė ir Vilniaus arkivyskupo metropolito kardinolo Audrio Juozo Bačkio ingreso į Vilniaus arkivyskupo sostą 20-metis. Ta proga pasidžiaugti karalaičio šv. Kazimiero dangiška globa ir pasveikinti brangų kardinolą rinkosi Vilniaus arkivyskupijos jaunimas, vilniečiai ir svečiai. Iškilmėse taip pat dalyvavo daugelis Lietuvos vyskupų, Vilniaus arkivyskupijos kunigai ir Vilniaus kunigų seminarijos auklėtiniai. Kun. Julius Sasnauskas OFM šia proga perskaitė pranešimą apie šventumą. Prisimindamas pirmiausia šv. Kazimierą, Pal. Jurgį Matulaitį ir daugelį kitų šventųjų, kun. J. Sasnauskas pastebėjo, kad jie, spinduliuodami savo paslaptingą šventumą į Kristų, yra daugiau negu gražūs, sektini pavyzdžiai arba patikimi mūsų žemiškų darbų talkininkai, kuriuos gali pasitelkti pagalbon, kai esi bejėgis. Šventieji tuo ir skiriasi nuo kitų genijų ar išminčių, kad persikelia į kitonišką pasaulį, pasiduoda jo logikai ir savo gyvenimui suteikia unikalią Dievo karalystės perspektyvą. Po konferencijos buvo aukojamos iškilmingos šv. Mišios, kurioms vadovavo kard. A. J. Bačkis. Pamokslo metu kardinolas prisiminė savo pirmuosius žingsnius 1992 metais, grįžus į ką tik iš sovietų gniaužtų išsivadavusią tėvynę Lietuvą, nes tik Meilė pajėgi įveikti visus sunkumus (Kardinolio homiliją spausdiname atskirai). Po šv. Mišių kaip padėka už 20 vadovavimo Vilniaus arkivyskupijai metų kardinolui buvo įteiktas votas, kuris papuoš Šv. Kazimiero koplyčią. Po iškilmių Arkikatedroje jaunimas ir svečiai pakvietė kardinolą ir kitus Lietuvos vyskupus bei visus tikinčiuosius Arkikatedros aikštėje išgerti arbatos ir kartu pašokti.

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Ir Bijotuose jau vyksta pamaldos

Kun. Eduardas Steponavičius kalba Bijotų Šv. Kazimiero koplyčioje Eligijaus Vaitkaus nuotraukos

UPYNA–GIRDIŠKĖ–VARSĖDŽIAI–BIJOTAI. Prasidėjusi Gavėnia ir vėl paskatino tikinčiuosius atsigręžti į žmogaus Kūrėją – Dievą. Kasmet šį pusseptintos savaitės laukimo laiką tikintieji įpratę praleisti rimtoje susikaupimo dvasioje, stengdamiesi dalyvauti ne tik parapijų rekolekcijose, bet ir įsijungdami į tradicinius giedojimus. Penktadieniais klebono kun. Eduardo Steponavičiaus aptarnaujamų Upynos, Girdiškės ir Varsėdžių parapijų namuose giedami „Žemaičių Kalvarijos kalnai“. Upynoje aukojamos šv. Mišios mirusiesiems atminti. Jose giedama viena „Graudžių verksmų“ dalis. Klebonas kun. E. Steponavičius visada pasidžiaugia giedotojais, kurių susirenka net iki keturiasdešimt. Pagiedojus, visada vyksta agapė, pabendraujama, pasišnekama aktualiais parapijos bendruomenės klausimais. Sekmadieniais prieš kiekvienas šv. Mišias kiekvienoje bažnyčioje einamas Kryžiaus Kelias. Labai aktyviai Kryžiaus Kelyje dalyvauja vaikai, besiruošiantys priimti Eucharistijos ir Sutvirtinimo Sakramentus.

Nepraraskime dėmesio ir ryžto

Užsienio ir vidaus priešai nori Lietuvą paniekinti ir nužudyti. Šiandien turime daug problemų: girtuoklystė, vagystės, dvasinis abejingumas ir kt. Jos nesprendžiamos ir nutylimos. Tikėkimės, kad šių metų Gavėnia ir susikaupimas padės mums pabusti iš dvasinio miego ir gelbėti Tėvynę. Šios Gavėnios didžiausia problema – Kovo 11-ąją sodomitų ruošiamas Lietuvos užpuolimas. Sužinojęs šią liūdną žinią iš žmonių, buvau nuėjęs į Prezidentūrą, bet ten tvirtino, kad nieko nežino. Lankiausi Vilniaus miesto savivaldybėje, ir jie prisipažino, kad davė leidimą. Jį parodė ir leido perskaityti, bet kopiją atsisakė duoti. Paaiškino, kad reikia parašyti prašymą ir po 30 dienų gausiu atsakymą, bet užmiršo, kad ši data bus po įvykio, kuris mums kelią nerimą. Kitą dieną kopija man buvo pristatyta. Paklausus, kas tie žmonės, kurie ruošiasi atvykti į Lietuvą, ir kokie jų tikslai, atsakymo negavau.

Kasdien prarandame išsvajotos Lietuvos valstybės dalelę

Algirdas Endriukaitis

(Tęsinys. Pradžia nr. 8, 9)

Algirdas Endriukaitis Vido Venslovaičio nuotrauka

Kritiškai apie savo krašto kultūrą kalba amerikiečių rašytojas Vidalas Goras, buvusio JAV viceprezidento Alo Goro pusbrolis: ,,Mes viešpataujame reklamos srityje, žinome, kaip kurti įvaizdį. Dabartinė diktatūra neateina juoda ar ruda uniforma. Mes išnešiojame ją televizija, pramogomis, pasilinksminimais. Ir auklėjimu, kvailinančiu tautą“ (,,Literaturnaja gazeta“, 2000 12 03, p. 14). Šiame brukamame globalizmo pasaulyje vertėtų tai apmąstyti ir mums prieš klaupiantis globalistinei kultūrai.

Apie pono Poligrafo galias

Lina ŠALNA

Melo detektorius, vadinamas poligrafu, sukėlė sunkias pasekmes. Apie kai kurias jau rašėme. Bet galima dar pridurti ir pabrėžti svarbesnes iš jų, ypač po to, kai Seimo Antikorupcinė komisija, vadovaujama Ligito Kernagio, praėjusį penktadienį vis dėlto paskelbė savo išvadas dėl susidariusios padėties po Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo. Šis konfliktas suskaldė valdančiąją koaliciją taip, kad iškilo grėsmė jos egzistavimui. Kartu karštligiškai ieškoma būdų, kaip atstatyti status quo, buvusį iki konflikto pradžios. Nors tai faktiškai neįmanoma ir dėl psichologinių aplinkybių, ir dėl įstatymų ribotumo, ir dėl politinės valios stokos, ir dėl daugybės vektorių, susidariusių šioje byloje. Suskaldyta ir visuomenė – viena jos dalis, kurios niekaip neįtarsi pataikavimu konservatoriams, gina atleistuosius FNTT vadus ir, jau surengusi mitingą prie Prezidentūros, kovo 17 dieną rengia naują mitingą prie Seimo, kita – visapusiškai įsitikinusi, kad „tamsios jėgos“ puola Prezidentę, ir beveik pasirengusios skelbti jai apkaltą. Viso to pradžia – nedidelis prietaisas, vadinamas poligrafu, kuriuo buvo tikrinamas FNTT vado pavaduotojas ir davė neigiamus rezultatus – nors jo patikimumas priklauso nuo labai daug ko. Net nuo klausimų sudėliojimo vienam ar kitam apklausiamajam.