|
Ką pasakytų karalius Saliamonas?
Marytė Kontrimaitė
Pastaruoju metu mano atmintyje vis iškyla pasakojimas apie patį išmintingiausią pasaulyje žmogų karalių Saliamoną. Tapęs karaliumi jis melsdamasis prašė Dievą ne galios ar turtų, o suteikti jam išmintingą širdį. Ir štai viena iš daugelio jam tekusių bylų: ateina dvi moterys ir ginčijasi, kurios iš jų yra gyvasis kūdikis (vienas kūdikis naktį mirė, o jos nakvojo vienoje patalpoje). Abi garsiai šaukia, nė viena nenusileidžia, galop Saliamonas sako: Liepsiu perkirsti tą vaiką pusiau abiem teks po pusę. Viena iš tų moterų pareiškia: Gerai, tada neteks nei tau, nei man. O antroji puola karaliui po kojų, maldaudama: Atiduokit jai, tik nelieskit vaikelio!
Kaip, manot, pasielgė karalius? Žinoma, iš karto pasidarė aišku, kuri yra tikroji motina, jai ir buvo kūdikis grąžintas.
* * *
O štai mūsų dienų vaizdelis, kurį atpasakoju, remdamasi tik skaityta ir matyta ar girdėta žiniasklaida: Ginčijasi dvi moterys, kuri turi auginti ir globoti mergaitę. Viena tik teta, kuri jau keleri metai rūpinasi žuvusio brolio dukryte. Čia pat yra ir ją mylintys seneliai.
Kita motina, ją pagimdžiusi. Bet ji beveik neaugino mergaitės. Leisdavo į savaitinį darželį, pati poilsiaudama prie jūros. Labai lengvai per skyrybas sutiko ją atiduoti tėvui. Vėliau, tiesa, pasigedo, pradėjo kažkur išsivežti, o parvežta mergaitė savo keistu elgesiu patraukė močiutės ir kitų artimųjų dėmesį ir papasakojo sukrečiančių dalykų apie tai, kaip buvo išnaudojama su mamos leidimu ir net jai dalyvaujant. Psichologai patvirtino, kad vaikas neprasimano. Įniršęs tėvas ėmė ieškoti teisybės, kad nubaustų vaiko skriaudėjus. Nelabai išmanydamas įstatymus, nufilmavo dukrą pasakojančią, kas nutiko, nedengdamas veidelio. Beldėsi į visas duris: policijos, teisėjų, žiniasklaidos, valdininkų, kuriems priklauso rūpintis vaikų reikalais, galop Seimo ir Prezidentės. Byla buvo lyg ir pradėta, bet kažkaip ėmė ir užgeso.
Po to buvo nušauti du toje vaiko skriaudimo istorijoje minimi asmenys. Apkaltintas mergaitės tėvas. Jis ėmė slapstytis. Žuvo keistomis, gana įtartinomis aplinkybėmis. Buvo pradėtos kitos bylos, bet nė vienoje neužsiminta, kad prie vaiko skriaudikų galėjo prisidėti motina. Staiga ji vėl labai pasigedo savo dukrelės. Ėmė kariauti su teismų ir valdininkų pagalba, kad vaiką atiduotų jai. Ir štai ji vis atvyksta pas dukrą su kaukėtais apsauginiais (vaikui jie turėtų atrodyti baisūs), kurie ją laiko ne kaip ginamąją, o taip, lyg bijotų, kad gali pabėgti. Neaišku, iš kokių lėšų išlaikoma apsauga, neaišku, iš ko gyvena ta mamytė. Skaičiau, kad anksčiau per spaudą ieškojo turtingų vyrų, galinčių ir norinčių ją paremti, berods, gavo dovanų net brangią mašiną ir kitokio labo. Tačiau vienas jos rėmėjas (ir įtariamasis pedofilijos byloje) žuvo, ir vėl neaiškiomis aplinkybėmis.
Atpasakojau tą istoriją taip, kaip supratau, kokį vaizdą susidariau iš žiniasklaidos. Beje, niekaip nepatikėjau tos mamytės vėlyva meile, nes per TV rodytuose jos susitikimuose su mergyte matosi, kad nelabai žino, ką su ja veikti. Ir tikiu, kad vaikui tie susitikimai nusibodo ir neteikė jokio džiaugsmo.
Teta kovoja kaip liūtė už savo brolio dukrą. Jai padeda tai, kad yra teisėja ir gerai išmano įstatymus. Apie ją rašant ar kalbant būtinai primenama, kad ji yra dviejų žmonių nužudymu įtariamo asmens sesuo. Buvo beveik bandoma įteigti, kad tai ji suorganizavo visą tą skandalą ir mirčių seriją. Ją palaiko artimieji, giminės ir daugybė žmonių, tiek vietinių, tiek ir atvykstančių iš toliau, nuolat budinčių prie namų. Ne visi jie yra mandagūs ir santūrūs, kai kurie ir užgauliai pašūkauja mamytės adresu. Kartais nebesusivaldo, aštriau pašneka net pati teisėja ir kiti artimieji.
Visuomenė pasidalijusi. Galią turintieji valdininkai ir politikai daugiausia (bet ne visi) linkę palaikyti teismų sprendimus, kurie didesnei daugumai žmonių atrodo neteisingi (remiuosi žiniasklaidos apklausomis). Viena svarbi ponia, kuri turėtų ypač rūpintis vaikų teisėmis (už tai algą gauna) pareiškė, kad vaikui geriau bet kokia motina, nei globėja. Niekaip negalėčiau su ja sutikti, nes juk girdime apie motinas, apleidžiančias, skriaudžiančias, net nužudančias savo vaikus. Na taip, šitai mamytei motinystės teisės neapribotos. Ir iš karto norisi paklausti, kodėl to nepadaryta, juk visi kaltinimai dėl vaiko išnaudojimo su ja glaudžiai susiję.
Taigi ir įdomu, ką darytų išmintingasis karalius tokiu atveju? Man atrodo, kad jei motina elgtųsi kaip tikra motina, paliktų vaiką ramybėje, leistų jai atsigauti, užuot nuolatos brovusis su savo kaukėta palyda. Bent kurį laiką. Ypač, kad po paskutinių bjaurių grumtynių dalyvaujant policijai tikrai nepadidėjo mergytės pasitikėjimas motina.
Tačiau ne iš vieno girdžiu, kad moteriai tai neleidžiama. Kad ji yra spaudžiama pasiimti dukrą ir dingti taip, kad niekas nebegalėtų atnaujinti pedofilijos bylos, į kurią esą įsipainioję labai įtakingi žmonės. Jei tai tiesa, tai abiem joms motinai ir dukrelei, kaip svarbiausioms liudininkėms, yra iškilęs mirtinas pavojus. Sakysit, sąmokslo teorija? Aš nieko neteigiu, nes nieko tikrai nežinau, neatlikau jokio žurnalistinio tyrimo, kaip sakiau, remiuosi tik viešai skelbta žiniasklaida, taip, kaip supratau. Tik be galo gaila mergytės ir šiek tiek mažiau tos jaunos moteriškaitės, įsipainiojusios į labai negerą istoriją, kurios galo nematyti.
Ir, Viešpatie, kaip turėtų atrodyti tas stebuklas, galintis išgelbėti mergaitę, apie kurį prabilo Arkivyskupas? Paprasti tikintieji gali tik melstis, bet mūsų didieji, įtakingieji politikai ir valdininkai gal sugebėtų pajudinti ir tuos labai keistus teismų sprendimus, dėl kurių tik didėja nekalto vaiko kančios?
Bernardinai.lt
© 2012 XXI amžius
|