2012 m. balandžio 6 d.    
Nr. 14
(1989)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Lietuvių bažnyčiai Londone – 100 metų

Zita Čepaitė

Iš Kanados atvykęs prel. Edmundas
Putrimas šv. Mišiose Londono
Šv. Kazimiero bažnyčioje priima atnašas

Kovo 4 dieną, sekmadienį, Šv. Kazimiero bažnyčia Londone paminėjo savo šimtmetį. Į jubiliejinių metų atidarymo iškilmes susirinko gausybė žmonių, kurie sausakimšai užpildė nedidelę šventovę, jau šimtą metų šv. Mišioms sukviečiančią Londono lietuvius. Turbūt daugeliui teko girdėti, koks likimas ištiko ne vieną lietuvių bažnyčią Amerikoje – parduotos arba uždarytos. Tokiame kontekste Londono lietuvių sugebėjimas ne tik išlaikyti, bet ir sustiprinti savo parapiją, skamba įspūdingai. Beje, ji – viena iš nedaugelio, veikiančių tautiniu pagrindu.


Kaišiadorių vyskupo ingresas

Ingreso šv. Mišių koncelebracija
(iš kairės): arkivyskupas Luigi
Bonazzi, kardinolas Audrys Juozas
Bačkis, vyskupas Jonas Ivanauskas,
vyskupas Juozas Matulaitis,
arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
ir arkivyskupas Zbignevs Stankevičs
Kosto Radlinsko nuotrauka

Kovo 25 dieną Kaišiadoryse įvyko naujojo Kaišiadorių vyskupo teol. dr. doc. Jono Ivanausko ingresas į vyskupijos – Kaišiadorių – Katedrą. Kaip numato kanonų teisė, ingreso dieną naujai paskirtasis vyskupijos ganytojas – vyskupas – užima jam patikėtą vyskupijos ganytojo pareigybę (plg. kan. 382).

Šią dieną pagerbti naujojo Kaišiadorių vyskupijos ganytojo ir melstis kartu atvyko Lietuvos vyskupai: Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, Apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Luigi Bonazzi, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas, Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas, vyskupas nominatas Genadijus Linas Vodopjanovas OFM, taip pat vyskupai iš užsienio – Rygos arkivyskupas Zbignevs Stankevičs ir Elko (Lenkija) vyskupas Jerzy Mazur. Šventėje dalyvavo ir kitų krikščioniškų Bažnyčių vadovai – Vilniaus ir visos Lietuvos stačiatikių (ortodoksų) arkivyskupas metropolitas Inokentijus bei Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis.


Šventojo Juozapo kurso susitikimas

Audronė Bakutienė

Nuotraukoje – Zarasų bažnyčioje
kunigystės 20-metį šventę kunigai.
Centre – Vilniaus arkivyskupijos
augziliaras vysk. Arūnas Poniškaitis

Kovo 20-osios vidurdienį pilnoje Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, vyko Šv. Juozapo šventės tęsinys – kunigystės dvidešimtąjį jubiliejų švenčiančių Zarasų dekano kunigo Remigijaus Kavaliausko bendrakursių susitikimas.

Iškilmingas šv. Mišias, dėkodami Dievui už kunigystės dovaną ir prašydami šv. Juozapo – kurso Globėjo – užtarimo, melsdami Viešpaties pagalbos ir toliau kantriai darbuotis Jo vynuogyne, aukojo Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis ir dar trylika kunigų.


Už klaidas pasiryžę atgailauti

Genovaitė Baliukonytė

Kunigas Masssimo Bianco ir nuteistas
Stasys Ramoška dar truputį pasiliko
koplytėlėje po šv. Mišių

Vasario viduryje į Pravieniškių antruosius pataisos namus-atvirąją koloniją vykome kartu su Kauno Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės (Palemono) parapijos klebonu, italu saleziečiu kun. Massimo Bianco. Jis Pravieniškių pataisos darbų kolonijos kapeliono, Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebono kun. Kazimiero Gražulio prašymu kartą per mėnesį kolonijos koplyčioje aukoja šv. Mišias ir klauso kalinių išpažinčių. Kunigo lankymosi dieną nedidukė koplyčia buvo pilnutėlė. Čia galėjai išvysti ir jaunučių čigonų kilmės vyrukų, ir į aštuntą dešimtį įkopusį tautietį. Kol vieni kaliniai atskiroje koplyčios patalpoje atgailavo už savo padarytas nuodėmes, keli skubėjo per likusį pusvalandį papasakoti ne tik apie savo gyvenimo vingius, atvedusius už grotų, bet ir apie Dievo artumo reikšmę kelyje į išganymą. Jie prašė tikėjimo brolių ir sesių padėti jiems dar labiau priartėti prie Dievo.


Pagerbė žuvusį kleboną

Kun. Kristupo Čibiro žūties 70-mečiui

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prie kun. K. Čibirui skirto stendo.
Iš dešinės: Švenčionijos klubo
pirmininkė Vanda Gumauskienė,
Matilda Čibiraitė-Sodienė,
Giedrius Čibiras ir Česlava Čibirienė

1942 m. kovo 23 d. vakare rusų lėktuvo numesta bomba pataikė į Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios kleboniją. Prie darbo stalo žuvo klebonas kun. Kristupas Čibiras (1888 12 14–1914–1942 03 23), buvo sužeistas kun. Vincentas Taškūnas (1888 11 11–1903–1967 08 18) ir tuo metu Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonijoje kun. K. Čibiro pakviestas pas jį gyvenęs arkivysk. M. Reinys (1884 02 03–1907–1953 11 08). Nesužeistas tik kun. Edmundas Basys (1907 11 13–1974 01 11) ir klebonijoje gyvenusios kunigų giminaitės.


Krikščionis jungianti draugija paminėjo 20-metį

Šventinių pamaldų dalyviai

Kovo 24 dieną Vilniaus Universitete ir Šv. Jonų bažnyčioje vyko Lietuvos Biblijos draugijos (LBD) veiklos 20-mečiui skirti renginiai – „Viešpaties žodis išlieka per amžius“ (1 Pt 1,25).

Universiteto Auloje vyko konferencija, kurią sveikinimo žodžiu ir malda pradėjo Draugijos Prezidentas kun. Ramūnas Mizgiris OFM, o vedė Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vysk. Mindaugas Sabutis. Lietuvos Biblijos draugijos narius premjero Andriaus Kubiliaus vardu sveikino Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.


Ką žinome apie Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Rietavo TAU Dvasinio tobulėjimo
fakulteto studentai. Stovi iš dešinės:
dr. Aldona Vasiliauskienė, Dvasinio
tobulėjimo fakulteto dekanė Danutė
Bruževičienė, ketvirtoji – TAU
direktorė Alvyra Andrijauskienė

Artėjant Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejui, stengiamasi apie vienuolius bazilijonus paskleisti kuo daugiau žinių. Sausį įvyko du tam skirti renginiai skirtingose Lietuvos vietose – Panevėžio gimnazijoje ir Trečiojo amžiaus universitete Rietave.

Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijoje

Vysk. Kazimiero Paltaroko katalikiškoje gimnazijoje (direktorė Gražina Gailiūnienė) gausu istorinių, mokslinių bei kultūrinių renginių. Ne kartą čia teko skaityti paskaitas, dalyvauti susitikimuose su mokiniais bei pedagogais ir šių eilučių autorei. Šių metų pradžioje, sausio 3 dieną, keletui III gimnazijos klasės pogrupių kalbėta apie Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną, jo įkūrėjus Ivaną Kuncevičių (Šv. Juozapatą) ir Josifą Veljaminą Rutskį, vienuolių bazilijonų veiklos svarbą Lietuvai, jų vardo įamžinimą Lietuvoje, Bazilijonų vidurinės mokyklos (Šiaulių r.) jau atliktus ir tebedirbamus darbus šio ordino garsinimui, konferencijas „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas“ Lietuvoje ir Ukrainoje. Gimnazistams Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas buvo beveik nežinomas. Renginį organizavo Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos direktorės pavaduotoja doriniam ugdymui Kristina Rankelytė, dalyvavo tikybos mokytojos Dalia Tabokienė ir Jurgita Šadauskienė.


Kovo 11-osios signataras lankėsi seminarijoje

Klier. Žilvinas Treinys

Kovo 11-osios vakarą Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje lankėsi Kovo 11-osios akto signataras, Europarlamento narys Algirdas Saudargas. Jis konferencijų salėje susitiko su seminarijos bendruomene ir skaitė pranešimą apie Kovo 11-osios akto reikšmę Lietuvai bei Lietuvos Nepriklausomybės aktualijas ir perspektyvas Europos Sąjungoje.

Konferencija buvo pradėta Lietuvos himnu – V. Kudirkos „Tautiška giesme“. Garbingas svečias dėkojo seminarijos bendruomenei už pakvietimą pabendrauti šventinį vakarą. Visų pirma signataras prisiminė dešimto dešimtmečio pabaigą, kuomet jis 1990 metais buvo išrinktas į tuometinę Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą ir pabrėžė, kad nors rinkimai vyko pagal sovietinius įstatymus, tačiau jie buvo laisvi ir demokratiniai, iš esmės tai buvo teisėtai išrinktas Lietuvos parlamentas, kuris įvykdė daugumos Lietuvos žmonių valią – atkurti Nepriklausomybę. A. Saudargas priminė, kad jam teko dirbti tuometinėje atkurtos Lietuvos Vyriausybėje, atstovauti Lietuvai užsienyje kaip Užsienio reikalų ministrui bei paminėjo, kad dauguma Kovo 11-osios signatarų šiuo metu dar tebėra gyvi. Garbingas svečias prisiminė jam kolegos signataro B. Lubio dovanotą knygelę apie 1920 metų Steigiamąjį Seimą ir jo narius. Europarlamentaras palygino jų biografijas su 1990 metais išrinkto Atkuriamojo Seimo narių biografijomis ir pastebėjo vieną panašumą – labai skirtingų ir spalvingų biografijų žmonės, labai skirtingai susiklostę jų likimai, tačiau visų jų valios išraiška buvo vieninga, nes jie išreiškė ne savo, bet tautos valią. Čia A. Saudargas priminė Jėzaus Kristaus pasakytus žodžius, kad Jis atėjo vykdyti ne savo, bet dangiškojo Tėvo valios, palygindamas šią mintį su Lietuvos žmonių valios siekiu, kuomet jie pareiškė norą būti nepriklausomi. Kartu svečias prisiminė ir sunkumus, su kuriais susidūrė tauta, beišsivaduojanti iš totalitarinės sistemos ir palygino tai su „stingdančio šalčio jausmu“, kuris dvelkė iš visos sovietinės sistemos bei pastebėjo, kad tai yra sunku suprasti tiems, kurie to nėra patyrę. Signataras šį jausmą palygino su psichologine, stingdančia baime, kurią jaučia ir didvyriai bei herojai, tačiau galiausiai ją vis tiek nugali. Jis pateikė pavyzdį, primindamas 1991 metų sausio 13-osios naktį budėjusių prie parlamento laisvės gynėjų jaustą baimę, tačiau svarbiausia buvo tai, kad žmonės nugalėjo ją savyje ir nepasitraukė. Signataras prisiminė taip pat ir save tų Lietuvai lemtingų dienų įvykių metu, kuomet jis, kaip Lietuvos Vyriausybės atstovas, buvo išsiųstas į užsienį, kad nepalankioms aplinkybėms susiklosčius, galėtų iš ten atstovauti laisvai Lietuvai. A. Saudargas citavo K. Sajos žodžius, pasakytus Seime šios dienos proga apie tai, kad laisvės gynėjai stovėjo ir nepasitraukė, nors dėl to didvyriškai žuvo šalia jų buvę žmonės. Europarlamentaras, tęsdamas mintį apie baimę, tvyrojusią visą laiką sovietinėje totalitarinėje sistemoje, pabrėžė, kad gyvenantys tuometinėje Sovietų Sąjungoje visada jausdavo, kad gali kažko netekti, kažką prarasti, patekdamas į KGB pinkles. Jis prisiminė savo bičiulio A. Patacko įvardintą subjektyvų jausmą, kuomet šis prieš pat ateinant į valdžią Sąjūdžiui buvo suimtas ir atvežtas į KGB rūmus. Tuomet disidentas, įėjęs į pastatą, pajuto, kad jam „lyg viduriai apsivertė“. Signataras teigė, kad nuo Sąjūdžio laikų viskas judėjo į priekį palaipsniui, iš lėto. Iš pradžių Sąjūdžio nariai kalbėjo ir kovojo dėl ekologinių, tautinių, kultūrinių vertybių ir pamažu perėjo prie Nepriklausomybės siekio bei kovos už ją, kol galiausiai buvo padaryta tai, kas išreiškia tautos valią.


2012-ieji – kardinolo Josyfo Slipyj metai Ukrainoje

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kardinolas Josyfas Slipyj

2012-ieji Lietuvoje paskelbti Palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC, taip pat ir Maironio metais. Ukrainoje šie metai skirti kardinolui Josyfui Slipyj.

Aukščiausias Graikų apeigų katalikų (unitų) arkivyskupas, Romos Katalikų Bažnyčios kardinolas Josyfas Slipyj (1892 02 07–1917 09 30–1939 12 22–1965 01 25–1984 09 07), žinomas mokslininkas, dvasinės kultūros puoselėtojas, svarbus ukrainiečių katalikų gyvenime ir visos Ukrainos Graikų apeigų Katalikų Bažnyčios (UGAKB) gyvenime.


Gavėnios rekolekcijos Telšių kunigų seminarijoje

Telšių vyskupo V. Borisevičiaus
kunigų seminarijos bendruomenė
su nuncijumi arkivysk.
dr. Luigi Bonazzi
Klier. Antano
Šneideraičio nuotrauka

Kovo 20–24 dienomis Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijoje vyko Gavėnios rekolekcijos. Jas šiais metais seminaristams vedė Apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse arkivysk. dr. Luigi Bonazzi. Rekolekcijos prasidėjo kovo 20-osios vakarą bendra malda ir kreipimusi į Šv. Dvasią. Įžangos konferencijoje Apaštalinis nuncijus pakvietė dalyvius per visą rekolekcijų laiką mąstyti, kas Tu esi ir kas aš esu, Viešpatie? Rekolekcijų pradžią taip pat palaimino Telšių vyskupas ordinaras Jonas Boruta SJ.


Kur prasideda Dievo Karalystė?

Virginija Pilypaitienė,

Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos jaunų šeimų ratelio narė

Atnašas atneša Virginija
ir Vytautas Pilypaičiai
su dukrytėmis Beata ir Jone

„Atėjo metas ir prisiartino Dievo karalystė: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ (Mt 1,14–15), – skelbė Jėzus. Ką reiškia šie žodžiai?

Šiandien žinome, kad Jėzus nebuvo politinis Mesijas. Įkurti nepriklausomą Izraelio karalystę nebuvo jo misija, tačiau manau, kad Jo skelbiamos karalystės kūrimo principai yra pamatiniai laisvos ir nepriklausomos valstybės kūrime. Štai neseniai minėjome mūsų valstybės nepriklausomybės atkūrimą. Tokią dieną turbūt galėtume savęs paklausti, kas kiekvienam iš mūsų yra Lietuva? Kur ji prasideda?


Susitikimai su kunigais ir tikybos mokytojais

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Vyskupas Jonas Boruta SJ
su Šilalės dekanato kunigais
ir tikybos mokytojais

Telšių vyskupija kartu su tikybos mokytojų ir katechetų metodine taryba (pirmininkas mons. eduk. m. lic. Rimantas Gudlinkis, sekretorė metodininkė Margarita Petrauskaitė) ir metodinės tarybos nariais didelį dėmesį skiria tikybos mokymui įvairių pakopų mokyklose. Telšių vyskupijos mokytojų ir katechetų metodinis centras ištisus metus palaiko glaudų ryšį su tikybos mokytojais, aprūpina juos metodine medžiaga, religine literatūra bei organizuoja teorinius ir praktinius seminarus.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija