Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Teisėtvarka
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kūrybos
horizontuose

Nemuno
krašto
vaivorykštė

Popiežius kubiečiams – apie žmogų išlaisvinančią tiesą

Mindaugas BUIKA

Benediktas XVI susitiko su Kubos prezidento broliu, komunistų revoliucijos lyderiu Fideliu Kastro AP ir Reuters nuotraukos

Didysis penktadienis – valstybinė šventė

Labai prasminga, kad būtent šiandieniniame, Didįjį penktadienį publikuojamame, „XXI amžiaus“ laikraščio numeryje apžvelgiami popiežiaus Benedikto XVI vizito į komunistų valdomą Kubą įvykiai. Štai tos šalies sostinėje Havanoje buvo pranešta, kad atsiliepiant į Šventojo Tėvo konkretų prašymą, išsakytą kovo 27 dieną vykusio asmeninio susitikimo su Kubos prezidentu Rauliu Kastro metu (kitą dieną Benediktas XVI taip pat privačiai susitiko su prezidento ligotu vyresniuoju broliu Fideliu Kastro, kuris vadovavo komunistiniam perversmui ir valdė šalį beveik penkis dešimtmečius), Kubos vyriausybė nusprendė šį Didįjį penktadienį paskelbti nacionaline švente, nedarbo diena.

Velykų uždangą atidengiant

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai į savo vidų įsileidžiame esminių dalykų veikimą, tada mažesnės reikšmės reikalai, įvykiai ir daiktai atsiduria žemesnėse prioritetų pozicijose. Jei prisikėlusiam iš numirusių Kristui sakome: „Viešpatie, atleisk, bet nerandu žodžių, kad galėčiau Tau tinkamai padėkoti už įvykdytą atpirkimo žygdarbį“, tuomet velykinių margučių dažymas, žaismingas daužymas, valgymas ir apskritai namiškių klegesys, sklindantis nuo šventinio vaišių stalo, nors visada bus priskiriamas prie šalutinės svarbos veiksmų, tačiau tradiciškai grakščiai įsikomponuos į panoraminį Velykų švenčių paveikslą.

Kaišiadorių vyskupo ingresas

Ingreso šv. Mišių koncelebracija (iš kairės): arkivyskupas Luigi Bonazzi, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, vyskupas Jonas Ivanauskas, vyskupas Juozas Matulaitis, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir arkivyskupas Zbignevs Stankevičs Kosto Radlinsko nuotrauka

Kovo 25 dieną Kaišiadoryse įvyko naujojo Kaišiadorių vyskupo teol. dr. doc. Jono Ivanausko ingresas į vyskupijos – Kaišiadorių – Katedrą. Kaip numato kanonų teisė, ingreso dieną naujai paskirtasis vyskupijos ganytojas – vyskupas – užima jam patikėtą vyskupijos ganytojo pareigybę (plg. kan. 382).

Šią dieną pagerbti naujojo Kaišiadorių vyskupijos ganytojo ir melstis kartu atvyko Lietuvos vyskupai: Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, Apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Luigi Bonazzi, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas, Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas, vyskupas nominatas Genadijus Linas Vodopjanovas OFM, taip pat vyskupai iš užsienio – Rygos arkivyskupas Zbignevs Stankevičs ir Elko (Lenkija) vyskupas Jerzy Mazur. Šventėje dalyvavo ir kitų krikščioniškų Bažnyčių vadovai – Vilniaus ir visos Lietuvos stačiatikių (ortodoksų) arkivyskupas metropolitas Inokentijus bei Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis.

Lietuvių bažnyčiai Londone – 100 metų

Zita Čepaitė

Iš Kanados atvykęs prel. Edmundas Putrimas šv. Mišiose Londono Šv. Kazimiero bažnyčioje priima atnašas

Kovo 4 dieną, sekmadienį, Šv. Kazimiero bažnyčia Londone paminėjo savo šimtmetį. Į jubiliejinių metų atidarymo iškilmes susirinko gausybė žmonių, kurie sausakimšai užpildė nedidelę šventovę, jau šimtą metų šv. Mišioms sukviečiančią Londono lietuvius. Turbūt daugeliui teko girdėti, koks likimas ištiko ne vieną lietuvių bažnyčią Amerikoje – parduotos arba uždarytos. Tokiame kontekste Londono lietuvių sugebėjimas ne tik išlaikyti, bet ir sustiprinti savo parapiją, skamba įspūdingai. Beje, ji – viena iš nedaugelio, veikiančių tautiniu pagrindu.

Šventojo Juozapo kurso susitikimas

Audronė Bakutienė

Nuotraukoje – Zarasų bažnyčioje kunigystės 20-metį šventę kunigai. Centre – Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vysk. Arūnas Poniškaitis

Kovo 20-osios vidurdienį pilnoje Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, vyko Šv. Juozapo šventės tęsinys – kunigystės dvidešimtąjį jubiliejų švenčiančių Zarasų dekano kunigo Remigijaus Kavaliausko bendrakursių susitikimas.

Iškilmingas šv. Mišias, dėkodami Dievui už kunigystės dovaną ir prašydami šv. Juozapo – kurso Globėjo – užtarimo, melsdami Viešpaties pagalbos ir toliau kantriai darbuotis Jo vynuogyne, aukojo Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis ir dar trylika kunigų.

Už klaidas pasiryžę atgailauti

Genovaitė Baliukonytė

Kunigas Masssimo Bianco ir nuteistas Stasys Ramoška dar truputį pasiliko koplytėlėje po šv. Mišių

Vasario viduryje į Pravieniškių antruosius pataisos namus-atvirąją koloniją vykome kartu su Kauno Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės (Palemono) parapijos klebonu, italu saleziečiu kun. Massimo Bianco. Jis Pravieniškių pataisos darbų kolonijos kapeliono, Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebono kun. Kazimiero Gražulio prašymu kartą per mėnesį kolonijos koplyčioje aukoja šv. Mišias ir klauso kalinių išpažinčių. Kunigo lankymosi dieną nedidukė koplyčia buvo pilnutėlė. Čia galėjai išvysti ir jaunučių čigonų kilmės vyrukų, ir į aštuntą dešimtį įkopusį tautietį. Kol vieni kaliniai atskiroje koplyčios patalpoje atgailavo už savo padarytas nuodėmes, keli skubėjo per likusį pusvalandį papasakoti ne tik apie savo gyvenimo vingius, atvedusius už grotų, bet ir apie Dievo artumo reikšmę kelyje į išganymą. Jie prašė tikėjimo brolių ir sesių padėti jiems dar labiau priartėti prie Dievo.

Pagerbė žuvusį kleboną

Kun. Kristupo Čibiro žūties 70-mečiui

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prie kun. K. Čibirui skirto stendo. Iš dešinės: Švenčionijos klubo pirmininkė Vanda Gumauskienė, Matilda Čibiraitė-Sodienė, Giedrius Čibiras ir Česlava Čibirienė

1942 m. kovo 23 d. vakare rusų lėktuvo numesta bomba pataikė į Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios kleboniją. Prie darbo stalo žuvo klebonas kun. Kristupas Čibiras (1888 12 14–1914–1942 03 23), buvo sužeistas kun. Vincentas Taškūnas (1888 11 11–1903–1967 08 18) ir tuo metu Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonijoje kun. K. Čibiro pakviestas pas jį gyvenęs arkivysk. M. Reinys (1884 02 03–1907–1953 11 08). Nesužeistas tik kun. Edmundas Basys (1907 11 13–1974 01 11) ir klebonijoje gyvenusios kunigų giminaitės.

Krikščionis jungianti draugija paminėjo 20-metį

Šventinių pamaldų dalyviai

Kovo 24 dieną Vilniaus Universitete ir Šv. Jonų bažnyčioje vyko Lietuvos Biblijos draugijos (LBD) veiklos 20-mečiui skirti renginiai – „Viešpaties žodis išlieka per amžius“ (1 Pt 1,25).

Universiteto Auloje vyko konferencija, kurią sveikinimo žodžiu ir malda pradėjo Draugijos Prezidentas kun. Ramūnas Mizgiris OFM, o vedė Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vysk. Mindaugas Sabutis. Lietuvos Biblijos draugijos narius premjero Andriaus Kubiliaus vardu sveikino Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

2012-ieji – kardinolo Josyfo Slipyj metai Ukrainoje

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kardinolas Josyfas Slipyj

2012-ieji Lietuvoje paskelbti Palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC, taip pat ir Maironio metais. Ukrainoje šie metai skirti kardinolui Josyfui Slipyj.

Aukščiausias Graikų apeigų katalikų (unitų) arkivyskupas, Romos Katalikų Bažnyčios kardinolas Josyfas Slipyj (1892 02 07–1917 09 30–1939 12 22–1965 01 25–1984 09 07), žinomas mokslininkas, dvasinės kultūros puoselėtojas, svarbus ukrainiečių katalikų gyvenime ir visos Ukrainos Graikų apeigų Katalikų Bažnyčios (UGAKB) gyvenime.

Gavėnios rekolekcijos Telšių kunigų seminarijoje

Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos bendruomenė su nuncijumi arkivysk. dr. Luigi Bonazzi Klier. Antano Šneideraičio nuotrauka

Kovo 20–24 dienomis Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijoje vyko Gavėnios rekolekcijos. Jas šiais metais seminaristams vedė Apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse arkivysk. dr. Luigi Bonazzi. Rekolekcijos prasidėjo kovo 20-osios vakarą bendra malda ir kreipimusi į Šv. Dvasią. Įžangos konferencijoje Apaštalinis nuncijus pakvietė dalyvius per visą rekolekcijų laiką mąstyti, kas Tu esi ir kas aš esu, Viešpatie? Rekolekcijų pradžią taip pat palaimino Telšių vyskupas ordinaras Jonas Boruta SJ.

Ką žinome apie Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Rietavo TAU Dvasinio tobulėjimo fakulteto studentai. Stovi iš dešinės: dr. Aldona Vasiliauskienė, Dvasinio tobulėjimo fakulteto dekanė Danutė Bruževičienė, ketvirtoji – TAU direktorė Alvyra Andrijauskienė

Artėjant Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejui, stengiamasi apie vienuolius bazilijonus paskleisti kuo daugiau žinių. Sausį įvyko du tam skirti renginiai skirtingose Lietuvos vietose – Panevėžio gimnazijoje ir Trečiojo amžiaus universitete Rietave.

Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijoje

Vysk. Kazimiero Paltaroko katalikiškoje gimnazijoje (direktorė Gražina Gailiūnienė) gausu istorinių, mokslinių bei kultūrinių renginių. Ne kartą čia teko skaityti paskaitas, dalyvauti susitikimuose su mokiniais bei pedagogais ir šių eilučių autorei. Šių metų pradžioje, sausio 3 dieną, keletui III gimnazijos klasės pogrupių kalbėta apie Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną, jo įkūrėjus Ivaną Kuncevičių (Šv. Juozapatą) ir Josifą Veljaminą Rutskį, vienuolių bazilijonų veiklos svarbą Lietuvai, jų vardo įamžinimą Lietuvoje, Bazilijonų vidurinės mokyklos (Šiaulių r.) jau atliktus ir tebedirbamus darbus šio ordino garsinimui, konferencijas „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas“ Lietuvoje ir Ukrainoje. Gimnazistams Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas buvo beveik nežinomas. Renginį organizavo Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos direktorės pavaduotoja doriniam ugdymui Kristina Rankelytė, dalyvavo tikybos mokytojos Dalia Tabokienė ir Jurgita Šadauskienė.

Kur prasideda Dievo Karalystė?

Virginija Pilypaitienė,

Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos jaunų šeimų ratelio narė

Atnašas atneša Virginija ir Vytautas Pilypaičiai su dukrytėmis Beata ir Jone

„Atėjo metas ir prisiartino Dievo karalystė: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ (Mt 1,14–15), – skelbė Jėzus. Ką reiškia šie žodžiai?

Šiandien žinome, kad Jėzus nebuvo politinis Mesijas. Įkurti nepriklausomą Izraelio karalystę nebuvo jo misija, tačiau manau, kad Jo skelbiamos karalystės kūrimo principai yra pamatiniai laisvos ir nepriklausomos valstybės kūrime. Štai neseniai minėjome mūsų valstybės nepriklausomybės atkūrimą. Tokią dieną turbūt galėtume savęs paklausti, kas kiekvienam iš mūsų yra Lietuva? Kur ji prasideda?

Susitikimai su kunigais ir tikybos mokytojais

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Vyskupas Jonas Boruta SJ su Šilalės dekanato kunigais ir tikybos mokytojais

Telšių vyskupija kartu su tikybos mokytojų ir katechetų metodine taryba (pirmininkas mons. eduk. m. lic. Rimantas Gudlinkis, sekretorė metodininkė Margarita Petrauskaitė) ir metodinės tarybos nariais didelį dėmesį skiria tikybos mokymui įvairių pakopų mokyklose. Telšių vyskupijos mokytojų ir katechetų metodinis centras ištisus metus palaiko glaudų ryšį su tikybos mokytojais, aprūpina juos metodine medžiaga, religine literatūra bei organizuoja teorinius ir praktinius seminarus.

Atvirukuose – Šv. Velykos

Benjaminas ŽULYS

Vienas žinomiausių Lietuvos knygų, laikraščių, žurnalų, atvirukų kolekcininkų Kauno kolegijos dėstytojas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Ričardas Venckus sukaupė ne vieną dešimtį tūkstančių įvairių leidinių. Vien tik atvirukų šioje gausioje kolekcijoje yra apie 4500. Nemaža jų dalis yra ir Šv. Velykų tematika, išleisti daugiausia prieškario laikais, kiti – Amerikoje, kitose užsienio šalyse ir paplitę po visą pasaulį. R. Venckus ne tik kaupia atvirukus, bet ir domisi jų kūrimo, gyvavimo istorija, kuri, pasirodo, yra gana įvairi ir įdomi.

Bendradarbiaus tirdami bandymus prasiveržti pro „geležinę uždangą“

Sutartį pasirašiusieji LGGRTC direktorė Teresė Birutė Burauskaitė ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius Alfredo Pliadžio nuotrauka

Balandžio 3 dieną Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorė Teresė Birutė Burauskaitė pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šia sutartimi institucijos įsipareigoja bendradarbiauti organizuodamos projektą „Bandymai prasiveržti pro „geležinę uždangą“ sovietinės okupacijos metais – pilietinio pasipriešinimo ir rezistencinės kovos tęstinumas bei sovietinės santvarkos neigimas“, kuriuo siekiama surinkti medžiagą iš rezistencinės kovos dalyvių ir pristatyti visuomenei dar neatskleistus rezistencinės kovos metodus ir patirtį.