Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Teisėtvarka
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Pagerbė žuvusį kleboną

Kun. Kristupo Čibiro žūties 70-mečiui

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prie kun. K. Čibirui skirto stendo. Iš dešinės: Švenčionijos klubo pirmininkė Vanda Gumauskienė, Matilda Čibiraitė-Sodienė, Giedrius Čibiras ir Česlava Čibirienė

Atminimo lenta kun. K. Čibirui Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje

Šv. Mišias Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje aukoja dekanas klebonas kun. Medardas Čeponis (kairėje) ir kun. dr. Mindaugas Ragaišis (dešinėje)

Parapijiečiai prieš šv. Mišias Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje

1942 m. kovo 23 d. vakare rusų lėktuvo numesta bomba pataikė į Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios kleboniją. Prie darbo stalo žuvo klebonas kun. Kristupas Čibiras (1888 12 14–1914–1942 03 23), buvo sužeistas kun. Vincentas Taškūnas (1888 11 11–1903–1967 08 18) ir tuo metu Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonijoje kun. K. Čibiro pakviestas pas jį gyvenęs arkivysk. M. Reinys (1884 02 03–1907–1953 11 08). Nesužeistas tik kun. Edmundas Basys (1907 11 13–1974 01 11) ir klebonijoje gyvenusios kunigų giminaitės.

Arkivysk. M. Reinys po mėnesio, praleisto ligoninėje (buvo sugipsuotas lūžęs raktikaulis), išėjęs iš ligoninės apsigyveno Arkivyskupijos kurijoje (Pilies gatvėje Nr. 8; ten dabar įsikūrusi Lietuvių katalikų mokslo akademija), nes arkivysk. Romualdas Jalbžykovskis tuo metu buvo ištremtas į Marijampolę.

Kovo 25 dieną Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje itin gausiai susirinkus parapijiečiams, Švenčionių krašto atstovams, kun. K. Čibiro giminaičiams, buvo paminėtos 70-osios kunigo žūties metinės. Šv. Mišias aukojo dekanas klebonas kun. Medardas Čeponis ir kun. dr. Mindaugas Ragaišis. Dekanas paskaitė iš Mirusiųjų registracijos knygos įrašą apie kun. K. Čibiro mirtį, kalbėjo apie Šv. Mikalojaus bažnyčios kleboną, jo veiklą.

Kun. K. Čibiras, kilęs iš Daugėliškio valsčiaus, 1911-aisiais baigęs Vilniaus kunigų seminariją, tęsė mokslus Peterburgo dvasinėje akademijoje, ją baigė 1915 metais. Buvo vikaras Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje (1915–1924 metais), vėliau iki mirties (beveik 20 metų) dirbo Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonu. Be darbo parapijoje, aktyviai įsijungė į visuomeninę lietuvišką veiklą, gynė Vilniaus krašto lietuvių teises, už tai buvo lenkų valdžios persekiotas ir kalintas. Dalyvavo 1917 metų Vilniaus konferencijoje, buvo išrinktas Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto vicepirmininku (1924–1926 metais), dalyvavo „Ryto“ draugijos veikloje, o mirus kun. Petrui Kraujaliui (1882 07 08–1907–1933 08 14), tapo šios draugijos pirmininku (1933–1938 metais). Darbavosi Blaivybės jaunimo kuopose, buvo Labdarybės draugijos ilgametis pirmininkas.

Kun. K. Čibiras dirbo ir pedagoginį darbą – buvo lietuvių gimnazijos kapelionas, skautų dvasios vadovas. 1926–1927 metais buvo „Ryto“ draugijos mokytojų seminarijos vedėjas, ją uždarius, kurį laiką važinėjo dirbti į Švenčionių lietuvių gimnaziją. 1928-aisiais Vilniaus apygardos švietimo kuratorija leido jam grįžti į Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją dėstyti humanitarines disciplinas. Iki 1934 metų čia dėstė liturgiją, logiką, psichologiją, dogmatiką, Bažnyčios istoriją.

Bendradarbiavo Vilniaus spaudoje („Aušroje“, „Vilniaus garse“, „Vilniaus kelyje“), pasirašinėjo ir slapyvardžiais. Buvo „Vilniaus garso“, kol jį likvidavo lenkų valdžia, redaktorius ir leidėjas. Parašė knygas: „Doros objektyvumas“ (1919 metais), „Dogmatika“ (1922 metais), „Liturgika“ (1922, pakartotinai išleista Vokietijoje 1947 metais).

Kun. K. Čibiras palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse netoli J. Basanavičiaus kapo.

Jo atminimui Šv. Mikalojaus bažnyčios dešinėje sienoje 1942 metais atidengta balto marmuro memorialinė lenta (skulpt. Rapolas Jakimavičius). 1948-aisiais skulptorius Antanas Kmieliauskas sukūrė granitinę Šv. Kristupo (Kristoforo) skulptūrą, kurią norėta pastatyti prie kun. K. Čibiro kapo, tačiau nebuvo gautas valdžios leidimas. Tuometinio Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos klebono kun. Česlovo Krivaičio lėšomis 1957–1959 metais skulptūra pastatyta Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios šventoriuje. 1991-aisiais Kristupo Čibiro vardu buvo pavadinta gatvė Vilniuje, Naujosios Vilnios seniūnijoje.

Kun. K. Čibiro žūties 70-mečio minėjimui bažnyčioje parengtas stendas. Po šv. Mišių parapijos salėje apie kunigą kalbėjo LKMA akademikas Napalys Kitkauskas, Vyskupo M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio atstovas Vytautas Uogelė, Švenčionijos klubo pirmininkė Vanda Gumauskienė, kun. K. Čibiro giminaičiai.

Džiugu, kad šv. Mišiose dalyvavo gausus būrys jaunimo – kun. K. Čibiras, jo aktyvi veikla – skatinantis pavyzdys.

Vilnius

© 2012 „XXI amžius“