2012 m. gegužės 4 d.    
Nr. 18
(1993)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Mirė kovotojas už žmogaus teises

Viktoras Petkus
Olgos Posaškovos (LRS)
nuotrauka

Gegužės 1 dieną, eidamas 84-uosius, mirė ilgametis kovotojas už žmogaus ir tautos teises, Lietuvos Helsinkio grupės steigėjas, disidentas Viktoras Petkus.

V. Petkus gimė Raseinių rajone, Raseiniuose baigė gimnaziją. Pirmą kartą V. Petkus nuteistas būdamas 17 metų. Jaunuoliui penkeri metai kalėjimo skirti už tai, kad vadovavo sovietinių okupantų uždraustų ateitininkų būreliui Raseinių gimnazijoje. Atlikęs bausmę baigė Kauno kunigų seminariją, tačiau dvasininku jis nebuvo įšventintas – tuometinė valdžia nepageidavo, kad kunigu taptų patriotas. 1957 metais V. Petkus buvo vėl suimtas ir šį kartą lageryje praleido net aštuonerius metus.

Vienas Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų, 1976 metais įkūrė Helsinkio susitarimų vykdymo stebėjimo grupę, subūrė į ją įvairių pažiūrų bendraminčius, tarp kurių buvo vilnietis fizikas Eitanas Finkelšteinas, poetas Tomas Venclova, kun. Karolis Garuckas, socialdemoktratė Ona Lukauskaitė-Poškienė. Gruodžio 1-ąją jie Maskvoje surengė spaudos konferenciją užsienio žurnalistams, paskelbė apie grupės įkūrimą bei tikslus. Su bendraminčiais 1977 m. rugpjūčio 20 d. įkūrė Estijos, Latvijos ir Lietuvos tautinių judėjimų komitetą, kurio tikslas buvo taikus Baltijos valstybių nepriklausomybės atgavimas. 1977 m. rugpjūčio 23 d., vykdamas su Helsinkio grupės dokumentais į Maskvą, suimtas, bute padaryta krata, rasta nemažai grupės dokumentų, pogrindinės spaudos. 1978 m. liepos 10–14 dienomis teisiamas, paskiriant bausmę trejus metus kalėti sustiprinto režimo kalėjime, septynerius lageryje, penkerius – tremtyje. Po teismo „Tiesa“ išspausdino šmeižikišką straipsnį. Išvežtas į Vladimiro kalėjimą, vėliau į Čistopolį. Iš 40 pasipriešinimo sovietiniam režimui metų 25-erius V. Petkus praleido Rusijos kalėjimuose ir lageriuose. 1988 metais grįžo į Lietuvą, nuo 1989 metų – Lietuvos žmogaus teisių asociacijos garbės pirmininkas. Laikydamasis kitokios taktikos Atgimimo laikotarpiu ir turėdamas kai kurių išeivijos atstovų paramą, 1989-aisiais įkūrė Lietuvos krikščionių demokratų sąjungą, ragino boikotuoti rinkimus į SSRS liaudies atstovų suvažiavimą, buvo kaltinamas dėl įvykusio skilimo Lietuvos krikščionių demokratų partijoje.

Už ypatingus nuopelnus V. Petkus pagerbtas aukščiausiais Lietuvos valstybės apdovanojimais: 1994 metais apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 1999 metais – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2000 metais – Lietuvos nepriklausomybės medaliu. Tarptautinė bendruomenė jam suteikė Pasaulio žmogaus bei XX amžiaus žmogaus titulus, o tarptautinės organizacijos disidentą, žmogaus teisių gynėją tris kartus nominavo Nobelio taikos premijai.

2011-ųjų lapkritį, minint Tolerancijos dieną, už ilgametę rezistencinę veiklą, nuopelnus atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, puoselėjant demokratines vertybes ir ginant žmogaus teises V. Petkus buvo apdovanotas Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“. Giliai domėjosi lietuvių, ypač išeivijos, poezija, buvo surinkęs kelių autorių antologiją.

Karstas iš Vilniaus laidojimo rūmų (Olandų g.) išnešamas penktadienį 11 val., šv. Mišios Raseinių bažnyčioje 14 val.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija