Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kūrybos
horizontuose

Nemuno
krašto
vaivorykštė

Popiežiaus palinkėjimai naujiesiems kunigams

Mindaugas BUIKA

Balandžio 29 dieną popiežius Benediktas XVI suteikė kunigystės šventimus Romos seminarijas baigusiems diakonams

Stebėtina pašaukimų įvairovė

Ketvirtąjį Velykų sekmadienį, kuris pagal šv. Mišių Evangelijos skaitinius vadinamas Gerojo Ganytojo sekmadieniu ir kartu jau 49 metus yra Pasaulinė maldų už dvasinius pašaukimus diena, popiežius Benediktas XVI tradiciškai kunigystės šventimus suteikė devyniems Romoje veikiančias kunigų seminarijas baigusiems diakonams. Šeši iš balandžio 29 dieną Šv. Petro bazilikoje šventimus gavusių naujųjų kunigų buvo italai ir trys užsieniečiai, po vieną atstovavę įvairiems žemynams: Azijai (iš Vietnamo), Lotynų Amerikai (iš Kolumbijos) ir Afrikai (iš Dramblio Kaulo Kranto).

Motina Marija: „Visi sugrįžkite pas mano Sūnų!”

Kun. Vytenis Vaškelis

Globalinė ir agresyvi pramogų industrija kaip aštuonkojis savo hipnotizuojančio melo čiuptuvais apraizgo ypač patiklių jaunų žmonių mąstymą, įsiskverbia į jų širdis ir užvaldo. Tada civilizacijos pažanga įgyja groteskiškų savybių, liudijančių, jog didelės visuomenės dalies dvasia serga destruktyviomis vėžio ligomis, nes, pasak amerikiečių rašytojo V. Goro, „šiuolaikinė diktatūra neateina vilkėdama juoda ar ruda uniforma. Mes išugdome ją per televiziją, pramogas, pasilinksminimus. Ir per auklėjimą, darantį tautą kvailiais“.

Jubiliejų pasitikęs kunigas neabejingas ir valstybės reikalams

Auksinį kunigystės jubiliejų švenčiantis kunigas Algimantas Keina už nueitą kelią dėkoja Aušros Vartų Švč. Mergelei Marijai ir visiems geros valios žmonėms Autoriaus nuotrauka

Šiais prisitaikėliškumo ir noro prisiderinti prie esamos tvarkos ar vyraujančios nuomonės laikais nelengva atrasti žmogų, kuris išdrįstų išreikšti savo vienokį ar kitokį požiūrį į mus supančią sudėtingą socialinę ar dvasinę aplinką. Eiti prieš srovę, kaip pasakytų prieš 90 metų gyvenę ir kūrę maištingieji „keturvėjininkai“, – ne kiekvienam lemta. Iš tiesų visų pirma juk reikia turėti ne tik tvirtos valios, bet ir drąsos, idealizmo siekiant išjudinti inertiškos visuomenės senuosius, sustabarėjusius, įvairiausiomis ydomis apneštus būties akmenis. Tikriausiai nesuklystume, jei tarp tokių asmenybių paminėtume kunigą Algimantą KEINĄ, balandžio 18-ąją tyliai ir kukliai paminėjusį auksinį tarnystės Dievui ir Bažnyčiai jubiliejų.

Partijų reitingai ir „Snoro“, FNTT bei Garliavos skandalai

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys

Su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktoriumi Vladu GAIDŽIU kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas.

Kam buvo naudingas vadinamasis Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) skandalas? Kas čia susikrovė politinį kapitalą, o kieno reitingai potencialių rinkėjų akyse sumenko? Būtų labai įdomu išgirsti Jūsų komentarą, kodėl atsitiko būtent taip, kad Lietuvos visuomenė, man regis, ne itin puolė palaikyti abiejų besikivirčijančių pusių, kitaip tariant, nepalaikė nei konservatorių su krikščionimis demokratais, nei VRM ministro Raimondo Palaičio, nei Algio Čapliko?

Katalikiškos pogrindžio spaudos organizatorius

Šarūnas Šimkevičius

Kun. Pranas Račiūnas MIC Bernardo Aleknavičiaus nuotrauka

Šiais metais minime legendinio Lietuvos katalikų pogrindžio periodinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ 40-metį. Šis 1972 metais Simne Sigito Tamkevičiaus iniciatyva pasirodęs leidinys keldavo daug problemų to meto sovietinės imperijos režimui, kuris tuo metu kaip tik ieškojo kompromiso su Vakarų demokratinėmis valstybėmis ir buvo pasirašęs žmogaus teisių susitarimus. Žinios apie KGB represijas prieš tikinčiuosius, ypač pasiekiančios Vakarų pasaulio informacines priemones, transliuojamos ir radijo kanalais, buvo tikrai neparankios ir nenaudingos sovietų režimui. Ta proga norėčiau pristatyti vieną iš pogrindžio lietuviškos periodinės spaudos organizatorių – kunigą Praną Račiūną (1919–1943–1997).

Telšių vyskupijoje

Tauragės  dekanate

55-eri Dievo palaimos metai

Kun. Vladislovo Juškio knygos

Pagramantis. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje balandžio 22-ąją, sekmadienį, klebonas kun. Vladislovas Juškys šventė 55 metų kunigystės sukaktį. Neseniai perkopęs aštuntą dešimtį, kunigas tarnavo įvairiuose Žemaitijos krašto kampeliuose. Pradėjęs Plungėje vikaru, vėliau 23 metus darbavosi Gadūnavo (Telšių r.), 14 metų – Alsėdžių (Plungės r.), nuo 2001 metų – Pagramančio parapijos klebonu. Kunigo išmintis, energija ir metų turtas suguldytas į prasmingą veiklą. Pernai buvo išleista ir visuomenei pristatyta jo poezijos knygelė „Dieve, tau save aukoju“, kurioje beveik 70 sueiliuotų gyvenimų. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas Dievo namams, kuriems kunigas aukoja visą savo esybę ir eiles. Šiemet belaukiant jubiliejaus išleista dar viena pasakojimų apie Gadūnavo parapiją, bažnyčią, joje dirbusius kunigus knyga „Trumpa Gadūnavo parapijos istorija“.

Mirė kovotojas už žmogaus teises

Viktoras Petkus Olgos Posaškovos (LRS) nuotrauka

Gegužės 1 dieną, eidamas 84-uosius, mirė ilgametis kovotojas už žmogaus ir tautos teises, Lietuvos Helsinkio grupės steigėjas, disidentas Viktoras Petkus.

V. Petkus gimė Raseinių rajone, Raseiniuose baigė gimnaziją. Pirmą kartą V. Petkus nuteistas būdamas 17 metų. Jaunuoliui penkeri metai kalėjimo skirti už tai, kad vadovavo sovietinių okupantų uždraustų ateitininkų būreliui Raseinių gimnazijoje. Atlikęs bausmę baigė Kauno kunigų seminariją, tačiau dvasininku jis nebuvo įšventintas – tuometinė valdžia nepageidavo, kad kunigu taptų patriotas. 1957 metais V. Petkus buvo vėl suimtas ir šį kartą lageryje praleido net aštuonerius metus.

Kaišiadorių vyskupijoje

Molėtų dekanate

Prisiminė kraštietį

Artimieji prie tėvų Vaitėnų kapo Jurgio ŠEDUIKIO nuotraukos

Molėtai. Balandžio 22 dieną pilnutėlėje Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje dekanas klebonas mons. Kęstutis Kazlauskas aukojo šv. Mišias už žymų šio krašto sūnų gydytoją Mykolą Vaitėną. Šv. Mišiose giedojo Lietuvos mokslų akademijos choras (vad. Vytautas Verseckas, koncertmeisterė, chormeisterė Judita Taučaitė, tarybos pirmininkas Vilius Maslauskas). Po šv. Mišių žmonės nesiskirstė, įdėmiai klausėsi Almos Šlamaitės, Ramintos Vaitėnaitės-Jacobs pasakojimų apie dr. M. Vaitėną. Koncertavo Lietuvos mokslų akademijos mišrus choras. Buvo aplankytas tėvų Silvestro ir Joanos Vaitėnų kapas Molėtų kapinėse.

Kauno arkivyskupijoje

Kauno ) dekanate

Atvelykio šventė

Atvelykio šventės Šančių parapijoje akimirka

ŠANČIAI. Atvelykio sekmadienį Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios kiemelyje po šv. Mišių vyko jau trečius metus klebono kun. Virginijaus Birjoto inicijuota ir tradicine tapusi Atvelykio šventė. Ją palaimino bei įžanginį žodį tarė pats klebonas. Meninėje programoje dalyvavo parapijos mokyklos, darželiai, bažnyčios jaunimo choras „Angelo sparnai“, svečiai iš Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro. Šventėje išvydome ir vaikų linksminti atkeliavusius pasakų personažus (pelytę, vištytę ir katytę), kurie su vaikais rideno margučius, šoko, dainavo, deklamavo eilėraščius bei žaidė įvairiausius žaidimus. Prizas už padeklamuotą eilėraštį – saldainis. Buvo gera matyti daug besišypsančių vaikučių, kurių Atvelykio šventėje išvystame vis daugiau. Suaugę mielai šnekučiavosi, bendravo, vaišinosi arbata prie bendro vaišių stalo. Šventės metu bažnyčios kieme veikė žvakių gaminimo dirbtuvėlė. Ir maži, ir dideli galėjo savo rankomis pasigaminti vaškinę žvakutę, o už tai paaukoti bažnyčios remontui.

Pragmatiški atominiai interesai

Gintaras Visockas

Esu už tai, kad daugelis visai Lietuvai aktualių, svarbių klausimų nebūtų analizuojami vien tik uždaruose Vyriausybės, Seimo ar Prezidentūros kabinetuose. Žinoma, demokratija nėra tobulas vaistas nuo absoliučiai visų šiandieninių ligų, bet veiksmingesnių medikamentų mes dar neišradome. Privalome naudotis tomis pažangiausiomis priemonėmis, kurias turime. Kitų variantų tiesiog nėra ir nežinia, kada bus. Būčiau linkęs pritarti buvusio Prezidentės patarėjo Lino Balsio vadovaujamos žaliosios politikos iniciatyvai rengti patariamąjį referendumą dėl lietuviškosios branduolinės politikos ateities. Tegul tauta taria bent jau savo patariamąjį žodį, tegul prisiima bent dalį atsakomybės už galimas ateities klaidas, tačiau referendumas – ne panacėja. Jeigu tai tikrai atsakytų į klausimą, ar reikia statyti Lietuvoje atominę elektrinę, jis būtų labai reikalingas. Bet ar balsavimo teisę turintys piliečiai pajėgūs atsakyti į itin sudėtingus ekonominius, politinius, geopolitinius ir, svarbiausia, mokslinius klausimus? Drįstu manyti, jog niekas, jokie specialistai šiandien nepasakys, ar naudinga Lietuvai statyti atominę jėgainę. Šių reikalų negali išmanyti visiškai nekompetentingi piliečiai, kurie pajėgūs „išguldyti“ tik savo niekuo neparemtą nuomonę. Juk referendumuose, deja, ir rinkimuose, balsavimo teisę turi visi – ir aukštojo mokslo ragavę, ir vos vidurinę mokyklą tebaigę. Taigi referendumai irgi turi savąjį Achilo kulną. Juose dalyvauja ir tie, kuriems tik atrodo, kad jie viską išmano, ir apmaudu, kad tokie „viską išmanantys“ greičiausiai sudaro didžiąją daugumą. Tad referendumas dėl naujos Lietuvos atominės jėgainės tėra greičiau politinė akcija, kažkam kraunanti politinius dividendus, nei nuoširdus noras surasti teisingą atsakymą. Jeigu referendumas įvyks, į šį Lietuvai gyvybiškai svarbų klausimą atsakyti derėtų šitaip: „Nežinau, nes nenoriu dėtis visažiniu, pranašu. Žinau tik tiek, kad reikalas nepaprastai sudėtingas, daugiabriaunis ir labai pavojingas. Juk absoliučiai niekas nežino, negali žinoti, kaip bus, kai atominę pastatysime arba nepastatysime. Ir vienu, ir kitu atveju Lietuvai gali būti labai blogai. Tik labai maža tikimybė, kad bus gerai“.