|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Pirmieji Maldos pusryčiai Klaipėdoje Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko organizuoti pirmieji uostamiestyje Maldos pusryčiai sulaukė palaikymo. Susirinkusieji vylėsi, kad toks renginys taps tradicinis. Į balandžio 21-ąją, šeštadienį, vykusius Maldos pusryčius V. Grubliauskas sukvietė skirtingų religijų, pažiūrų, patirties, socialinės padėties asmenis. Juose dalyvavo beveik visų mieste veikiančių religinių bendruomenių, socialiai atsakingo verslo, teisėtvarkos, politinių partijų atstovai. |
||
|
|
||
|
Ramūnas Terleckas Po kelių dienų minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ji primena, kad visos carinės Rusijos pastangos sunaikinti lietuvišką žodį nuėjo perniek, kad meilė savo kalbai ir savo tautiniam išskirtinumui įveikė okupanto užmačias. Tradiciškai gegužės 7-oji yra ir žurnalistų profesinė šventė. Ar yra šiemet ką švęsti, sunku pasakyti. Nelengva kalbėti apie savojo cecho skaudulius, bet jų yra daug. Daugiau nei norėtųsi. Manau, retas nesutiks, kad žiniasklaida serga, ginčytis galima tik dėl diagnozės ir ligos priežasčių. |
||
|
|
||
Aplinkos tvarkymo akcijoje Darom, vykusioje balandžio 21-ąją, šiemet dalyvavo daugiau nei 210 tūkst. savanorių. Tai didžiausias žmonių skaičius per pastaruosius penkerius metus, kai rengiama ši akcija. Kiekvienais metais stebime didėjančio akcijos dalyvių skaičiaus tendenciją. 2010 metais prie akcijos prisidėjo 100 tūkst., o 2011 metais 150 tūkst. savanorių. Manau, kad žmonės savo dalyvavimu demonstruoja augantį sąmoningumą ir norą keistis, pradėdami nuo savęs, teigė Darom koordinatorių tinklo vadovė Deimantė Kanclerytė. |
||
|
|
||
Pragmatiški atominiai interesai Gintaras Visockas Esu už tai, kad daugelis visai Lietuvai aktualių, svarbių klausimų nebūtų analizuojami vien tik uždaruose Vyriausybės, Seimo ar Prezidentūros kabinetuose. Žinoma, demokratija nėra tobulas vaistas nuo absoliučiai visų šiandieninių ligų, bet veiksmingesnių medikamentų mes dar neišradome. Privalome naudotis tomis pažangiausiomis priemonėmis, kurias turime. Kitų variantų tiesiog nėra ir nežinia, kada bus. Būčiau linkęs pritarti buvusio Prezidentės patarėjo Lino Balsio vadovaujamos žaliosios politikos iniciatyvai rengti patariamąjį referendumą dėl lietuviškosios branduolinės politikos ateities. Tegul tauta taria bent jau savo patariamąjį žodį, tegul prisiima bent dalį atsakomybės už galimas ateities klaidas, tačiau referendumas ne panacėja. Jeigu tai tikrai atsakytų į klausimą, ar reikia statyti Lietuvoje atominę elektrinę, jis būtų labai reikalingas. Bet ar balsavimo teisę turintys piliečiai pajėgūs atsakyti į itin sudėtingus ekonominius, politinius, geopolitinius ir, svarbiausia, mokslinius klausimus? Drįstu manyti, jog niekas, jokie specialistai šiandien nepasakys, ar naudinga Lietuvai statyti atominę jėgainę. Šių reikalų negali išmanyti visiškai nekompetentingi piliečiai, kurie pajėgūs išguldyti tik savo niekuo neparemtą nuomonę. Juk referendumuose, deja, ir rinkimuose, balsavimo teisę turi visi ir aukštojo mokslo ragavę, ir vos vidurinę mokyklą tebaigę. Taigi referendumai irgi turi savąjį Achilo kulną. Juose dalyvauja ir tie, kuriems tik atrodo, kad jie viską išmano, ir apmaudu, kad tokie viską išmanantys greičiausiai sudaro didžiąją daugumą. Tad referendumas dėl naujos Lietuvos atominės jėgainės tėra greičiau politinė akcija, kažkam kraunanti politinius dividendus, nei nuoširdus noras surasti teisingą atsakymą. Jeigu referendumas įvyks, į šį Lietuvai gyvybiškai svarbų klausimą atsakyti derėtų šitaip: Nežinau, nes nenoriu dėtis visažiniu, pranašu. Žinau tik tiek, kad reikalas nepaprastai sudėtingas, daugiabriaunis ir labai pavojingas. Juk absoliučiai niekas nežino, negali žinoti, kaip bus, kai atominę pastatysime arba nepastatysime. Ir vienu, ir kitu atveju Lietuvai gali būti labai blogai. Tik labai maža tikimybė, kad bus gerai. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |