Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Kronika

Įamžino lakūną ir autolenktynininką

Danutė MARCINKEVIČIENĖ

Prie atminimo lentos – Kauno įgulos kapelionas kpt. kun. Tomas Karklys Ričardo Šaknio nuotrauka

Pranas Hiksa 1935 metais

Kovo 12-ąją Kaune, prie namo K. Donelaičio g. 5, buvo atidengta atminimo lenta vienam iš pirmųjų karo aviacijos lakūnų Pranui Hiksai (1897–1966) ir jo žmonai Irenai Hiksienei (1909–1996) – pedagogei, rusų kalbos dėstytojai. Atminimo lenta atidengta P. Hiksos 115-ųjų gimimo metinių ir atkurtų Lietuvos karinių oro pajėgų 20-mečio proga. Atminimo lentą pašventino Kauno įgulos kapelionas kpt. kun. Tomas Karklys. Ši lenta primins, kiek talentingų, nepaprasto likimo žmonių kūrė Nepriklausomą Lietuvą.

P. Hiksa – Petrogrado karo aviacijos mokyklos absolventas, Rusijos aviacijos karininkas, Didžiosios Britanijos Karališkųjų oro pajėgų auklėtinis, aviacijos leitenantas, nuo 1919 metų pavasario – jaunos Lietuvos kariuomenės lakūnas, dalyvavęs Nepriklausomybės kovose, atlikęs žvalgomuosius skrydžius ties Panevėžiu, Zarasais, Utena, Suvalkais. Jis buvo Aviacijos mokomojo būrio viršininkas, oro eskadrilės vadas, nuo 1922 m. birželio 3 d. – pirmasis Lietuvos aviacijos kapitonas. Jo mokiniai – garsieji lakūnai ir aviacijos konstruktoriai Jurgis Dobkevičius, Antanas Gustaitis, būsimasis generolas Jonas Mikėnas ir daugelis kitų.

Lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo P. Hiksos dukros – Ina Taletienė, Danutė Vaitiekūnienė, Rita Šniukienė ir Jūratė Veiverienė – bei vaikaičiai. „Tėvai šiame namelyje gyveno kukliai. Mūsų tėtis buvo garbingas žmogus, mus, keturias dukras, išleido į mokslus. Aviacija ir tarnyba jam buvo gyvenimo esmė. Mums labai malonu, kad dabar įamžintas mūsų tėvų atminimas. Dėkojame Lietuvos karinių oro pajėgų vadui generolui majorui Edvardui Mažeikiui, miesto merui Andriui Kupčinskui, savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus specialistams“, – kalbėjo P. Hiksos dukra D. Vaitiekūnienė.

P. Hiksos biografija – tikra legenda, liudijanti, kad mūsų žemė išugdo nepaprastus žmones. Jis patyrė 20 avarijų, bet vis dėlto liko gyvas. Jo drąsa ir puikios vairuotojo savybės lėmė, kad 1931 ir 1932 metais tapo pirmųjų automobilių ralių „Aplink Lietuvą“ čempionu. Tik dėl patirtos nedidelės avarijos 1937-aisiais trečiąkart netapo čempionu. Jei būtų tapęs, pereinamoji Prezidento taurė būtų tapusi jo nuosavybe. Jis buvo pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis. 1933 ir 1935 metais be jokio specialaus pasirengimo sėkmingai dalyvavo beveik 4000 km tarptautiniame Monte Karlo ralyje. Jis kūrė automobilį, kuris mieste važiuotų, o užmiestyje skristų. P. Hiksa mirė 1966 metais, o jo žmona – 1996-aisiais. Beje, 2011 metais naujas žurnalas „TopGear Lietuva“ pirmajame numeryje spausdino rašinį „Benzininių istorijų kronikos“, kuriame nemažai pasakojama apie šį primirštą garsųjį Lietuvos autolenktynininką ir lakūną.

Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyko konferencija, skirta atkurtų Lietuvos karinių oro pajėgų 20-mečiui, Lietuvos karo aviacijos 93-iosioms metinėms ir P. Hiksos bei kitų žymių aviatorių atminimui.

© 2012 „XXI amžius“