Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Išnašos

Procesijos pamaldumo tradicijoje

Knygos apie bažnytines procesijas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pristatymas

Knygos „XVII–XVIII a. bažnytinės procesijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ viršelis

Knygos pristatymo VDA Telšių dailės fakulteto parodų salėje akimirka. Dešinėje – kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Kovo 1 dieną Vilniaus dailes akademijos (VDA) Telšių dailės fakulteto parodų salėje įvyko knygos „XVII–XVIII a. bažnytinės procesijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ pristatymas. Renginyje dalyvavo Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas, kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas, Vilniaus dailės akademijos leidyklos direktorius dr. Marius Iršėnas ir knygos autorė VDA Telšių fakulteto docentė dr. Liepa Griciūtė-Šverebienė.

Kan. A. Sabaliauskas savo kalboje daugiau koncentravosi į lotyniško žodžio „Procesija“ prasmę ir paaiškino šios apeigos svarbą šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Leidyklos direktorius vardijo knygos ruošimo etapus ir darbus, pabrėžė, kad šis leidinys skaitytoją pasiekė Lietuvos mokslo tarybos paramos dėka. Autorė apie procesijas perskaitė detalų pranešimą, iliustravo jį įvairiomis nuotraukomis.

Katalikiško pamaldumo tradicijoje svarbią vietą užima procesijos. Katalikų Bažnyčia jas skirsto į liturgines (visuotines) ir ypatingąsias. Pirmosios vyksta nuolat, kasmet nustatytu laiku, pavyzdžiui, dar XIX amžiaus pabaigoje sekmadieniais prieš Sumą, Jėzaus Paaukojimo šventykloje dieną, Verbų sekmadienį, Kryžiaus dienomis, Dievo Kūno, Šv. Morkaus ir kitomis dienomis. Nepaprastosios procesijos yra specialiai vyskupo nurodytos ar leistos dėl bendrų visuomeninių nelaimių ar kokia nors kita intencija. XVII–XVIII amžiai – bažnytinių procesijų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) suklestėjimo laikas.

Pagrindiniai liturginių eisenų vizualieji elementai buvo nuolatiniai procesijų atributai – kryžius, vėliavos, paveikslai, altorėliai, baldakimas, žibintai, būgnai ir kiti muzikos instrumentai. Šiuos tik išvaizda ir skaičiumi besiskiriančius procesijų reikmenis turėjo kiekviena bažnyčia. Didingiausios ir puošniausios eisenos vykdavo ypatingomis progomis: šventųjų kanonizacijos, stebuklingų paveikslų vainikavimo ir pan. Išskirtinis šių procesijų meninio apipavidalinimo akcentas – triumfo vartai.

Bažnytinės procesijos buvo ne tik svarbi baroko epochos pamaldumo istorijos, bet ir meninės LDK kultūros dalis, tačiau Lietuvos istoriografijoje bažnytinės procesijos iki šiol rimtesnio dėmesio nesusilaukė. Ši studija – pirmas bandymas išsamiau pristatyti bažnytinių procesijų reiškinį Lietuvoje. Monografijoje, remiantis XVII–XVIII amžių rašytiniais šaltiniais, aptariama LDK bažnytinių procesijų istorija, pobūdis ir meninis apipavidalinimas. Knygos prieduose publikuojami ypatingomis progomis vykusių iškilmių aprašymų vertimai į lietuvių kalbą, pateikiamos duomenų apie šaltiniuose minimus procesijų atributus lentelės. Tekstą papildo daugiau nei 100 iliustracijų.

Organizatorių inf.
Povilo Šverebo nuotraukos

© 2012 „XXI amžius“