Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Bendruomenėse

Sekminių šventėje prisimintos senovės tradicijos

Rūta Averkienė

Klebonas kun. Pranciškus Čivilis už giesmes dėkoja maestro Virgilijui Noreikai. Dešinėje – jo žmona Loreta

Sekminių tradicijas ir papročius pademonstravo Sarapiniškių filialo vaikų folkloro kolektyvas

Babriškiečių Sekminių procesija

Babriškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

BABRIŠKĖS. Gegužės 27-ąją sekmadienį, krikščioniškas pasaulis šventė vieną svarbiausių švenčių – Sekmines, dar vadinamas Beržų garbinimo diena. Tądien kiekvienas, einantis į bažnyčią, nešėsi pašventinti beržo šakelę, jomis buvo išpuoštos ir bažnyčios. Tačiau turbūt ne kiekvienas žino, kad anksčiau šita šventė neapsiribodavo vien pamaldomis, todėl Sekminės dar vadinamos piemenų, jaunimo diena. Kaime šventei būdavo pradedama ruoštis iš anksto. Gražiausioje, žmonių mėgstamoje lankyti vietoje būdavo iškilmingai pastatomas kryžius. Tai – savotiškas kaimo paminklas, o tą dieną, kai jį statydavo, būdavo didžiausia šventė – bandininkų balius. Sekminių proga šis kryžius puoštas vainikais, Kryžiaus dienomis prie jo susirinkę žmonės giedodavo giesmes. Mūsų senolių supratimu, pagrindinis Sekminių akcentas – augmenijos ir naminių gyvulių, ypač karvių, garbinimas. Jos būdavo išpuošiamos iš beržų šakų ir gėlių nupintais vainikais. Pirmąją dieną šventė prasidėdavo anksti ryte. Kaimą pakeldavo pučiamų ragų garsai. Beržais būdavo papuošiama troba, sodyba.

Gražiai, puoselėjant senovės dzūkų tradicijas, švenčiamos Sekminės Babriškėse. Sekminių šventė čia sukvietė ne tik parapijiečius, buvusius babriškiečius, bet ir daug tikinčiųjų iš Varėnos, šventę savo dalyvavimu pagerbė maestro Virgilijus Noreika su žmona Loreta, rajono savivaldybės mero pavaduotojas Vidas Mikalauskas, kiti garbūs svečiai. Sekminių šventė prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Alytaus Šv. Liudviko parapijos klebonas kun. Valdas Beleckas. Pamoksle jis kvietė tikinčiuosius į Dievo namus ateiti kiekvieną sekmadienį ir savo tikėjimą išpažinti iš visos širdies, o ne formaliai. „Jeigu šiandien visi žmonės gyventų iš Šventosios Dvasios malonės, Sekminės niekuo nesiskirtų nuo pirmųjų Sekminių, pakeitusių netgi apaštalus. Tuomet mes pajustume didelį pasikeitimą savo viduje ir begalinį norą nuolat skelbti gerąją naujieną...“ – sakė kun. V. Beleckas.

Mažutė, bet labai jauki, berželiais išpuošta Babriškių Šv. arkangelo Mykolo bažnytėlė tądien negalėjo sutalpinti visų, atvykusių į Sekminių pamaldas. Šv. Mišiose giedojo maestro V. Noreika. Po šv. Mišių klebonas kun. Pranciškus Čivilis padėkomis ir atminimo dovanėlėmis apdovanojo visus šios parapijos rėmėjus ir pagalbininkus. Ypatingus padėkos žodžius klebonas tarė beveik kasmet per Sekminių pamaldas šioje bažnyčioje giedančiam maestro V. Noreikai, apjuosė jį, kaip kunigas sakė, „dzūkų širdžių meilės juosta“, kurią išaudė tautodailininkė Saulė Lazaravičienė. Šv. Mišių dalyviams buvo dalinamos šventintos beržų šakelės.

Vėliau visi rinkosi šalia bažnyčios esančioje aikštelėje. Čia senąsias Sekminių tradicijas ir papročius pademonstravo Sarapiniškių filialo vaikų folkloro kolektyvas, vadovaujamas Mildos Balkuvienės. Persirengę piemenukais, jie šoko ir dzūkiškai dainavo, minė mįsles, o šeimininkė jiems atsilygino Sekminių vaišėmis – virtais kiaušiniais, pyragu, gira.

Rūpestingasis parapijos klebonas kun. P. Čivilis visus pakvietė į klebonijos kiemą pasivaišinti ir pabendrauti. Žmonės dar ilgokai neskubėjo namo, bendravo, dainavo ir šoko liaudiškus šokius.

Varėnos rajonas
Autorės nuotraukos

© 2012 „XXI amžius“