Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Pasaulis

Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija

Kelionės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kūrybos
horizontuose

Nemuno
krašto
vaivorykštė

Popiežius ragina kurti prasmingą šeimos gyvenimą

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas su Milano „Inter“ futbolo komandos kapitonu Chavjeru Zanečiu, laikančiu savo sūnų Tomą, kuris yra trečiasis jo vaikas

Meilės ir gyvybės bendrija

Aukodamas šv. Mišias, kuriose dalyvavo beveik milijonas maldininkų, atvykusių į 7-ąjį Pasaulio šeimų susitikimą, popiežius Benediktas XVI priminė Bažnyčios mokymą apie šeimos ir santuokos tikrąją prasmę, nepalikdamas jokių abejonių dėl ištikimybės tradicinei krikščioniškai doktrinai dabartinių sunkių iššūkių – paplitusio gyvenimo susidėjus, gausių skyrybų, bandymų įteisinti homoseksualų partnerystę – akivaizdoje. Pamaldos Italijos didmiesčio Milano šiauriniame Bresso parke vyko birželio 3 dieną, praėjusį sekmadienį, kai liturgijoje buvo celebruojama Švč. Trejybės iškilmė, skatinusi šio slėpinio šviesoje apmąstyti ne tik bažnytinę, bet ir šeimyninę bendrystę. Šventasis Tėvas įspūdingoje homilijoje pabrėžė ganytojų užduotį „ugdyti bažnytines bendruomenes, kad jos vis labiau panašėtų į šeimą, taip gebėdamos atspindėti Trejybės grožį“. Popiežius sakė, kad ir žmogiškoji šeima, „sudaryta vyro ir moters santuokos pagrindu, taip pat yra pašaukta būti Vieno Triasmenio Dievo atvaizdas“.

Nepalaužiamos Kristaus tiesos eisenoje

Kun. Vytenis Vaškelis

Jėzus yra Dievas, sotinantis mus pirmiausia savuoju nemirtingumo galybę laiduojančiu žodžiu. Kaip kadaise Visagalis Viešpats paprastiems žodžiams: „Tebūna šviesa!“ (Pr 1, 3) įkvėpė gyvybę, ir šviesa išsklaidė tamsos sutemas, taip Švč. M. Marijos ištartas „Fiat“ tapo naujo žmonijos gyvenimo aušra, nes viešpačių Viešpats – Dievas Žodis nesigėdijo susimažinti ir prisiimti kūdikio bejėgiškumą, kad vėliau, Paskutinės Vakarienės metu,  jį galėtų perkelti į Ostijos trapumą.

Savo gyvenimą dosniai atidavęs kitiems

A†A vysk. Juozas TUNAITIS
(1928 10 25–1954 09 12–1991 05 19–2012 06 01)

Vyskupas Juozas Tunaitis Broniaus Vertelkos nuotrauka

Birželio 1 dieną į Dangiškojo Tėvo namus iškeliavo Vilniaus arkivyskupijos vyskupas emeritas vyskupas Juozas Tunaitis. Žmonių širdyse lieka šviesaus Dievo kunigo atminimas, savo gyvenimą dosniai atidavusio visiems, kuriuos jam siuntė Viešpats; maldos vyro, stiprybės sėmusio iš Eucharistijos, uolaus Liturginių valandų kalbėjimo, kasdienio rožinio maldos; vargšų tėvo, guodusio, šelpusio, padėjusio daugybei žmonių, kurie nuolatos beldėsi į jo duris ir dosnią širdį, prašydami paramos bei pagalbos; ištikimo bičiulio, mylėjusio ir puoselėjusio draugystę; Vilniaus arkivyskupo pagalbininko, rūpestingai ėjusio jam patikėtas pareigas. Ganytojas ėjo 84-tuosius metus.

Tik po mirties sugrįžo į tėvynę

B. Vileišytės portretą laiko Romanas Jaloveckas, o urną – Reda Tursaitė

Šį pirmadienį Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už kovo 8-ąją Romoje (Italija) mirusią istorikę, kultūrininkę, ilgametę Lietuvių katalikų mokslo akademijos darbuotoją Barborą Vileišytę, o po to Rasų kapinėse vyko trumpa jos palaikų laidotuvių ceremonija. Šv. Mišias aukojo kun. Julius Sasnauskas OFM. Pamoksle jis, asmeniškai nepažinojęs mirusiosios, sakė, jog atlikti darbai liudija, kad ji gyveno kilniai, kaip ir kita Kanadoje jo sutikta lietuvė, iš visų jėgų kabinusis į gyvenimą, bet kartu padėdama ir kitiems. Tai gražūs mūsų išeivijos pavyzdžiai.

Didžiosios Britanijos karalienės jubiliejaus šventė

Livija Šiugždienė

Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II

Elizabeth II (sulietuvintai –  Elžbieta II) yra tik antroji monarchė po karalienės Victorios (Viktorijos), šventusi 60 metų valdymo sukaktį. Deimantinio, 80-ojo,  jubiliejaus ir 60-ųjų  karūnavimo metinių minėjimas Didžiojoje Britanijoje kulminaciją pasiekė praėjusį savaitgalį ir buvo užbaigtas šios savaitės antradienį. Karalienės devizas – „nė penso iš valstybės biudžeto“, tad už valgius ir kitas renginio dalis mokėjo arba privatūs rėmėjai, arba profsąjungos, arba patys dalyviai. Šventės proga britams buvo suteiktos dvi laisvos dienos po savaitgalio. Tad britų širdis džiuginusi šventė tęsėsi net keturias dienas.

Apie įstatymų (ne)vykdymą

Kun. Robertas Grigas

Mažos Garliavos mergaitės drama kaip aštrus chirurgo skalpelis apnuogino skaudžią tikrovę. Visi, kurie neabejingi Lietuvai ir gėrio vertybėms, seniai jautė, kad ištikimųjų kraujo kaina atkurta valstybė, jos gyvastingumą užtikrinti turinčios struktūros tampa butaforinės, nes nėra autentiškos, su tautos dvasia ir aukščiausiais polėkiais sutapusios valstybės, žmoniškumas ir teisingumas nėra svarbesnis už visus įstatymus ir jų vykdymą bei vykdytojus. „Teisingumas yra valstybių pamatas“ („Iustitia est fundamentum regnorum“), anot europinės teisės klasikų romėnų. Nėra patikimai įtvirtintos valstybės, jeigu linguoja kaip raisto liūnas po kojomis tai, kas turėtų būti kaip akmeniniai pamatai. Toli gražu iki rezistentų svajotos Lietuvos, jeigu nesurandama galių apginti vieną vaiką, užtikrinti jam saugumą. Vienui vienas žodis būt tave apgynęs, – vis prisimenama amžinoji Jono Aisčio rauda dėl tautiečių moralinės impotencijos – Prezidentės, Seimo pirmininkės, atsakomybę jaučiančių Seimo narių, ministrų, jėgos struktūrų, teismų pareigūnų. Atrodo, kad visa esama valdžios galia metama ne apginti tam vaikui, o įstumti jį, nuo mažens traumuojamą, į neapibrėžtesnę, nesaugesnę ir nejaukesnę būseną. Sutelkta valstybės represinių raumenų galia naudojama prieš intuityviai viso šio vyksmo falšą jaučiančius ir protestuojančius piliečius.

Tikrasis atsinaujinimas įmanomas tik analizuojant savas klaidas

Gintaras Visockas

Pagaliau sulaukėme pirmųjų viešų ištraukų iš Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitos apie 2011 metais atliktas operatyvinio pobūdžio veikas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas ištesėjo duotą žodį. Siekiant stiprinti visuomenės pasitikėjimą mūsų VSD, Seimo NSGK vadovybė nusprendusi kasmet viešai skelbti kai kurių specialiai atrinktų duomenų apie mūsų slaptųjų tarnybų veiklą. Sumanymo planas aiškus – kad visuomenė susidarytų kuo objektyvesnę nuomonę, kuo gi užsiima mūsų žvalgybinės bei kontržvalgybinės institucijos. Šį kartą viešojoje ataskaitos dalyje pažerta duomenų, kiek sykių VSD bei kitos specialiosios tarnybos pernai klausėsi mūsų telefoninių pokalbių, kiek peržiūrėjo mūsų SMS žinučių, kiek perskaitė mūsų elektroninių laiškų. Pasirodo, VSD praėjusiais metais atliko beveik 60 tūkst. operatyvinės veiklos subjektų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės užduočių.